Dėl „Lietuvos ryto“ PVM – teisinė sumaištis

Periodinei spaudai Lietuvoje taikomas lengvatinis 9% PVM tarifas, tačiau jį iš bendrovės gali atimti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (LŽLEK) sprendimas pripažinti leidinį neetišku.Šiemet kovo 31 d. tokiais paskelbti „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Tačiau iki šiol nėra aišku, nuo kada reikia pradėti skaičiuoti įprastinį PVM tarifą – „Lietuvos rytas“ Komisijos sprendimą apskundė teismui ir tvirtina, kad jis turėtų įsigalioti tik po teisminių procesų pabaigos.Atvejis precedento neturi. Neetiškomis per visą LŽLEK veiklos laikotarpį pripažintos tik penkios žiniasklaidos priemonės. Televizija TV3, neturinti PVM lengvatos, ir keturi dienraščiai – „Vakaro žinios“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“.Pastaroji sprendimą pasitiko keisdama pavadinimą (dienraštis tapo savaitraščiu „Mūsų respublika“). „Lietuvos žinios“ neetiškomis pripažintos 2010 m. – po to, kai PVM lengvata spaudai 2009 m. buvo panaikinta ir dar prieš tai, kai ji 2012 m. vėl įsigaliojo. „Vakaro žinios“ neetiškomis pripažintos dar 2005 m. ir, pasak Lino Slušnio, LŽLEK pirmininko, nuo sankcijų išsisuko panašiai, kaip dabar „Respublika“ – keisdamos pavadinimą.

VMI susipainiojo

„Įvairiai“, – juokdamasis į VŽ klausimą, su kokiu PVM parduodamas dienraštis, atsako Vidmantas Strimaitis, UAB „Lietuvos rytas“ generalinis direktorius. Anot jo, vieni prekybininkai skaičiuoja 9%, kiti – 21%.„Kadangi VMI pasakė mums laukti išaiškinimo, mes laikome, kad iki tol PVM turėtų būti 9%. Kai kurie didmenininkai paskubėjo ir persirašė sutartis su kai kuriais prekybininkais jau su 21%. Taip ir gavosi tokia padėtis, kuri, velnias žino, negera“, – VŽ sako p. Strimaitis.LŽLEK sprendimą priėmė kovo 31 d., bet jau daugiau nei du mėnesius padėtis nėra aiški.Vigintas Bartaševičius, spaudos platintojos UAB „Press Express“ generalinis direktorius, teigia, kad, vadovaudamasi įstatymu, bendrovė laikraščius parduoda su 21% mokesčiu, o sąskaitų iš „Lietuvos ryto“, kuriose skaičiuojami 9% – nepriima.Kita vertus, jis padėties nedramatizuoja – sumos nėra pernelyg didelės, o galiausiai, kaip tikisi p. Bartaševičius, viskas stos į savo vietas.„Mes dabar turime nuostolio, bet kai bus VMI išaiškinimas, mes susigrąžinsime pinigus arba iš prekybos tinklų, arba iš „Lietuvos ryto“, – VŽ aiškina p. Bartaševičius.„VMI rašė tris raštus: vieną raštą rašė, kad nustatys tvarką, paskui kitu raštu paneigė, po to tą paneigiantį raštą dar sykį paneigė. Tada mes jų paklausėme konkrečiai – kokį reikia taikyti PVM tarifą. Paskambinome po kelių dienų, sakė, kad klausimas – labai sudėtingas, jam atsakyti reikia 20 dienų. Mes laukiame atsakymo – koks jis bus tokį ir taikysime. Šiaip įstatymas yra aiškiai pasakęs – kitą dieną po sprendimo priėmimo nebetaikoma lengvata“, – dėsto jis.

Permokos negrąžintų

Darius Buta, VMI atstovas spaudai, VŽ pranešė, kad inspekcija pati atsakymo nerado: kreipėsi į Teisingumo ministeriją „ir kitas kompetentingas institucijas“.„VMI primena, kad verslo subjektui apskaičiuoti nesumokėtą PVM (ar mokėtą mažesniu tarifu) gali už einamuosius ir 5 metus atgal. O sugrąžinti negali, jei ir buvo mokėta didesniu tarifu, nes galutiniame rezultate PVM sumokėjo galutinis vartotojas,  iš kurio paimtas didesnis PVM  jam negali būti grąžinamas“, – atsakyme teigia p. Buta.Taigi, iš esmės „Lietuvos rytas“ elgiasi logiškai – jei paaiškės, kad turėjo būti taikomas 21% tarifas, bendrovei teks vėliau įmokėti papildomus pinigus į biudžetą, kurių VMI pareikalaus. Jei ji jau dabar taikytų 21% tarifą, o paaiškėtų, kad to daryti nereikėjo, permokos valstybė niekam negrąžintų, nes, pagal įstatymus, mokestį moka galutinis vartotojas.

Kaltina komisiją

„Mes rizikuojame. Jei mes pralošime teisme ir bus laikoma, kad turėjome taikyti 21% nuo balandžio 1 d., tokiu atveju visą tą skirtumą turėsime padengti iš savo pinigų. Jei mes pakeistume kainas, iš tikrųjų tai sumokėtų vartotojas“, – tokios pat nuomonės laikosi p. Strimaitis.„Mes kainų nekeitėme, todėl galime sakyti, kad vartotojas moka 9%. Nors dabar ir mušą kokioje nors kasoje 21%, kaina nuo to nepasikeitė“, – sako jis.Argumentuodamas bendrovės sprendimą, p. Strimaitis prideda, kad Mokesčių administravimo įstatymas numato, jog apie kokį nors mokesčio pasikeitimą mokėtojas turi sužinoti prieš 20 d., jei nenurodyta kitaip.„Atvirai pasakius, kalta etikos komisija. Jokių kolizijų nebūtų, jei ji į savo sprendimą būtų įrašiusi, kad sprendimą apskundus teismui, įsigaliojimo data nukeliama iki tol, kol teismas išnagrinės“, – aiškina p. Strimaitis.

Teismo reikalas

Linas Slušnys, LŽLEK pirmininkas, pabrėžia, kad jo vadovaujama institucija skelbia nutarimus apie etiką, o sankcijos numatomos įstatymuose ir komisija joms įtakos neturi.„Tas pats buvo su TV3 – tas klausimas nėra išspręstas. Įstatymas nepaaiškina, ar žiniasklaidos priemonė, kol bylinėjasi, yra neetiška ar ne. TV3 traktavo, kad kol bylos nebaigtos, tol negalima laikyti jų neetiška priemone. Kai bylos, kurias jie pralaimėjo, baigėsi, buvo praėję jau metai. Tuomet jie pareiškė, kad sprendimas jau nebegalioja“, – prisimena p. Slušnys.Pasak jo, į klausimą, nuo kada įsigalioja sprendimas, turėtų atsakyti teismas, nes LŽLEK reglamente nurodoma, kad komisijos sprendimas įsigalioja nuo priėmimo dienos.„Atvirai pasakysiu – klausiau advokatų, bet jie traukė pečiais ir sakė, kad nežino“, – sako p. Slušnys.

Sankcijos prekeiviams

Kita vertus, etikos komisijos vadovas teigia, kad sankcijų šiuo metu, rodos, jau per daug.„Per pastaruosius metus finansinių sankcijų atsirado vis daugiau. Mano manymu, valstybė pasielgė labai išmintingai – juk valstybė nesireklamuoja erotinio pobūdžio žurnaluose ir viešų pranešimų ten nedaro. Jiems netaikomos ir PVM lengvatos. Tai buvo priimtas sprendimas neetiškiems leidiniams taikyti tokias pat sankcijas. Bet manau, kad tas kamuolys nuriedėjo per toli.Vienu metu ir nustoja galioti ir PVM lengvata, ir veikia viešųjų pirkimų įstatymas, tuos pačius nuostatus dėl viešinimo įsitraukė Finansų ministerija – taip išeina, kad vienu metu galioja trys baudos. Nežinau, jei žiūrėti adekvatumą, mano akimis, turėtų būti sureguliuota taip, kad galiotų viena bausmė. Bet tą turi sureguliuoti pati valstybė – mes tuo neužsiimsime, tai ne mūsų darbo laukas“, – kalba p. Slušnys.Ponas Bartaševičius pastebi, kad žiniasklaidos priemonių pripažinimas neetiškomis paliečia ir partnerius.„Mes už savo paslaugą imame komisinį mokestį – procentą nuo kainos be PVM. Tarkime, jei leidinys kainuoja litą, mes gauname komisinį mokestį nuo 91 ct. Lygiai taip pat ir mažmenininkai. Jeigu PVM yra 21%, tai komisinio mokesčio procentas skaičiuojamas nuo 79 ct. Už to paties leidinio nuvežimą mes gauname, pavyzdžiui, ne 5 ct, o 4 ct, taigi, mes ir mažmenininkai čia pralošiam“, – paaiškina jis.