Dvigubas smūgis pristabdė plėtrą, bet jos nesunaikino
Sektoriui smogė dviguba nelaimė – supirkimo kainos krito ne tiek dėl ligos, kiek dėl Rusijos draudimo iš visos ES įvežti kiaulieną. Europoje dėl to atsirado mėsos perteklius ir kainos nuriedėjo žemyn. Nepaisydamos sunkių laikų, bendrovės atkakliai ieško būdų, kaip išgyventi ir net atnaujinti gamybą.
Pavyzdžiui, UAB „Idavang“ kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) prašydama leisti atvežti bandomąją bandą į kompleksą Ignalinos rajone, kuriame pernai liepą buvo aptiktas afrikinis kiaulių maras. Leidimas atnaujinti gamybą neišduotas.
„Leidimo atvežti bandomąją kiaulių partiją, kuri būtų stebima, ar liga neatsinaujina, kol kas nedavėme, nes „Idavang“ dar neįvykdė visų keliamų saugos reikalavimų“, – sako Jonas Milius, VMVT direktorius.
Saulius Leonavičius, bendrovės „Idavang“ generalinis direktorius, nurodo, kad įmonė toliau derina technines detales ir laukia, kada galės atvežti kontrolinę bandą, kuri leistų atnaujinti komplekso veiklą.
Įmonės, kurioms buvo išmokėtos piniginės kompensacijos už dėl kiaulių maro nutrauktą gamybą, tik praėjus metams, kai buvo išmokėta kompensacija, gali prašyti leidimo atnaujinti gamybą.
„Idavang“ nuostolius padengė draudimas, todėl bendrovė gali gamybą atnaujinti greičiau nei kitos, kurios gavo paramą.
Griežčiau ir pigiau
„Ligos pradžioje be reikalo sunaikinome tūkstančius kiaulių. Ligai plintant Europos Komisija (EK) pakeitė tvarką ir dabar, jei netoli komplekso randamas sergantis šernas, naikinti kiaulių nebereikia. Galima dirbti toliau“, – dėsto Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
Pasak jo, bėda ta, kad griežčiausioje apsaugos zonoje esančiuose kompleksuose užaugintas kiaules draudžiama išvežti už Lietuvos ribų. Tačiau „Idavang“ nori atnaujinti gamybą, nes jei afrikinio kiaulių maro židinių rajone daugiau nebus, ši zona gali būti pakeista į antrą, kuriai keliami kur kas švelnesni reikalavimai, – skerdenas galima parduoti visoje ES, todėl tokie gyvuliai brangesni.
Neramus laukimas
Iš stambiųjų augintojų nukentėjo ne tik „Idavang“. Iš aštuonių „Nematekui“ priklausančių kompleksų į apsaugines afrikinio kiaulių maro zonas pateko penki. Tiesa, du iš jų buvo tušti. Planuota ten atvežti paršelių, tačiau nespėta. „Nematekui“ priklausančiuose Merkio agrofirmos ir Gudakiemio kompleksuose kiaulės buvo išpjautos.
„Nuo paramos mokėjimo tuoj prabėgs metai. Kompleksus išlaikyti kainuoja ir dabar klausimas, kaip bus toliau. Reikia arba leidimo auginti, arba paramos, kad juos toliau būtų galima laikyti tuščius“, – aiškina p. Baravykas.
Zonoje pigiau
Nuostolių dėl kritusių kainų, kai buvo uždrausta vežti mėsą į Rusiją, augintojams niekas nekompensavo. Pagrindinė pagalba iš ES buvo intervenciniai pirkimai, kurie neleido kainai nukristi žemiau nustatyto minimumo, tačiau jie neišgelbės, jei bendrovės pateks į griežčiausią apsaugos zoną. Šis scenarijus baugina kompleksų vadovus.
„Mūsų kompleksas neužkrėstoje zonoje, tačiau stebime, kad užkrėstų šernų randama vis arčiau mūsų. Jei regionas bus paskelbtas griežčiausia apsaugos zona, supirkimo kaina iš karto kris 10 euro centų už kilogramą“, – apie tiesioginius ligos nuostolius pasakoja Kasparas Jurevičius, UAB „Dainiai“ direktorius.
2014 m., nors kainos, palyginti su 2013 m., ir krito, įmonė baigė pelningai. Tai preliminarūs rezultatai.
„Dabar kiaulės gyvojo svorio kaina šiek tiek pakilo, iki 1,1 Eur už 1 kg. Buvo kritusi žemiau nei euras“, – dėlioja p. Baravykas.
LKAA vadovas pripažįsta, kad alternatyvų, kurios galėtų padėti padidinti kainą nėra, nes naujos eksporto rinkos nepakeis Rusijos.
„Kitų stebuklingų rinkų nematau. JAV, į kurias galbūt bus galima vežti, kiauliena mes neužversime, nes jų auginimo sąnaudos žemesnės nei mūsų ir, įskaičiavus transportą, su jais konkuruoti nesugebėsime“, – tarptautinės prekybos kelius brėžia p. Baravykas.
Lašas optimizmo
Vis dėlto ne viskas taip niūru. Ponas Jurevičius sako, kad sausį kai kurios didžiosios ES skerdyklos ne aukščiausios rūšies mėsą pardavinėjo beveik už utilizavimo kainą. Su jais konkuruoti buvo neįmanoma. Dabar kaina jau lipa viršun.„Mūsų savikaina – apie 1 Eur už gyvojo svorio kilogramą. Skaudžiausia buvo, kai dėl Rusijos embargo mėsą teko parduoti po 90 centų. Dabar jau galime dirbti bent nenuostolingai, nes kovą kainos padidėjo“, – aiškina p. Jurevičius.
„Dainių“ vadovas sako, kad dabar jiems moka po 1,1 Eur už 1 kg. Tradiciškai kainos kyla po Velykų, kai mėsos paklausa išauga. Prasideda vadinamasis šašlykų sezonas.
Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".
