Prarastoji Europos karta – jaunimas be darbo
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį jaunimo iki 25 metų nedarbo lygis visoje ES pasiekė 23,5%. Nuo praėjusio ketvirčio jis padidėjo 0,3 proc. punktais, o prieš metus buvo 22,4%.
Bene sunkiausia jauniems žmonėms įsidarbinti Europos Sąjungos pietuose. Štai Graikijoje nuo krizės Europoje pradžios vyriausybė įvykdė visą seriją taupymo programų, kurios ypač skaudžiai atsiliepė jaunimui. Gyventojų iki 25 metų nedarbo lygis jau keletą mėnesių viršija 50%. Labai panaši situacija yra Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje.
Vietoje efektyvių švietimo programų, kurios paruoštų jaunimą profesiniam gyvenimui po krizės, Pietų Europos šalių vyriausybės iš Europos Komisijos (EK) pastaraisiais metais reikalavo tradicinių ekonomikos stimuliavimo programų. Vyriausybės skyrė daugiau dėmesio savo svarbiausių rinkėjų – vyresnio amžiaus žmonių – gerovei. Tuo pat metu skolintojos Šiaurėje priešinosi bet kam, kas kainuoja pinigus.
Šitaip Europa ilgai delsė, kol šį mėnesį ją supurtė žinia, jog nedarbas tarp 15–24 metų graikų peržengė 60%. Staiga jaunimo nedarbas tapo rimta problema – jis bus pagrindinė tema Europos lyderių susitikime, o naujasis Italijos premjeras Enrico Letta garsiai reikalauja, kad ES taptų „apsėsta“ kovos su jaunimo nedarbu.
Šiek tiek aukščiau ES vidurkio
Palyginti su pietiniais Europos pakraščiais, Baltijos šalys laikosi kur kas geriau: jaunimo nedarbas, pasak „Eurostat“, mažėja sparčiausiai ES. Lietuvos jaunimo nedarbas pernai buvo 26,4%, Estijos – 20,9%, Latvijos – 28,4%.
Vis dėlto Lietuvos jaunimo nedarbas vis dar viršija ES vidurkį. Nuo 2011 m. pradžios jis sumažėjo penktadaliu, iki 24,8% šių metų kovą. Nuo lapkričio, kai lygis siekė 24,1%, nedarbas nežymiai padidėjo.
Tiesa, jaunimo nedarbas nereiškia bedarbių skaičiaus tarp jaunimo – tai bedarbių dalis tarp darbo rinkoje esančių jaunuolių. Bendrai tarp 15–24 m. Lietuvos gyventojų, „Swedbank“ metų pradžioje atliktais skaičiavimais, darbo neturėjo 6,7%, o per 70% jų mokėsi arba studijavo. Viso bedarbių jaunuolių pernai Lietuvoje buvo apie 30.000.
Migloti Europos planai
Vasarį Europos Vadovų Taryba nusprendė jaunimo darbo garantijoms atidėti 6 mlrd. EUR, kurie turės būti panaudoti iki 2020 m. Tačiau kadangi šalys narės vis dar ginčijasi, kaip tuos pinigus išleisti, šis kovos su jaunimo nedarbu paketas gali būti pradėtas naudoti nebent 2014 m.
Be to, Prancūzija ir Vokietija pateikė pakankamai miglotą pasiūlymą. Siekiama skatinti Pietų Europos darbdavius samdyti ir mokyti jaunimą suteikiant jiems Europos investicijų banko (EIB) paskolas. Koncepcija turėtų būti pristatyta gegužės pabaigoje, pagrindinė jos advokatė – Vokietijos darbo ministrė Ursula von der Leyen.
Pagal planą, 6 mlrd. EUR iš ES pagalbos jaunimui programos, dalijami kompanijoms per EIB, pasidaugintų 10 kartų – vertės jie turėtų sukurti už 60 mlrd. EUR. Pasak plano rengėjų, tokiu būdu išsispręstų ir kreditų krizė, kurią patiria smulkusis Pietų Europos šalių verslas.
Tačiau net ir pats EIB neįsivaizduoja, iš kur atsirastų tie 60 mlrd. EUR. „Šį skaičių ne mes sugalvojome“, – teigia banko atstovai. Panašu, kad daug realistiškesnis rezultatas būtų 20–30 mlrd. EUR.
Be to, didelės pinigų injekcijos apskritai kelia abejonių dėl efektyvumo. Pernai EK krizės apimtoms šalims pasiūlė jaunimo įdarbinimui imti nepanaudotas struktūrinių fondų lėšas. Apie 16 mlrd. EUR šių metų pradžioje jau buvo pritaikyta, tai turėjo padėti 780.000 jaunų žmonių, tačiau kol kas beveik jokių rezultatų nepasiekta.
Sprendimai vėluoja
Pačios Vokietijos pastangos kovoti su jaunimo nedarbu kol kas apsiribojo patyrusių darbuotojų iš Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos įdarbinimu. Tačiau, pasak "Der Spegiel", dabar politikai jau suvokia, kad aukštas nedarbo lygis Pietų Europoje yra ne tik grėsmė demokratijai, jis gali pribaigti euro zoną.
„Mums reikia programos, kuri eliminuotų jaunimo nedarbą. Barroso (EK prezidentas José Manuelis Barroso – VŽ) tai padaryti nepavyko. – sako buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas. – Tai su niekuo nepalyginamas skandalas.“
Ekonomistai taip pat įsitikinę, kad dabar pats laikas ką nors daryti. „Ilgalaikės jaunų žmonių perspektyvos krizės apimtose šalyse yra pasibaisėtinai niūrios. Tai padidina visos kartos radikalizmo riziką“, – įspėja Joachimas Mölleris, Vokietijos užimtumo tyrimų instituto direktorius.
„Pripažinti problemą ir taip ilgai nieko nedaryti buvo politikų klaida“, – sako Michaelis Hütheris, Kelno ekonomikos tyrimų instituto vadovas. O Wolfgangas Franzas, buvęs Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos pirmininkas, tikina, kad reikalingi „nekonvenciniai“ sprendimai, kurie ne tik sumažintų jaunimo nedarbą, bet ir ilgalaikes jo pasekmes.
„Tas, kuris savo jaunystės metais buvo bedarbis, visą gyvenimą susidurs su karjeros sunkumais ir mažesniu atlyginimu“, – sako jis.
Lietuvoje – milijoninės programos
Lietuvoje taip pat veikia nemažai programų, kuriomis siekiama didinti jaunimo užimtumą.
Lietuvos centrinė kredito unija vykdo projektą „Verslumo skatinimas“. Kredito unijos pradedantiesiems ir neseniai veiklą pradėjusiems verslams teikia paskolas iš Verslumo skatinimo fondo. Iš šio fondo, kurį įsteigė Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos, o administruoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, didžiausia skolinama suma yra 86.000 Lt, o 95% faktiškai sumokėtų paskolos palūkanų yra kompensuojamos.
Kitas projektas, „Jaunimo užimtumo didinimas“, vykdomas iš ES struktūrinių fondų lėšų. Jame iš viso dalyvaus 6.000 jaunų bedarbių, 2.500 iš jų – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje, kiti – įdarbinimo subsidijuojant priemonėje. Projekto vertė – 20 mln. Lt. Įdarbindamas jaunuolį iki 29 metų vidutiniškai 4 mėn. darbdavys gali gauti iki 50% priskaičiuoto darbo užmokesčio subsidiją
„Parama pirmajam darbui“ – 32 mln. Lt ES socialinės paramos fondo lėšomis finansuojamas projektas, pagal kurį įdarbindamas jaunuolį be patirties ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį darbdavys taip pat gauna kompensaciją už dalį darbuotojo atlyginimo. Šiuo atveju – 23,3% nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio. Parama vienam asmeniui negali viršyti 396,1 Lt.
Taip pat yra ir kitų programų, vykdomi įvairūs seminarai, veikia 11 Jaunimo darbo centrų prie darbo biržų, kurie padeda ir konsultuoja jaunus bedarbius.
VERSLO TRIBŪNA
Rygos „Preses Nama Kvartāls“ projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos dalį. Tiesa, šįkart padidėjo ir institucinių investuotojų paklausa.
Penkiolika metų praleistų darykloje, patirtys trijose šalyse, šimtai tūkstančių litrų pagaminto alaus – tokia yra Utenos alaus daryklos vadovės Dalios Jočytės darbo kasdienybė. Ji ne tik vadovauja didžiausiai gėrimų gamyklai Lietuvoje, bet ir save iki šiol vadina aludare. Gamyba, jos akimis, visų pirma yra amatas, kuriame svarbus ir rezultatas, ir požiūris.
Mokesčiai tikriausiai niekada nebuvo ta tema, kurią minėtume su šypsena – painu, sudėtinga, o kartais ir visai nesuprantama. Tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pristačius gyventojų pajamų deklaravimo vedlį, viskas iš esmės pasikeitė – šimtai tūkstančių gyventojų, kasmet deklaruojančių pajamas, galėjo lengviau atsikvėpti.
Jau kitų metų pavasarį VMI pristatys vieningą Mokesčių administravimo platformą. Tai dalis VMI skaitmeninės transformacijos, kurios centre – klientas. Viena pagrindinių priemonių, padedančių išgirsti jų poreikius tapo naudotojų patirties (UX) grupės iniciatyva „Naudotojų balsas“, kuri leidžia paslaugas kurti ir tobulinti remiantis realių naudotojų įžvalgomis.
Ieškoti priežasčių
Pasak Antano Zabulio, telekomunikacijų UAB „Omnitel“ prezidento, mokestinės lengvatos ir panašios skatinimo priemonės yra kova su pasekmėmis. „Turėtume rasti būdą, kaip kovoti su priežastimis“, – sako jis, akcentuodamas švietimą ir verslo aplinkos gerinimą.
„Problemos priežasčių reikia ieškoti ir mūsų verslo aplinkoje, ir tame, kad jaunimas neturi pakankamai žinių, kad galėtų daryti ateities pasirinkimus – ką studijuoti, kur didžiausia tikimybė įsidarbinti“, – panašiai dėsto ir Arnoldas Šileika, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius.
Pasak jo, problema yra ir jaunimo lūkesčiai gauti ekonominę naudą, nesistengiant duoti. Tiesa, p. Šileika palaiko valdžios institucijų vykdomas skatinimo programas.
„Sprendimus, kurie tiek darbdaviui, tiek pradedančiajam kuria geresnę aplinką, vertinu teigiamai, tik ne tiek daug iki šiol yra padaryta. – kalba jis, tačiau primena ir tai, kad reikėtų labiau atsižvelgti į apskritai sąlygas verslui. – Šalia užsienio investicijų, kurios yra pritraukiamos į Lietuvą, turėtų būti sudaromos sąlygos ir tam verslui, kuris jau dirba, plėstis ir kurti darbo vietas.“
Kovo mėnesį paskelbto LR Finansų ministerijos užsakymu UAB „PricewaterhouseCoopers“ ir VšĮ „Verslo iniciatyva“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad jaunimo verslumo skatinimas gali būti geresnis, jei veiksmai tarp atsakingų institucijų būtų labiau koordinuojami, būtų taikomos pažangesnės priemonės. Tyrimas taip pat parodė, kad trūksta taikomų priemonių analizės ir efektyvumo vertinimo.
Vokišką sistemą visiems
Prieš dvi savaites Vokietijos švietimo ministerijoje buvo diskutuojama, kaip šalies dvigubas profesinio lavinimo ir parengimo modelis galėtų būti eksportuotas į kitas ES šalis. Verslas giria Vokietijos sistemos pranašumus dėl to, kad teorinis mokymas klasėje jungiamas su praktika įmonėse ir kritikuoja pernelyg akademines Pietų Europos sistemas. Jaunimo nedarbo lygis Vokietijoje – mažiausias ES, vasarį–kovą jis buvo 7,6% ir nuo 2005 m., kai viršijo 15%, jis beveik nuosekliai mažėja.
Pagal pasiūlymą, kurį šalies vyriausybė dar aptars birželį, Vokietija padės krizės apimtoms šalims integruoti savo profesinio lavinimo elementus į jų švietimo sistemas.
„Turime pagerinti švietimą ir profesinį rengimą krizę patiriančiose šalyse, – iniciatyvai pritaria p. Franzas, tačiau turi ir priekaištų. – Tai reikėjo pradėti jau seniai.“
Akcentuoja švietimą
„Vokietijos ar Suomijos, inžinerinės pramonės ir aukštųjų technologijų šalių, pavyzdys labai geras, jis paremtas lavinimo sistema, kur jau mokiniai orientuojami profesiškai ir supažindinami su verslo poreikiais“, – sutinka p. Šileika.
Vokišką modelį giria ir p. Zabulis, tuo pačiu jis mini ir Singapūro pavyzdį – pasak „Omnitel“ vadovo, ten didelis dėmesys skiriamas talentų atradimui, taip nukreipiant jaunuolius į jiems tinkamą specialybę.
„Lietuvoje apie 60% visų studentų trečiame kurse pripažįsta, kad ne visiškai ten pataikė. Ir tie žmonės tikrai neturi degančių akių atėję į darbą. Kitas dalykas, studentai gauna per mažai praktikos, ir tas irgi nepadeda susirasti darbą“, – Lietuvos švietimo problemas vardija p. Zabulis.
Jis giria ir savo bendrovės bei kitų verslininkų iniciatyvą „Kam to reikia?!“, kuri siekia į mokyklas atvesti profesionalus, padedančius mokiniams geriau pažinti darbo rinką, galimas perspektyvas.
"Daugiau galimybių save realizuoti Lietuvoje"
Kovai su jaunimo nedarbu reikia reformuoti padalintą darbo rinką, teigia Europos ekonomistai. Tačiau remiantis Vokietijos vyriausybės ataskaita, krizę išgyvenančios šalys šioje srityje kokio nors ypatingo progreso nepasiekė. Ataskaitoje rašoma, kad Portugalija turi „efektyvumo rezervų savo mokyklų sistemoje“, o Graikijos progresas apsiriboja keliais požymiais, pavyzdžiui, pagalbos jaunoms bedarbėms moterims planu.
Visgi labiausiai nuo visos Europos švietimo srityje atsilieka Ispanija, kurios jaunimo nedarbo lygis jau viršija 50%. Jai priklauso rekordinis mokyklos nebaigusių žmonių skaičius ES – 24,9%. Paradoksalu, bet Ispanijos vyriausybė pernai nuo išlaidų švietimui nukirpo 10 mlrd. EUR, taip pat eliminavo mokesčių lengvatas kompanijoms, įdarbinančioms naujai į rinką atėjusius žmones. Dauguma iš 6,2 mln. Ispanijos bedarbių yra prastai išsilavinę ir apmokyti.
Ispanijos darbuotojai priklauso dviems klasėms. Nuo Francisco Franco diktatūros laikų, atleisti jau dirbančius yra beveik neįmanoma. Savo ruožtu jaunimas yra priverstas imtis atsitiktinių darbų be jokių socialinių garantijų. Būtent jauni ispanai ir nukentėjo nuo krizės labiausiai.
Su padalinta darbo rinka susijusios problemos itin pasireiškia ir Italijoje, kur vyresnių darbuotojų sutartys beveik nesuteikia vilčių, kad jie darbą kada nors galėtų prarasti – taip darbo vietos jaunimui tampa neprieinamos.
„Žiūrint į kai kurių kitų šalių patirtį, jaunimui galimybių save realizuoti Lietuvoje yra žymiai daugiau“, – apibendrina p. Šileika.
