Alkana dujų Azija – grėsmė Lietuvos terminalui

Publikuota: 2013-12-02
Atnaujinta 2015-06-01 14:14
svg svg
Nuotrauka: Bloomberg
„Verslo žinios“

Net jei Japonija, šiuo metu daugiausia pasaulyje mokanti už dujas, įjungs savo atomines elektrines, Lietuva nebūtinai galės sėkmingai įsigyti dujų per terminalą. Pasak VŽ Baltijos energetikos forumo metu kalbintų pasaulinių ekspertų, tikrosios Azijos milžinės savo terminalus dar tik statosi, bet yra pasiryžusios mokėti labai aukštas kainas už energiją.

Lietuva „Gazprom“ už dujas šiuo metu moka apie 14,5 USD/MBtu (milijonų britų terminių vienetų). Norėdama įsigyti pigesnių dujų per suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalą, Lietuva turi nurungti Japoniją, šiuo metu už dujas mokančią 18 USD/MBtu.Žinoma, Lietuvai lieka galimybė „gaudyti“ pavienius laivus, priverstus greitai, nepasiekus Azijos, prisišvartuoti ar palūkėti trumpalaikio kainos kritimo Japonijos biržoje – Europoje galime pasiūlyti konkurencingiausią kainą. Bėda ta, kad Europa SkGD tiekėjų nebedomina.

Energijos skurdas

Ashna Rahman, energetikos informacijos agentūros „Platts McGraw Hill Financial“ analizės skyriaus vadovė Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, interviu VŽ teigia, kad netgi ne Japonija, bet Indija ir Bangladešas bus pagrindiniai žaidėjai ateityje, kalbant apie SkGD importą.„Nežinau, kodėl Europoje mes kalbame tik apie Japoniją. Taip, šiuo metu ji perka daugiausiai SkGD, bet jos gyventojų skaičius ir potenciali paklausa yra itin maža, palyginti su likusiu žemynu. Mes pamirštame Indiją, Bangladešą, Indoneziją – taip, jie degina anglis, bet tampa vis labiau išalkę dujų. Ir tai yra du milijardai žmonių“, – kalba ekspertė.Anot jos, Japonija turi daug pasirinkimų – šalis gali įjungti savo atomines elektrines, prie ko, panašu, kad einama, gali pereiti prie biokuro vartojimo. Paradoksalu, tačiau neturtingos Azijos šalys neturi daug pasirinkimų.„Taip, jie neturi pinigų, bet supranta, kad auga sparčiai ir, norėdami tai išlaikyti, jie turi turėti energijos. Šiuo metu jie net negali užtikrinti, kad ligoninės dirbtų visą parą. Taigi, šios šalys sako, kad didžiausias skurdas yra energijos skurdas – ne negalėjimas užtikrinti visuotinio švietimo ar išvengti bado. Azija suprato, kad energetikos infrastruktūra yra vienintelis kelias ištrūkti iš skurdo rato. Taigi, nors jie neturi už ką valgyti, jie skiria milžiniškus pinigus energetikos subsidijoms – ar tai būtų vietinė anglies gavyba, ar užsienio dujų pirkimas“, – pasakoja p. Rahman.Indija ir Bangladešas išgauna anglis, tačiau jų gavyba sparčiai mažėja ir miestams trūksta elektros. Problema šiose šalyse ta, kad anglių importuoti jos negali – pakenktų savo pačių subsidijuojamai gavybai numušdamos kainas, o gausybė žmonių kasyklose liktų be darbo. Todėl valstybėms labiau apsimoka investuoti į dujų importą, o tai reiškia būtent SkGD – vamzdžius tiesti būtų per toli. Kai kurie Indijos regionai išgauna ir dujas, tad turi jomis kūrenamų elektrinių – infrastruktūra elektros gamybai yra, reikia tik daugiau terminalų.„Kadangi jie neturi pinigų investicijomis, užsienio kompanijos ateina ten, pastato dujinimo įrengimus su sąlyga, kad valstybės pirks dujas iš jų“, – sako p. Rahman.

Lietuvos dujų terminalas

Šiame kontekste abejotinos Lietuvos SkGD terminalo perspektyvos tiek dabar, tiek po kelių metų, kai galvą pakels Azijos milžinės.Bjornas Brochmanas, verslo analitikos kompanijos „Point Carbon Thomson Reuters“ dujų rinkų analizės vadovas dėsto, kad Lietuvos terminalo situacija yra ypatinga – viena vertus, labai palanki, kita vertus, tai nereiškia užtikrinto tiekimo.„Lietuvai gerai tai, kad iš „Gazprom“ ji gauna dujas labai brangiai ir gali pasiūlyti aukščiausią kainą Europoje. Yra laikotarpių, kai Japonijoje kainos yra žemos, siekia apie 14 USD/MBtu, tuomet Europoje jas galima pirkti už 11–11,5 USD/MBtu dėl mažesnių transportavimo išlaidų. Tuomet Lietuva gali pasiūlyti geresnę kainą, nei dauguma Europos terminalų. Taigi, kai Europa apskritai gali gauti dujų, šis terminalas gali būti pirmasis, jas gavęs“, – aiškina p. Brochmannas.Tačiau jis kategoriškas, kalbant apie ilgalaikę sutartį.„Nematau, kas galėtų jums tokią pasiūlyti. Jei galų gale kažkas su jumis ją pasirašys, po sutartimi turės slypėti labai gudri politika. Bet žiūrint iš gryno verslo perspektyvų, nematau SkGD gamintojo, kuris galėtų pasirašyti ilgalaikę sutartį, kurioje numatyta kaina būtų mažesnė, nei dujų iš Rusijos“, – konstatuoja p. Brochmannas.Ponia Rahman – atsargesnė, tačiau taip pat gerų perspektyvų, kalbant apie ilgalaikę tiekimo sutartį, nežada.„Faktas, kad jums reikia tiek mažai SkGD, reiškia, kad jūs neturite gerų derybinių pozicijų. Ką aš siūlau – vis dėlto bandyti kažkaip įrašyti dujų kainą savo sutartyje su tiekėju, jei ketinate pasirašyti ilgalaikę sutartį. Tai yra, kad kaina būtų nustatoma ne tik pagal naftos kainas, bet ir pagal likvidžia dujų rinkos kainą, tarkime, NBP arba TTF biržoje“, – pataria p. Rahman.Jei Lietuva bandytų žaisti su trumpalaikėmis sutartimis, ji tikrai galėtų užsitikrinti pigesnes dujas vasarą, tačiau norint tokių žiemą, reikia turėti ilgalaikę sutartį. Būtent tokią pasirašyti šiuo metu bando „LitGas“.Beje, išgirdusi, kiek Lietuva šiuo metu už dujas moka „Gazprom“, p. Rahman tuo patikėti negalėjo.„Tai kosminė kaina!“, – stebėjosi ekspertė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Europą užvaldo „Gazprom“

Šiuo metu, „Platts“ duomenimis, 75% Europos dujų importo tenka „Statoil“ ir „Gazprom“ – per tris metus šis skaičius tebuvo 59%. 4 proc. punktais sumažėjo Šiaurės Afrikos importas (iki 12%), bet labiausiai krito SkGD dalis – nuo 25% iki 13%.Pasak p. Rahman SkGD toliau importuojamos į Europą, tačiau psiekusios krantą jos iškeliauja atgal į Aziją, nes kainos tokios aukštos, kad iš Kataro ar Alžyro pagal ilgalaikes sutartis pirktas dujas siųsti į Japoniją.Be to, „Statoil“ dalis veik neauga – per tris metus ji padidėjo nuo 33% iki 37%. Tuo metu „Gazprom“ dalis išaugo nuo 26% iki 38%.„Norvegijos produkcija mažėja, jie neturi skalūnų, kad ją padidintų. O „Gazprom“ turi išteklių, be to – daug infrastruktūros. Jei vienas dujotiekis perpildytas, jie gali naudotis kitu, tokios galimybės norvegai neturi“, – pasakoja p. Rahman.Pasak p. Brochmanno, Europa vis dar gauna šiek tiek SkGD tik dėl tam tikrų išskirtinių sąlygų, tačiau jei kainos Azijoje laikysis ir toliau, importas mažės.„Į Europą keliauja labai mažai krovinių, perkamų biržoje. Ispanija gauna labai daug SkGD, bet jie turi ilgalaikę sutartį su Alžyru. Sutartis Alžyrui buvo labai palanki, kai buvo pasirašyta, dabar neneša jokios naudos. O Ispanija tas dujas siunčia į Lotynų Ameriką ir pelnosi iš kainų skirtumo. Dujos ir kitur importuojamos arba pagal ilgalaikes sutartis, arba tai yra kroviniai, kuriuos vežėjams reikia parduoti skubiai (angl. distressed cargo) – arba pirkimas atšaukiamas, arba laivui reikia prisišvartuoti“, – kalba p. Brochmannas.Šiek tiek dujų Europai tiekia ir Kataras, didžiausias SkGD gamintojas. Kataro dalis viso pasaulio SkGD ekporte, 2011 m. Tarptautinės dujų sąjungos duomenimis, yra apie 30%.„Jie tiekia šiek tiek dujų Jungtinėje Karalystėje, net jei kainos ten yra žemos. Tai reikia suprasti kaip balansavimo veiksmus – Kataras nenori perpildyti Azijos rinkos. Jei kainos ten pradeda kristi, jie yra atsargūs ir nenori jų numušti, nes prarastų daugiau“, – kalba ekspertas.Pasak p. Brochmanno, Katarui taip pat ekonomiškai neapsimoka neišgauti dujų, jei jas pardavus atsiperka bent veiklos išlaidos.

Paklausos potencialas

Tiesa, yra ir kiek kitokių nuomonių dėl dujų rinkos ateities. Karren Sund, „Sund Energy“ steigėja ir vadovė, kuri konsultuoja ir Lietuvą SkGD terminalo klausimais, savo prezentacijoje Baltijos energetikos forume teigė, kad tiek aukštos dujų kainos Azijoje, tiek žemos kainos JAV nėra stabilios ir ilgai neišsilaikys.Pasak jos, taisykles gali pakeisti ir JAV, kuri jau po metų ar dviejų pradės eksportuoti SkGD, o 2025 m. jos eksportas turėtų pasiekti 20 mlrd. kub. m – tiek, kiek šiuo metu į Japoniją transportuoja Kataras.Tačiau p. Rahman nesutinka.„Eksportuoti skalūnų dujas suskystintu pavidalu pasaulinėms rinkoms JAV visų pirma yra politinis klausimas. Leidžiama tai daryti tik keliems projektams iš tūkstančių siūlomų. Ir jie tai leis tik tol, kol dujų eksportas nereikš, kad jų vietos kaina kyla – nei viena vyriausybė to neleis“, – sako p. Rahman.Anot jos, netgi jei tai kiek sumažintų kainas Japonijoje, Europoje kainų tai nekeis, o alkanos Azijos veiksnys išlieka. Ponas Brochmannas apskritai abejoja, ar SkGD kaina ilguoju laikotarpiu gali nukristi.„Kalbant apie SkGD, gamyklą galima pastatyti ten, kur yra dujų, kurias ne per brangu išgauti. Tuo metu importo terminalą galima pastatyti bet kur, nereikia jokių specifinių geologinių sąlygų. Taigi, paklausa turi daug didesnį potencialą nei pasiūla. Tai nereiškia, kad paklausa visada viršys pasiūlą, bet potenciali paklausa visuomet bus didesnė. Nesakau, kad SkGD kainos neturi viršutinės ribos, bet jos visada turės polinkį kilti, išskyrus trumpus laikotarpius, kai, sakykime, vienu metu bus įjungtos dvi gamyklos“, – aiškina p. Brochmanas.„Point Carbon“ duomenimis, Azija nuperka 70% visų pasaulio SkGD, vien Japonija ir Korėja – 50%. 2012 m., palyginti su 2011 m., augo importas ne tik į Japoniją, bet ir į Braziliją, Kiniją, Meksiką, Indiją, Argentiną.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Finansų įstaigoje užčiuopė verslo nišą: parūpina ir milijonines paskolas Verslo tribūna

Vienoje kredito bendrovėje kelerius metus dirbęs Matas Kadžiulis netruko suprasti, kad rinkoje konkurencija...

Finansai
00:01
Automobilių pramonės mirtis Rusijoje ir stebuklingas „Volkswagen“ receptas Premium

Ekspertų teigimu, Rusijos automobilių pramonė, su kuria šalyje susiję virš 1 mln. darbo vietų, – miršta.

Pramonė
2022.07.03
G. Nausėda viešėdamas JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti Lietuvoje 1

Filadelfijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Snaigė“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 3

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės...

Pramonė
2022.07.02
ESO: išmaniųjų skaitiklių projektas brangsta apie 10,5 mln. Eur 4

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir Prancūzijos bendrovės „Sagemcom Energy and Telecom“ pernai gegužę...

Pramonė
2022.07.01
Teismas nutarė nepriimti „Inter RAO Lietuvos“ skundo dėl sankcijų

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį nutarė nepriimti Rusijos energetikos milžinės...

Pramonė
2022.07.01
M. Keizeris paskirtas naujuoju „Epso-G“ vadovu 12

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „Epso-G“ valdyba naujuoju vadovu paskyrė Mindaugą Keizerį, kuris...

Vadyba
2022.07.01
Norvegijos BEWI perka Lietuvos termoizoliacinių medžiagų gamintoją „BalPol“ 2

Viena didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų kompanija BEWI perka 100% Lietuvos bendrovės...

Pramonė
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
„Akmenės cemento“ 27,5 mln. Eur nuostoliai patirti dėl įsigytų ATL

Per 2021 m. cemento gamintoja AB „Akmenės cementas“ uždirbo 87,5 mln. EUR pajamų, metus baigė su 27,5 mln.

Pramonė
2022.07.01
V. Bumelio įmonės šuolis: dviem trečdaliais išaugę pardavimai ir grynasis pelnas Premium

Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“, užsiimantis mokslinių tyrimų ir taikomosios plėtros...

Pramonė
2022.07.01
Rygos biurų pastate „Verde“ kursis „Enefit“

Investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondas pranešė pasirašęs nuomos sutartį su Estijos...

Statyba ir NT
2022.07.01
JAV pirmąkart aplenkė Rusiją pagal dujų tiekimo Europai apimtis 2

Jungtinės Valstijos praėjusį mėnesį pirmą kartą istorijoje Europai tiekė daugiau dujų nei Rusija, paskelbė...

Pramonė
2022.07.01
Kontrolinį „Glassbee“ akcijų paketą įsigijo „Magnus Investments“

Alytuje veikianti aliuminio bei plastiko langų, durų, fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu užsiimanti...

Pramonė
2022.07.01
„Thermo Fisher“ projektuoja dar vieną gamybos pastatą 1

Medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ planuoja plėstis ir statyti...

Pramonė
2022.07.01
Didėja elektros ir gamtinių dujų kainos gyventojams

Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų...

Pramonė
2022.07.01
Apeiti sankcijas: į gudrias schemas įpainiotos ir Baltijos šalys Premium

Išradingumui, siekiant apeiti Rusijai taikomas sankcijas, nėra ribų. Ir tai daro ne tik pačios Rusijos, bet...

Pramonė
2022.07.01
Renovuojantiems šilumos punktus valstybė kompensuos iki 80% kaštų

Valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30%, o iki 80% šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų...

Pramonė
2022.06.30
„Lifosa“: patvirtinta pardavimo sandorių už 19 mln. Eur, dar 6 mln. Eur vertės sandoriai vertinami

AB „Lifosa“, kuri dėl sankcijų taikymo sustabdė savo veiklą balandžio pradžioje, atnaujinti gamybą planuoja...

Pramonė
2022.06.30
„Gazprom“ žlugdo ilgametį savo partnerį „Uniper“ 2

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ svarsto galimybes prašyti Vyriausybės pagalbos, Rusijos „Gazprom“...

Rinkos
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku