Profesionalai siunčiami kuo toliau nuo VĮ valdybų

Publikuota: 2015-09-17
Atnaujinta 2015-09-21 09:52
Kotryna Stankutė-Jaščemskienė, GLL vadovė: „Norint pakylėti valstybės įmones į kitą lygį, manau , negalima palikti už borto užsienyje išsilavinimą ir patirtį įgijusių profesionalų, kurie nemokamai galėtų perteikti savo žinias, pasidalinti vertingais kontaktais“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kotryna Stankutė-Jaščemskienė, GLL vadovė: „Norint pakylėti valstybės įmones į kitą lygį, manau , negalima palikti už borto užsienyje išsilavinimą ir patirtį įgijusių profesionalų, kurie nemokamai galėtų perteikti savo žinias, pasidalinti vertingais kontaktais“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Užsienyje išsilavinimą įgijusiems profesionalams daromos kliūtys dalyvauti atrankoje į valstybės įmonių, tokių kaip „Regitra“, „Lietuvos oro uostai“ ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, valdybas.

Tokia informaciją „Verslo žinioms“ pateikė visame pasaulyje dirbančius lietuvių kilmės profesionalus vienijanti organizacija „Global Lithuanian Leaders“ (GLL), kurios nariai siekia prisidėti prie šalies ekonominės plėtros.

Kotryna Stankutė–Jaščemskienė, GLL vadovė, teigė sulaukusi kelių labai aukšto lygio profesionalų, GLL narių, nusiskundimų dėl perdėm biurokratinių atrankos į valstybės įmonių valdybas reikalavimų, kurie kelia įtarimą, jog siekiama atsirinkti tik vietinius, administracijoms artimus žmones. Erdvės kandidatų vertinimo šališkumui palieka tai, kad nepriklausomų narių atranką šiuo metu vykdo pačios bendrovės, jų personalo paieškos skyriai, „kurių žmonės daro, tai, kas jiems pasakyta“.

„O norint pakylėti valstybės įmones į kitą lygį, manau , kad negalima palikti už borto užsienyje išsilavinimą ir patirtį įgijusių profesionalų, kurie nemokamai galėtų perteikti savo žinias, pasidalinti vertingais kontaktais“, – sakė p. Stankutė–Jaščemskienė.

Kaip atsijoja „netinkamus“

Kaip paaiškėjo, pretendentų, išsilavinimą arba darbo patirties įgijusių užsienyje, paraiškoms keliami pertekliniai reikalavimai, kuriuos arba sunku įgyvendinti per nurodytus terminus, arba sudėtinga įgyvendinti apskritai. Tarp jų – bet kuria užsienio kalba išduotus dokumentus (universitetų diplomus, darbo sutartis) reikalaujama versti į lietuvių kalbą ir šiems vertimams gauti notaro patvirtinimą, pateikti užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo Lietuvoje pažymas.

Iš šiuo metu užsienyje esančių aukšto lygio kandidatų, norinčių pateikti paraiškas elektroniniu paštu, taip pat prašoma turėti elektroninio parašo sertifikatą, kuriam įgyti reikia būti Lietuvoje. Be to, atrankos komisijos pokalbiams su kandidatais skiria per mažai laiko, kad pretendentai galėtų atskleisti savo kompetencijas.

„Šalies ministerijos turėtų vieningai sutarti su Vyriausybe dėl tvarkos, kuri neužkirstų kelio itin Lietuvai vertingiems žmonėms patekti į strateginio valdymo lygmenį. Taip pat atrankos būtų skaidresnės ir efektyvesnės, jei ministerijos, kartu su atrankos komisijomis, iš anksto aiškiai apibrėžtų ir viešai skelbtų ieškomiems valdybos nariams būtinas kompetencijas“, – nurodo GLL vadovė.

Atrankos vėluoja

Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas imperatyviai numato, kad atnaujintos nepriklausomos valdybos turėjo būti suformuotos dar iki š. m. rugsėjo, tad jų formavimas jau vėluoja bent dvi savaites.

VĮ „Visagino energija“ yra vienintelė iš trylikos didžiųjų VĮ, kurioje suformuota nauja valdyba, turinti trečdalį nepriklausomų narių.

Kaip informavo Valdymo koordinavimo centras, konkursai paskelbti 12-oje įmonių, išskyrus VĮ Lietuvos naftos produktų agentūrą, kuri valdybos neturi. Kandidatavimo terminas šią savaitę baigėsi į VĮ „Regitra“ ir VĮ Lietuvos oro uostų valdybas. Kandidatuoti vis dar galima į VĮ „Oro navigacija“ (iki rugsėjo 18 d.), VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (iki rugsėjo 20 d.).

Likusiose VĮ (kelių priežiūros įmonėse ir VĮ Registrų centre) konkursai baigėsi ir šiuo ar artimiausiu metu turėtų įvykti kandidatų atrankos komisijose.

„Visagino energija“ pavaldi Ūkio ministerijai, kuri atsakinga už valstybės valdomų įmonių politikos formavimą ir koordinavimą Vyriausybėje.

Gediminas Onaitis, ūkio viceministras, dar rugpjūtį pripažino, kad suformuoti valdybų tikrai nebus spėta iki įstatyme numatyto termino, tačiau akcentavo, kad svarbiausia, kad būtų atsirinkti kompetentingi profesionalai, kurie leistų valstybines įmones valdyti efektyviau. Šiuo metu net 86 VĮ teisinę formą turinčių įmonių valdybos narių yra darbo privačiame sektoriuje patirties neturintys valstybės tarnautojai.

Norą dalyvauti atrankoje yra pareiškę 90 asmenų. Įstatymas numato, kad nepriklausomi valdybų nariai atrenkami viešo konkurso būdu iš „nepriekaištingos reputacijos“ asmenų.

Šių įmonių turto vertė turi būti ne mažesnė nei 14 mln. Eur ir metinės grynosios pardavimo pajamos didesnės nei 5,8 mln. Eur. Mažesnės VĮ irgi gali, tačiau neprivalo, į valdybas kviestis nepriklausomų žmonių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau