Kas tai? Veiklos sukaktis

Lietuva – bioekonomikos šalis: vos dešimtmetis proveržio link

Publikuota: 2017-11-14

Sveikatos apsaugos sistemoje bręsta didžiulės permainos, siejamos su sparčia biotechnologijų raida ir naujų vaistų atsiradimu. Yra manančių, kad reikšmingi pokyčiai prasideda būtent Lietuvoje – nemažai ekspertų mūsų šalį jau dabar vadina bioekonomikos valstybe, kurios potencialą atskleidžia šiame sektoriuje veikiančių įmonių sėkmė ir įspūdingos apimties tarptautiniai renginiai. Prieš 10-15 metų priimti sprendimai duoda rezultatus.

„Akivaizdu, kad pokyčiai jau labai arti ir jie bus tokie reikšmingi ir dramatiški, kokių nebuvo per pastaruosius šimtą metų. Tai apvers visą sveikatos sistemą. Tai susiję ne tik su biotechnologijomis, bet ir tolesne IT evoliucija, dirbtiniu intelektu medicinoje“, – sako dr. Janis Meikšans, bendrovės „Sicor Biotech“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.

Gyvybės mokslų potencialas

Lietuvoje veikianti bendrovė, priklausanti „Teva“ korporacijai, kuria ir gamina vaistus iš gyvų organizmų – bakterijų. Juos kuriant bakterijų DNR modifikuojamas taip, kad pradėtų gaminti žmogui reikalingą baltymą. 

nuotrauka::1 left

Ponas Meikšans įsitikinęs, kad būtent biologiniai preparatai ilgainiui keis įprastus, mums gerai žinomus sintetinius vaistus. „Vaistų gamintojų verslas iki šiol buvo paremtas naujų cheminių medžiagų ieškojimais. Iš naujų medžiagų pagaminti vaistai su didele marža parduodami pacientams, tuomet vėl investuojama į naujus tyrimus. Tačiau šiandien mes matome, kad farmacininkai į naujų sintetinių vaistų kūrimą nebeinvestuoja, nes šioje srityje jau nebėra ko atrasti. Maržos mažėja ir senasis modelis ima strigti“, – aiškina „Sicor Biotech“ vadovas.

Tiesa, biologinių vaistų laboratorijoms reikia ne tik didelių investicijų, bet, pirmiausia, aukštos kvalifikacijos specialistų. p. Meikšans įsitikinęs, kad Lietuva šiuo aspektu nurungia ne vieną Vakarų valstybę.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių Europoje, kurioje susibūręs didelis gyvybės mokslų profesionalų ratas. Į mus dairosi ne tik Izraelis, kuris yra biotechnologijų srities lyderis, bet ir kitos pažangios valstybės. Didžiuojamės, kad mūsų bendrovė priskiriama prie Europos biotechnologijų elito – nerasite panašaus centro visoje Rytų Europoje. Tam pasiekti pakako kiek daugiau negu dešimtmečio“, – pastebi p. Meikšans.

„Sicor Biotech“ istorija skaičiuojama nuo 1999 m., kai tuometė UAB „Biotechna“ pritraukė užsienio kapitalo investicijas. 2001 m. „Biotechna“ įsiliejo į savo ilgalaikės partnerės – tarptautinės farmacinės kompanijos „Sicor Inc.“ – įmonių grupę, o 2004 m. „Sicor Biotech“ tapo tarptautinės farmacijos korporacijos „Teva“ dalimi. Korporacija „Teva“ priklauso didžiausių pasaulio farmacijos kompanijų dvidešimtukui ir šiuo metu yra didžiausia generinių vaistų gamintoja pasaulyje.

Lietuva – tarp lyderių

Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje gyvybės mokslų srityje veikia apie 200 įmonių, darbuojasi daugiau kaip 15 tūkst. tyrėjų ir mokslininkų, kasmet atliekama apie 100 klinikinių tyrimų.

„Subalansuotos valstybės investicijos į mokslinių tyrimų ir plėtros infrastruktūrą Lietuvai padėjo įsilieti į pasaulio gyvybės mokslų srities profesionalų tinklą ir tapti patrauklia partnere mokslo bei verslo projektuose“, – sako Donata Mauricaitė, VšĮ „Versli Lietuva“ Gyvybės mokslų sektoriaus plėtros vadovė.

Jos teigimu, Lietuvos gyvybės mokslų sektorius yra vienas sparčiausiai augančių Europoje: vidutiniškai metinis sektoriaus augimas siekia apie 20 procentų, o mūsų šalyje sukurta produkcija ir paslaugos eksportuojamos į daugiau nei 90 šalių. Lietuva gauna daugiau nei 1 proc. BVP iš biotechnologijų, t. y. tiek pat, kiek kiti aukštųjų technologijų lyderiai pasaulyje. Dėl tokio spartaus sektoriaus augimo dauguma tarptautinių ekspertų mūsų šalį jau kurį laiką vadina bioekonomikos valstybe. Lietuva ir čia dirbantys mokslininkai raginami „nerti“ dar giliau – specializuotis, pavyzdžiui, biologiškai aktyvių produktų gamyboje iš jūros.

Prognozuojama, kad Lietuvoje vien farmacijos įmonių apyvarta 2025 m. gali viršyti 1 mlrd. eurų, o bioekonomikos sektoriaus pardavimai iš viso gali siekti 3–3,5 mlrd. eurų arba daugiau nei 10 proc. šalies BVP.

Investuotojams rūpi valstybės vizija

Tarptautiniams investuotojams daugiau kaip du dešimtmečius teisinę Lietuvos aplinką perprasti padedantys ir konsultuojantys advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkai pažymi, kad tokios kompanijos kaip „Teva“, „Thermo Fisher Scientific“ ir kitos skiria daug išteklių, kad tinkamai įvertintų šalį, kurioje rengiasi investuoti.

Kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė dr. Jevgenija Vienažindytė tvirtina, kad pasaulinėms kompanijoms be daugelio teisinių, verslo ir kitų aspektų, labai svarbi ir bendra valstybės vizija bei įsipareigojimai mokslo ir technologijų srityje.

nuotrauka::2 right

Pasak teisininkės, kad Lietuva yra vertinama pasaulio biotechnologijų žemėlapyje, parodo tarptautinio renginio „Life Science Baltics“, kuris vyksta būtent Lietuvoje, populiarumas ir garsūs dalyvių vardai. Kas dvejus metus rengiamas tarptautinis gyvybės mokslų forumas į Vilnių pritraukia biotechnologijų, medicinos prietaisų ir farmacijos lyderius, Nobelio premijų laureatus bei startuolius – renginio dalyviai gali savo akimis įsitikinti Lietuvos potencialu. „Life Science Baltics“ dalyviai sutaria, kad aukštųjų technologijų sektoriaus plėtra prasideda nuo valstybės sprendimų. Investuotojai atidžiai analizuoja šalies politikos nuoseklumą ir tęstinumą, investicijų į mokslo plėtrą kryptis, bendradarbiavimą su verslu, strateginius dokumentus.

Lietuva dar 2003 metais patvirtino esminius programinius šalies mokslo ir technologijų plėtros dokumentus: Ilgalaikę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategiją bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programą. Strategijos ir programos tikslas – stiprinti šalies mokslinį technologinį potencialą ir siekti kuo efektyvesnio jo naudojimo šalies pažangai spartinti bei konkurencingumui didinti, atsižvelgiant į šalies išteklius. Dr. Jevgenija Vienažindytė pažymi aktyvią ne pelno siekiančių organizacijų veiklą, pavyzdžiui, agentūra VšĮ „Investuok Lietuvoje“ padeda pritraukti užsienio investicijas ir atrasti galimybių plėtrai Lietuvoje jau dirbančioms kompanijoms arba VšĮ „Versli Lietuva“, kuri yra pagrindinė tarptautinio forumo „Life Science Baltics“ organizatorė.

Biotechnologijų įmonės yra svarbios ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) pažangai. Todėl šios srities verslui tikslų siekti padeda įvairios ES finansinės paramos priemonės. Lietuva yra numačiusi ir nacionalines mokestines lengvatas, pavyzdžiui, padengiamos tyrimų ir plėtros išlaidos, kompensuojamos darbuotojų mokymo išlaidos. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2012–2015 m. Lietuva tyrimų ir plėtros infrastruktūrai bei mokslo slėniams skyrė 299 mln. eurų. Planuojama, kad 2014–2020 m. bus investuota dar 679 mln. eurų. 

Iššūkis – fragmentuotas ir gausus reguliavimas

Vis dėlto, teisininkė dr. Vienažindytė primena, kad farmacijos veikla yra viena labiausiai reguliuojamų industrijų visoje ES. Be bendrijos teisės egzistuoja ir nemažai nacionalinių ES teisę įgyvendinančių teisės aktų bei specifinių vietinių taisyklių, susijusių su farmacinės veiklos licencijavimu, produktų reklama, farmacijos kompanijos bei sveikatos priežiūros specialistų bei organizacijų santykiais, reguliacine vaistinių preparatų duomenų apsauga, kainodara ir kompensavimu, konkurencijos klausimais ir kt.

„Ši industrija yra labai dinamiška. Per kelis dešimtmečius daug kas keitėsi ir vis dar kinta. Taigi, vien įkūrus juridinį asmenį, užsienio kompanijos filialą ar atstovybę Lietuvoje, teisiniai klausimai nepasibaigia. Ne vienerius metus konsultuojame tarptautinio kapitalo įmones ir padedame joms suprasti teisinio reguliavimo tendencijas sveikatos priežiūros sistemos politikos kontekste, dalyvaujame kartu derybose su valstybinių institucijų atstovais derantis dėl vaistinių preparatų kompensavimo galimybių, sutarčių su Valstybine ligonių kasa sudarymo ar kitais klausimais“, – pasakoja „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė.

Anot dr. Vienažindytės, dažnai pasitaikanti svarbi teisinė užduotis – užtikrinti, kad kompanijos sprendimai sklandžiai įdiegti ar racionalizuoti produktų tiekimo grandinę būtų suderinti su konkurencijos teisės principais bei reikalavimais, klinikiniais poreikiais ir kitomis prievolėmis.

„Investuotojai vertina mūsų teisinę kompetenciją farmacijos srityje. Stengiamės kuo daugiau prisidėti prie Lietuvos kaip patrauklios šalies biotechnologijų plėtrai reputacijos kūrimo. Pastebėjome, kad, kai įmonės pamato, jog gaus reikiamą teisinę pagalbą, pritaikytą jų veiklos specifikai, tai prisideda prie greitesnio sprendimo investuoti ir dirbti mūsų rinkoje“, – konstatuoja dr. Vienažindytė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau