„Švyturio“ areną stačiusi „Vėtrūna“ – galvos skausmas savivaldybei

Klaipėdos savivaldybės atstovai pažymi, kad statybos defektų rizikos išvengti ne visada pavyksta, tačiau užsakovui defektai galvos skausmu tampa tik tuo atveju, kai nėra operatyviai šalinami. Kadangi Vilniaus apygardos teismas šių metų vasarį iškėlė restruktūrizavimo bylą „Švyturio“ arenos statybos generaliniam rangovui, tuomet dar UAB „Vėtrūna“, statybos defektų šalinimo sparta žymiai sulėtėjo, o atskirų defektų atžvilgiu ir visai sustojo.
Kaip teigia Andrius Kacalinas, Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas, „Švyturio“ arenos statybos garantinis terminas baigsis tik 2016 metais, o paslėptų defektų šalinimo garantija – 2021 metais.„Per šį laikotarpį gali paaiškėti ir naujų defektų, todėl generalinio rangovo restruktūrizavimas kelia mums didelį susirūpinimą. Juk generalinio rangovo bankroto tikimybė, kuri dabar jau gali tapti ir realybe, reiškia posutartinių statybos garantijos santykių pabaigą“, - situacijos beviltiškumą apibūdina p. Kacalinas.
Pasak p. Kacalino, šioje situacijoje Klaipėdos miesto savivaldybė turi nedaug pasirinkimų: arba pirkti defektų šalinimo darbus iš savo lėšų ir vėliau juos prisiteisti – su sąlyga, kad suspės tai padaryti iki rangovas bus likviduotas dėl bankroto, – arba bylinėtis siekiant įpareigoti rangovą ištaisyti defektus ar prisiteisti būsimus nuostolius.

Ginčas – teismuose

„Problema ta, kad minėti užsakovo teisių gynybos būdai yra mažai veiksmingi. Efektyviausias kelias yra šalinti defektus savo sąskaita ir vėliau reikalauti iš rangovo patirtų nuostolių. Tačiau yra kita bėda – trūksta laisvų pinigų, kuriuos būtų galima skirti šiam tikslui, ypač turint omenyje blankią priteistinų nuostolių išieškojimo perspektyvą“, - tai, jog 66 mln. Lt už arenos statybas sumokėjusi savivaldybė negali žarstyti pinigų jos remontui, pabrėžia savivaldybės atstovas.
„Švyturio“ arenoje daugiausia problemų kyla dėl taip vadinamų „sudėtingų sistemų“ defektų, nes, anot p. Kacalino, dažnai neįmanoma nustatyti ribos tarp eksploatavimo srities ir statybos darbų. Pavyzdžiui, buvo iškilę klausimų, kas turėtų įsigyti šildymo ir vėdinimo sistemos ir praėjimo kontrolės sistemos programinės įrangos licenciją, kuri yra pasibaigusi, ir pan.
RUAB „Vėtrūna“ savo ruožtu uostamiesčio savivaldybei taip pat turėjo pretenzijų – reikalavo apmokėti 6,3 mln. Lt skolą už esą atliktus darbus. Tačiau šiuo klausimu p. Kacalinas dėsto griežtą savivaldybės poziciją: „Klaipėdos miesto savivaldybė niekada nesutiko ir nesutiks mokėti RUAB „Vėtrūna“ tariamos 6,3 mln. skolos už neva atliktus darbus, nes jų paprasčiausiai niekada nepirko. Šių darbų niekada nederino nei statybos techninė prižiūrėtoja, nei projekto vykdymo prižiūrėtojai, nei pati užsakovė“.
Šis ginčas sprendžiamas teisme. „Vien ta aplinkybė, jog RUAB „Vėtrūna“ kreiptis į teismą dėl skolos ryžosi tik po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, rodo šio veiksmo desperatiškumą  ir perspektyvos nebuvimą, jau nekalbant apie paties ieškinio pagrindo – neva konkliudentiniais (nebyliais) veiksmais sudarytos sutarties – silpnumą“, – argumentuoja p. Kacalinas.Uostamiestyje – pirmi euforijos metai
 
Šiandien dienraštis "Verslo žinios" rašo, kad Klaipėdos daugiafunkcė sporto ir pramogų arena šių metų liepos pabaigoje pasitiko jau trečią sezoną. Pernai Didžiojoje arenos salėje, kuri yra vienintelė arenos vieta, skirta masiniams renginiams, įvyko 65 įvairūs renginiai, o lankytojų srautas siekė apie 160.000.Pasak Jolitos Krickės, „Švyturio“ areną pagal 25 metams sudarytą koncesijos sutartį valdančios UAB Klaipėdos arenos direktorės, pirmieji arenos veiklos metai visada yra įspūdingiausi: žmonės ateina pažiūrėti ne tik renginių,bet ir paties objekto.
 
„Tik vėliau susireguliuoja rinka, išaiškėja žmonių poreikiai“, – sako p. Krickė. Vertindama jau du arenos sezonus, vadovė tikina, kad abu jie pagal rezultatus perkopė prognozių kartelę. Palyginti, pirmaisiais veiklos metais arenos lankytojų skaičius viršijo 200.000, antraisiais buvo 160.000. Nors pirmieji metai buvo gausesni renginių, antraisiais kai kurių trukmė buvo ilgesnė, arena daugiau laiko buvo užimta.Per pirmuosius veiklos metus Klaipėdos arenos pardavimo pajamos siekė beveik 2,7 mln. Lt, o 2012 m. jos nesiekė 2,9 mln. Lt.Abu sezonus areną valdanti bendrovė, esanti antrinė UAB „BLT Technology“, priklausančios „BLT Group“, įmonė, dirbo pelningai. Vadovė tiki, kad šie metai nebus prastesni nei ankstesni.Pasak p. Krickės, į Vakarų Lietuvos rinką orientuota arena sulaukia nemažai šeimai skirtų renginių lankytojų, aktyvūs ir krepšinio sirgaliai. Tačiau Klaipėdos savivaldybės užsakymu dabar restruktūrizuojamo generalinio rangovo UAB „Vėtrūna“ už daugiau nei 66 mln. Lt pastatytoje arenoje nuo pradžių lindo statybinis brokas. Iki šiol arena neturi informacinio kubo, kurį, kaip jau rašė VŽ, išsivežė „Vėtrūnos“ subrangovai.„Esminės bėdos liko – su jomis pradedame ir trečią sezoną. Kalbu apie bėdas dėl tų sistemų ir įrenginių, dėl kurių generalinis rangovas liko skolingas subrangovams. Garantiniai darbai nėra atliekami nuo šių metų pradžios. Iki tol dar buvo kurį laiką atliekama įvairių smulkių, neesminių darbelių. Kai kurias smulkmenas tvarkyti ėmėmės patys“, – statybinių problemų šleifo sako neatsikratanti p. Krickė.Išsamią temos analizę kviečiame skaityti šiandien dienraštyje "Verslo žinios".

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą