Penki keliai, du pasirinkimai

Nuomones turi formuluoti kiekviena ES šalis narė, o laiko – nedaug: iki ES viršūnių susitikimo kovo 25 d. Romoje, kai bus minimos Bendrijos įsteigimo 60-osios metinės. Romos renginyje nebebus Jungtinės Karalystės, atsivers tuštuma, neišvengiama po skyrybų su ilgamete partnere. Likę 27 vadovai turės apsispręsti, kokią ateitį po „Brexit“ renkasi mažesnė Bendrija. Pagal EK Baltąją knygą, variantų – nemažai: nuo dalies galių grąžinimo iš Briuselio į nacionalines sostines, taip viliantis numalšinti populizmo bangą Europoje, iki dar gilesnės integracijos, už kurią pasisako, pvz., Vokietija, bet prieš tai šiaušiasi būrys kitų valstybių.

Vienas iš labiausiai intriguojančių Komisijos scenarijų – vadinamoji „kelių greičių“ Europa, kuomet šalims, norinčioms didesnės pažangos, turėtų būti sudaryta galimybė kartu žengti sparčiau ir toliau, taip pat nediskriminuojant kitų valstybių, kurios panorėjusios galėtų vėliau prisijungti prie šių tam tikrą politiką formuojančių valstybių koalicijų. Tai primena euro zonos veikimo principą, tačiau šiuo atveju kalba galėtų eiti apie sprendimų priėmimą saugumo ir gynybos, vidaus saugumo, mokesčių ar socialinių reikalų srityse ne visos ES mastu, o atskirose šalių grupėse. „Kelių greičių“ Europos scenarijus kursto daugiausia aistrų, jam priešinasi sprendimų priėmimo nuošaly nenorinčios likti Lenkija, Vengrija, tikėtina, atsiras ir daugiau nepritariančių.

Kita vertus, kaip po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministru Sigmaru Gabrieliu šią savaitę sakė Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, jau ir dabar Europoje matyti keletas greičių – ne visos ES narės priklauso Šengeno zonai, ne visos įsivedusios eurą. Ponas Linkevičius pabrėžė, kad Lietuvoje laikomasi nuomonės, jog ateities scenarijai turi būti labiau įtraukiantys, o ne kurstantys dar didesnę fragmentaciją.

Tačiau Europai pasukus link tokios, p. Junckerio žodžiais, „koncentrinių apskritimų“ Bendrijos, kai pagrindiniai sprendimai priimami šalių grupėse, o kitos „gravituoja“ aplink, ir Lietuvai tektų spręsti, ką rinktis – koalicijas ar savarankišką gravitaciją. Pasirinkimas – ne iš lengvųjų, kita vertus, vargu ar įmanoma įsivaizduoti atsiskyrėlišką mūsų šalies egzistavimą Bendrijos viduje, kai taip sparčiai plėtojasi, pvz., gynybinis bendradarbiavimas su kitomis ES partnerėmis, ypač Vokietija. Naujos geopolitinės aplinkybės, būtinybė atremti grėsmes didele dalimi diktuotų Lietuvos pasirinkimą „kelių greičių“ Europoje.

EK vadovas p. Junckeris atsisakė aiškiai įvardyti, kuris iš penkių Komisijos scenarijų patraukliausias jam pačiam, bet ir taip anokia paslaptis, kad EK pirmininkas – gilesnės integracijos šalininkas. „Kelių greičių“ Europa, anot jo, padarytų Bendriją dar mažiau suprantama ir sukeltų dar daugiau sumaišties piliečių galvose. Galima nujausti, kad Komisijos vadovui labiausiai prie širdies penktasis – gilesnės integracijos kelias, kuriuo eidamos visos 27 ES narės nuspręstų sutelkti galias, išteklius ir priiminėti svarbiausius sprendimus tarpvalstybiniu mastu. Vilčių, kad gali būti pasirinktas ir toks kelias, teikia pastarieji ES lyderių susitikimai, vykę jau po JK referendumo – juose, nepaisant Bendrijos viduje nuolat kunkuliuojančių nesutarimų įvairiais klausimais, visgi buvo siekiama pademonstruoti fundamentalią vienybę ir atmesti Bendrijos subyrėjimo perspektyvą.

Ponas Junckeris tik įžiebė diskusiją – kaip ji baigsis, spręs pačios valstybės. Romoje 27 lyderiai turės apsispręsti: į ateitį – kartu ar ne. Tiesą sakant, visi penki Komisijos keliai ir susiveda į šiuos du pasirinkimus. Simboliška, kad tokios svarbos pasirinkimas įvyks 60-ųjų ES įkūrimo metinių proga – vienu iš atvejų, galbūt net ES gimtadienio šampanui laiko (ar noro) neliks.

infogr.am::ek_penki_keliai_bendrijai