„Faugos“ pamokos: nesidalinkite prekės ženklu, net ir su ilgamečiais partneriais

„Tai buvo perkūnas iš giedro dangaus“, – VŽ sako Paulius Gricius, langų gamybos bendrovės „Fauga“ direktorius.

Gruodžio viduryje UAB „Langų panorama“ iškelta bankroto byla. Ši langų ir durų prekybos bendrovė iki lapkričio vidurio vadinosi „Fauga LT“, ji atsirado lietuviams ir norvegams pernai pasidalinus langų gamybos ir prekybos UAB „Fauga“: Norvegijos „Byggleverandorene“ įsigijo gamybos verslą, o lietuviško kapitalo UAB „Namo harmonija“ atiteko prekybinė dalis.

Bendrovės liko partnerės – nemažą dalį norvegų valdomos „Faugos“ produkcijos Lietuvoje realizavo „Fauga LT“.

Tačiau lapkritį, neperspėjusi savo partnerių, „Fauga LT“ pasikeitė pavadinimą į „Langų panorama“, registracijos adresą perkėlė iš Vilniaus į Šiaulius, o po dviejų dienų jos vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Įtarimų p. Griciui kelia faktas, kad jau po kreipimosi dėl bankroto, „Langų panorama“ vis dar klausinėjo partnerių informacijos dėl užsakymų, spaudė juos vykdyti greičiau. Be to, iš esmės pagrindinis turtas registruotas UAB „Namo harmonija“, kuri valdė bankrutuojančią „Langų panoramą“, vardu. Galiausiai, priežasčių bankrotui apskritai nelabai buvo.

„Pirmas dalykas – Lietuvoje krizės nėra, rinka auga, antras – kątik įvyko „Faugos“ išskaidymas, reikia tiesiog susitvarkyti ir dirbti pelningai. Jei atvirai, visa tai atrodo kaip kažkas neaiškaus“, – kalba p. Gricius.

Du savininkai, vienas pavadinimas

„Norvegai „Faugą“ išgelbėjo jau du kartus“, – sako jis. Vieną – kai krizės metu įsigijo dalį langų gamintojos akcijų, antrą – kai išpirko likusią dalį 2013 m. pabaigoje.

„Norvegiška pusė buvo nepatenkinta tuo, kaip buvo valdoma kompanija, jų akimis, buvo galima tvarkytis daug efektyviau, priimant tiesiog paprastus sprendimus. Vien dėl to jie inicijavo šitą atskyrimo procesą“, – sako „Faugos“ vadovas.

Nuo įsigijimo į bendrovę investuota per 0,6 mln. Eur, tiesa, daugiausia šios lėšos buvo skirtos skolų grąžinimui.

„Atlyginimai darbuotojams buvo nemokėti ilgą laiką, buvo didžiuliai įsiskolinimai tiekėjams, visa „Faugos“ veikla buvo po klaustuku“, – teigia p. Gricius.

Derybos dėl bendrovės pasidalinimo, pasak jo, nebuvo lengvas procesas, ir reikalavo kompromisų. Vienas jų – prekės ženklo „Fauga“ naudojimas.

„Gintaro Kandroškos („Faugos“ įkūrėjo ir UAB „Namo harmonija“ akcininko – VŽ) interesas buvo vis dėlto likti su „Faugos“ ženklu, gal dėl emocinių dalykų – aš nežinau“, – sako p. Gricius.

Vis dėlto akcijų perdavimo sutartyje užfiksuota, kad abi įmonės turi teisę į prekės ženklą „Fauga“. Ir Valstybinio patentų biuro duomenimis, prekės ženklo savininkai yra du – „Namo harmonija“ ir „Fauga“.

„Šiandien matome, kad tai buvo klaida. Teorija sako tą patį – dvigubas dalyvavimas rinkoje su tuo pačiu prekės ženklu nėra labai gera praktika“, – teigia „Faugos“ vadovas. Kuo ši situacija baigsis, jis sako nežinąs, tačiau tikisi sprendimo, kuris užtikrintų, kad „prekių ženklas toliau nebūtų juodinimas“.

Ponas Kandroška VŽ atsisakė komentuoti.

Ieško partnerių

Bankrutavus „Langų panoramai“, „Fauga“ iš esmės prarado prieigą prie Lietuvos pirkėjų. Tačiau tai nėra pagrindinė rinka bendrovei, jos dalis visoje gamyboje pernai tesudarė 17%. Tuo metu Norvegija ir Švedija siekė 48%, bendrovė taip pat eksportuoja į JAV, Prancūziją, Italiją.

Vis dėlto atkurti pardavimus Lietuvoje ketinama kuo greičiau.

„Savo planus esame susidėlioję taip, kad per pirmą šių metų ketvirtį turi atsirasti strategija, pastovūs partneriai. Pirmo ketvirčio pabaigoje tikimės pasiūlyti pirmuosius produktus Lietuvos rinkoje per naujuosius savo partnerius“, – žada p. Gricius.

„Byggleverandorene“ Lietuvoje dar valdo UAB „Venta Windows“, ši įmonė eksportuoja „Faugos“ produktus. Planuojama, kad būtent ši įmonė imsis pardavimų ir Lietvuoje, tiesa, tik juridiniams asmenims. Todėl ir ieškoma mažmenine prekyba užsiimančių partnerių.

Partneriai bankrutavo ne pačiu kritiškiausiu laiku – žiema sezoniškai nėra langų pardavimo metas, tad šioji, pasak p. Griciaus, bus „puikus laikas pasiruošimui“.

Atsisakė veiklų

2013 m. „Fauga“ gavo 8,5 mln. Eur pajamų, 22% mažiau nei 2012 m., kai jos siekė 10,9 mln. Eur. Nuostolis išaugo nuo 68.716 Eur iki 1,7 mln. Eur.

Pernai, pasak p. Griciaus, pajamos mažėjo toliau, tačiau nuostolį pavyko gerokai sumažinti. Preliminariai, 2014 m. „Fauga“ gavo 6,2 mln. Eur pajamų ir turėjo 0,3 mln. Eur nuostolio.

Pardavimo pajamos, anot p. Griciaus, mažėja dėl „išsivalymo ir rinkų perėmimo“.

„Fauga“ gamino labai daug skirtingos produkcijos, ir rezultatą mes matome apatinėje eilutėje. Siekis vis dėlto yra, kad verslas būtų pelningas“, – sako vadovas.

2013 m. nustota gaminti pačius nuostolingiausius produktus. Uždaryta stiklo paketų gamybos linija, o įranga parduota. Taip pat restruktūrizuota logistika, atsisakyta ir daugiau produktų.

„Pavyzdys – Olandijos rinka. Sistemos yra tokios pat, bet naudojamas tik šiai rinkai priimtinas atspalvis – jie neperka baltų langų, perka kreminius. Tai automatiškai išaugina mūsų spektrą dvigubai. Šios rinkos buvo atsisakyta pirmiausia. Tokios peržiūros daromos tam, kad išlaikytume pagrindinį fokusą, judėtume kryptingai“, – aiškina p. Gricius.

Šiemet numatoma, kad pajamos nemažės, o rezultatas metų gale bus teigiamas.

Vienintelis atvejis

Po partnerių prašymo iškelti bankroto bylą praėjus kelioms savaitėms, p. Gricius sulaukia vis mažiau skambučių iš supainiotų klientų, siekiančių susigrąžinti prarastus pinigus. Pradžioje daugelis neskyrė „Faugos“ nuo „Faugos LT“, tai kėlė tam tikrą sumaištį.

„Jaučiame ramybę – vienas partnerių, stiklo paketų gamintojas, buvo užsukęs į svečius. Jis sako, turbūt, jei tai iš tiesų būtų buvęs „Faugos“ bankrotas, tai būtų vienintelis atvejis Europoje, kai bankrutuoja kompanija, investuojanti į LEAN“, – juokiasi p. Gricius.