Vėluojantys atsiskaitymai smaugia verslą

Publikuota: 2014-05-20
Atnaujinta 2015-06-01 12:55
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Per Europą praūžusi recesija aplenkė Lietuvą, bet taikosi vėluojančiais atsiskaitymais grybštelėti per užsienyje prekiaujančio lietuviško verslo balansus. Vis dėlto verslininkai tikina išmokę karčias pamokas ir su užsienio partneriais prekiaujantys atsargiau.

Lietuvos bendrovių praradimai dėl pradelstų atsiskaitymų šiemet augo nuo 3,2% iki 3,4% (nuo pajamų), nors atsiskaitymų trukmė stabilizavosi. Tokius duomenis paskelbė Europoje pirmaujanti skolų valdymo paslaugų grupė "Intrum Justitia" Europos atsiskaitymų indekse 2014 (European Payment Index 2014).Tyrime, kuris atliktas 31 Europos valstybėse š.m. sausio-kovo mėn., apklausti 10.000 Europos verslo lyderių – iš jų daugiau nei 1.000 dirba Lietuvoje. 63% apklaustų Lietuvos bendrovių vadovų prisipažino dėl pradelstų arba neatliktų atsiskaitymų praradę pajamas, o 45% pranešė susitraukusį likvidumą. Net 69% šalies verslo lyderių pajuto paaugusią pradelstų atsiskaitymų trukmę iš užsienio partnerių.

Lenkijoje – trys ginčai

"Galiu papasakoti savo istoriją, – išgirdęs statistiką šypteli Tadas Augustauskas, trečios didžiausios mūsų eksportuotojos į Lenkiją, UAB "Sunergus" vadovas. – Mes pabandėme daryti nuolaidas klientams Lenkijoje, leidome atidėti apmokėjimus. Ir baigėme teismuose – trimis ieškiniais, kurių suma siekia šimtus tūkstančių eurų".Tikslios lenkų įsiskolinimų sumos atskleisti verslininkas nenori, tačiau sako, nuo 2011 m. prikapsėjusių skolų susigrąžinti pilnai nepavyko iki šiol: tik viena iš trijų problemų išsisprendė teismo proceso metu – pavyko susitarti taikiai ir lenkai atsiskaitė. Dėl kitų dviejų įsiskolinimų dar teks pakovoti – vienas perduotas lenkų skolų išieškotojams, o dėl trečiojo tik dabar pradedamas teismo procesas. Atsikandęs tokio verslo modelio, p. Augustinauskas nuo šiol prekiauja tik su patikimais partneriais."Be abejonės, nuostoliai atsiliepė įmonės veiklai – galbūt dabar būtumėme dar didesni, – svarsto pernai beveik 250 mln. Lt apyvartą (152 mln. Lt užpernai) skaičiavusios įmonės vadovas. – Kita vertus, dirbame su daug kompanijų Lenkijoje, ir tikrai yra tokių, kuriomis pasitikime ir galėtumėme leisti atidėti mokėjimus. Tačiau dėl prarastų pinigų nepajėgiame. Todėl dabar, gavę pamoką, prekiaujame tik su tomis, kurios išgali sumokėti iš anksto", – verslo kaimyninėje šalyje patirtį atskleidžia p Augustinauskas.Didmenine prekyba naftos produktais į ES šalis užsiimanti įmonė mokumo problemų dažniausiai patiria būtent Lenkijoje, mat daugiausia čia dirba. Plėstis į Lenkiją neketina, veiklą joje ir toliau vykdys iš Lietuvos. Taip kur kas paprasčiau, nes Lenkija, nors ir labai plati bei viliojanti, vis dėl to specifinė – taip pat ir dėl kultūrinių skirtumų – rinka: "Ne veltui sakoma, svečiame krašte pranašas nebūsi".

LENKIJOS verslo atsiskaitymo ir rizikos indeksas (sudarė "Intrum Justitia")

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Sunkiausia dirbti su Pietų Europa

"Intrum Justitia" tyrimą Lietuvoje atlikusios bendrovės "Customers Care Services" atstovas Audrius Astrauskas teigia, kad UAB "Sunergus" jokia išimtis – su sunkumais dėl pradelstų mokėjimų susiduria praktiškai visos Lietuvos bendrovės."Tyrimas atliktas apklausiant virš 1.000 kompanijų, tad ir dalyvavo įvairiausios, nuo labai didelių tarptautinių iki smulkių šeimos, ir ką tik įsikūrusių. Tradiciškai, ypatingai daug bėdų turi transporto sektorius ir visa, kas su juo susiję: remonto paslaugos, pardavimai ir kiti dalykai", – sako jis.Tačiau, apibendrinant, galima išskirti, kad ypatingai naujiems verslams, kurie neturi didelių prekybos su užsienio valstybėmis įgūdžių, daugiausia rūpesčių kelia Pietų Europos šalys: "Vien todėl, kad ten atsiskaitymo įpročiai yra kitokie – terminai vos ne mėnesiu ilgesni nei Vakarų Europoje arba Baltijos regione. Nepriklausomai nuo to, ar verslas įrašo į sutartį punktą, kad atsiskaitymas turi būti atliktas per dvi savaites ar mėnesį, pinigai iš pietinių kraštų dažniausiai įplaukia mėnesiu vėliau".

Vokietija išsiskiria iš segmento

VŽ kalbinti bendrovių, neturinčių sunkumų dėl pradelstų mokėjimų iš užsienio valstybių, vadovai verslą organizuoja dvejopai – didelės bendrovės, kaip "Amilina", "Senukai", "Orion Global Pet" naudojasi kredito draudimo ir faktoringo kompanijų paslaugomis. Kitos, kaip "IDW Manekenai" ar "Freda" dirba tik su patikimais partneriais, net jei toks, kaip "Fredos" atveju, – vienintelis."Mūsiškis užsakovas – koncernas "Ikea" – konkretus it laikrodukas. Kai kartais spaudoje pasirodo straipsniai, kokia bloga "Ikea", šiuo atveju, ji pavyzdys kitiems Vakarų verslininkams. Puikiai žinau, kiek problemų mūsų seserinė bendrovė "Baltic Furniture Components" patiria su vokiečiais", – sako Antanas Ėmužis, UAB "Freda" vadovas.Povilas Žitkus, baldų gamybos UAB "Baltic Furniture Components" generalinis direktorius, situacijos tragiška nevadina, bet pripažįsta – Vokietija "išsiskiria iš viso segmento"."Gal mums taip susiklostė, bet jiems priimtina pakankamai savanaudiška sistema, kuri leidžia sutarties sąlygose nurodytas dienas, per kiek laiko apmokėjimas turi būti atliktas, traktuoti taip, kaip jie nori. Tas pats su papildomais išankstiniais apmokėjimais, nusiskaitymais ir pan., – pastebi p. Žitkus. – Prekyboje egzistuoja tam tikra mokėjimo nuskaitymo tvarka, tačiau jie kartais ją pritaiko tiesiog savaip. Tarkime, sąskaitoje įrašytas konkretus apmokėjimo terminas 10 dienų: jei 10 dienų – nuolaida, o jei 30 dienų – bazinė kaina. Vokietijos partneriai gali tas 10 dienų suskaičiuoti, kaip jiems patogu ir, nors praėjo daugiau, atras priežasčių nusiskaityti su 10 d. nuolaida. Žodžiu, keista filosofija: dešimt dienų terminuoja, sumoka ir po aštuoniolikos, tada pradeda kalbėti, kad omeny turėta dešimt darbo dienų, – o tai nelabai suprantama, – tada dar išskaičiuoja kokią nors švenčių dieną ir taip toliau".

Ir drausmina, ir draudžia

Ponas Žitkus nesidairo priemonių vien užsakovams iš Vokietijos sudrausminti, sako taikantis jas kompleksiškai – visiems užsienio prekybos partneriams."Stengiamės teisiškai sustiprinti užsakymų patvirtinimus, juose aiškiai pabrėžti, kas yra mokėjimo sąlygos, apmokėjimo, nusiskaitymų terminai. Lygiai taip pat ir sąskaitose, bendradarbiaudami su draudimo kompanijomis, įrašome sakinius, kada prekės gali pereiti pirkėjo nuosavybėn – tik pilnai už jas atsiskaičius. Štai tokius saugiklius įdiegiame po žingsnelį. Jei iškiltų teisminis ginčas, tikėtina, mums būtų lengviau, nes klientas negalės traktuoti, kad prekės yra jo, jei už jas nemoka", – sako "Baltic Furniture Components" vadovas.Pasak jo, kiekvienos įmonės sėkmė priklauso nuo to, kiek užsakymų ji turi. Jei vieną projektą – sudėtingiau tvarkytis su apmokėjimais. Tuo metu "Baltic Furniture Components" vykdo tęstinius projektus, tad įmonei sąskaitų valdymas lengvesnis: "Mes galime užsakovui pasakyti, kad nepriimsime užsakymo, neapkrausime gamybos linijų, kol nepadengtas limitą viršijantis įsiskolinimas".Ir teigia nė kiek nebijantis susigadinti santykių ar prarasti užsakovus. "Čia jau kalbame apie pardavimų stiprumą, – šypteli. – Visada atrodo, jei ką nors negerai padarysi, klientas nepirks. Bet reikia žinoti, kodėl jis iš tavęs perka, kur tavo stipriosios pusės ir ar jos pakankamai stiprios. Kas čia blogo paprašyti elgtis sąžiningai tavo atžvilgiu? Bet jei bijai, drebi, – ačiū Dievui, kad jis nupirko, – tai iš kur imsi drąsos paprašyti susimokėti laiku. Bet jei žinai, kad iš tavęs tie patys vokiečiai perka, nes esi geresnis nei konkurentai kainos, kokybės, terminų santykiu, tada vienareikšmiškai – finansinė tvarka turi būti".Vis dėlto bendrovė nesusiduria su kraštutiniais neapmokėjimo atvejais, kurie sukurtų problemų investicijoms (2013 m. finansinių ataskaitų įmonė Registrų centrui dar nepateikė, bet 2012 m. jos apyvarta siekė 27 mln. Lt). "Žinoma, kartas nuo karto kiekvienoje šalyje pasitaiko piktybinių atvejų, bet mūsų patirtis jau padiktavo išnaudoti kreditų draudimo paslaugas. Mes draudžiame visus klientus, tai kainuoja, užtat turime šiokią tokią garantiją, kad nepatirsime bėdų, jei iškils koks ilgalaikis nemokumas", – sako p. Žitkus.

VOKIETIJOS verslo atsiskaitymo ir rizikos indeksas (sudarė "Intrum Justitia")

Draudžia mažai rizikingas

"Aišku, didelės įmonės, norinčios šventos ramybės, kaip "Senukai", draudžiasi, bet draudimas niekada nedraudžia 100% ir vėlgi, draudžia tik mažai rizikingas įmones. Tuo metu didžiausi pelnai ir apyvartos eina iš tų naujų kompanijų (bent vidutiniame ir smulkiajame versle), kurios rizikuoja ir bando pasiekti didesnes maržas – ypač NVS šalyse, Rusijoje", – pastebi p. Astrauskas.Tiesa, yra ir kita kredito draudimo pusė – ne visuomet įmanoma jį išnaudoti. Pavyzdžiui, Lenkijoje dirbančiai UAB "Sunergus" ši paslauga neįmanoma, kadangi lenkai užsako tuomet, kai jiems prireikia produktų, o ne nuolatos.

Bijo reikalauti delspinigių

Probleminio Europos mokumo naštos išvengę verslininkai sako, kad svarbiausia įmonėje įsivesti tvarką, nepaleisti nei vienos sąskaitos be priežiūros, laiku priminti partneriams apie įsiskolinimą ir laiku imtis priemonių.O ponas Astrauskas dar pataria nepamiršti, kad ir įstatymų yra atitinkamų – padedančių sudrausminti vėluojančius atsiskaityti: pavyzdžiui, EP direktyva, leidžianti vėluojančią atsiskaityti įmonę bausti 40 EUR bauda."Vienintelė bėda – jis neveiksmingas. Bet tik dėl to, kad beveik niekas jo netaiko. Tas pats su delspinigiais, palūkanomis – Lietuvoje jas skaičiuoja turbūt tik 2-3% verslo, išskyrus bankus, kitas finansines institucijas. Ypač vidutinis ir smulkusis verslas mano, kad tai yra nepadoru ir bijo susigadinti gerus santykius ar net prarasti klientus Vakarų Europoje, – per apklausas surinkta informacija dalijasi p. Astrauskas. – O štai kaimynai latviai visuomet skaičiuoja. Ir turime tokią gyvenimiškai absurdišką situaciją: kai verslas derasi dėl sutarčių sąlygų, paprastai labiausiai ietys laužomos ir galvos daužomos dėl delspinigių dydžio. Kitaip sakant, daugiausia ginčijamasi dėl to, į ką paskui nebus kreipiama dėmesio".

Ką rekomenduoja teisininkai

Advokatų kontoros "Sorainen" partnerė, advokatė Renata Beržanskienė su vėlavimu susidūrusiam verslui pataria eiti dviem teisiniais keliais:1) Parašyti pretenziją skolininkui ir paprašyti apmokėti per nurodytą laiką. Šis būdas dažniau suveikia, jei pretenziją surašo ir pasirašo advokatas.

2) Jei nepavyksta atgauti skolos po pretenzijos pateikimo, rekomenduojama kreiptis į teismą (pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą).

Verslui svarbu žinoti, kad LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas netaikomas:

1) sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti;

2) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais pagal LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą ir LR čekių įstatymą;
3) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis;
4) mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kai skolininkui vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka;
5) žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartims, kurių vykdymą nustato LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas.

40 eurų

Šio LR įstatymo nuostatos suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius. Komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų nustatytas mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpis negali būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu pagal šio įstatymo nuostatas.


Kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR (arba lygiavertę sumą litais, apskaičiuotą pagal teisės į palūkanas atsiradimo metu Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį), kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Lietuvos ir pagrindinių jos prekybos partnerių ES portretai

LIETUVA


Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Gerardas Brazaitis, UAB „Agrochema“ komercijos direktorius: šiandien grūdų augintojai turi gerai paskaičiuoti, kurie sprendimai racionalūs Verslo tribūna

Gerardas Brazaitis, skystų azoto trąšų lyderės Lietuvoje ir grūdų supirkimo bendrovės „Agrochema“ komercijos...

„Orlen Lietuva“: esame sukaupę bitumo atsargų Premium

Remontui sustabdyta Mažeikių naftos perdirbimo AB „Orlen Lietuva“ ramina, kad dėl bitumo stygiaus nutraukti...

Pramonė
05:45
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Tiekimo problemos privertė „Harley-Davidson“ stabdyti dalį gamybos

Motociklų gamintoja „Harley-Davidson“ paskelbė dviem savaitėms Jungtinėse Amerikos Valstijose sustabdžiusi...

Pramonė
2022.05.22
Programišiai kelia grėsmę pasaulio maisto tiekimo grandinėms

Išmanūs ūkiai, kuriuose žmones vis dažniau pakeičia technologijos, gali tapti programišių taikiniu. Dėl to...

Inovacijos
2022.05.22
Latvijoje pagaminta 18% mažiau elektros

Latvija per keturis šių metų mėnesius pagamino 2,095 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 18%...

Pramonė
2022.05.22
Saulę įdarbino per 1.000 įmonių: domisi ir smulkiausieji 1

Lietuvoje saulės elektrines įsirengę maždaug 1.100 įmonių, o didėjant sąskaitoms už elektros energiją,...

Gazelė
2022.05.22
Suomija ir Estija rusiškų dujų kratosi prikeldamos 2015 m. laidotą projektą Premium

Suomija šeštadienį prisijungė prie negausaus būrelio Europos šalių, kurios visai atsisakė rusiškų gamtinių...

Rinkos
2022.05.22
Kaliningrado pramonė: patiriame kolosalius sunkumus Premium 6

Kaliningrado metalo apdirbimo įmonės susiduria su „kolosaliais logistikos sunkumais“. Europos uostuose...

Pramonė
2022.05.22
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos...

Pramonė
2022.05.20
Lašišos ir upėtakiai išplaukia iš Baltarusijos Premium 1

Viena didžiausių Baltarusijos maisto pramonės įmonių „Santa Bremor“, kurios žuvies gaminių dar visai neseniai...

Pramonė
2022.05.20
Vokietija ir Kataras susitarė dėl dujų tiekimo

Penktadienį Vokietija ir Kataras pasirašė partnerystės energetikos srityje sutartį, pagal kurią Doha 2024 m.

Pramonė
2022.05.20
A. Melničenka skundžia sankcijas ir ragina stabdyti karą 2

Rusijos milijardierius Andrejus Melničenka, netiesiogiai kontroliuojantis Kėdainių „Lifosos“ gamyklą, gegužės...

Pramonė
2022.05.20
„Light Conversion“ praėjusiais metais uždirbo beveik 25 mln. Eur grynojo pelno

Lazerių gamybos įmonė „Light Conversion“ praėjusiais metais uždirbo beveik 25 mln. Eur grynojo pelno – 13%...

Pramonė
2022.05.20
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
Rusiškos dujos Suomijai bus užsuktos šeštadienį

Rusiškos dujos Suomijai nebebus tiekiamos nuo šeštadienio ryto, praneša Suomijos valstybinė dujų bendrovė...

Rinkos
2022.05.20
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Rusija šantažuoja toliau blokuoti maisto eksportą, jei nebus panaikintos sankcijos 7

Dmitrijus Medvedevas, anksčiau vieną kadenciją Vladimirą Putiną pakeitęs Rusijos prezidento poste, o dabar...

Pramonė
2022.05.20
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ieškoma naujo vadovo

Žemės ūkio ministerija paskelbė konkursą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovo pareigoms...

Vadyba
2022.05.20
„DS Smith Packaging Lithuania“: karas gali turėti poveikį

Didžiosios Britanijos kapitalo gofruotojo kartono ir pakuočių gamintoja „DS Smith Packaging Lithuania“...

Pramonė
2022.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku