Trumpo revoliucija, arba Kaip beldžiamasi į istorijos duris

Per pastarąsias 3 dienas pasaulio akcijų rinkos neteko maždaug 9,5 trln. USD kapitalizacijos. Istoriniu vadinamo nuosmukio akivaizdoje Volstrito veteranai įspėja D. Trumpą atsitraukti.

„Nustatydami milžiniškus ir neproporcingus tarifus tiek mūsų draugams, tiek priešams ir taip pradedami ekonominį karą iš karto su visu pasauliu, mes vykdome procesą, kuris sunaikina pasitikėjimą mūsų šalimi kaip prekybos partnere“, – pareiškė Billas Ackmanas, „Pershing Square“ įkūrėjas ir vienas žinomiausių Volstrito korifėjų. Jis, beje, buvo D. Trumpo rėmėjas rinkimuose.

„Verslo esmė yra pasitikėjimas. Prezidentas praranda verslo lyderių pasitikėjimą visame pasaulyje. <...> Mes artėjame prie pačių sukeltos ekonomikos branduolinės žiemos, ir mums reiktų apsikasti“, – sako B. Ackmanas.

D. Trumpo muitai pašokdins infliaciją ir susilpnins jau ir taip silpnėjusią JAV ekonomiką, įspėja Jamie Dimonas, „JPMorgan“ generalinis direktorius. 

„Tikėtina, kad, padidėjus gamybos sąnaudoms ir išaugus vidaus produktų paklausai, infliacijos padariniai pasireikš ne tik importuojamoms prekėms, bet ir vidaus kainoms“, – metiniame laiške akcininkams rašo didžiausio JAV banko vadovas.  

Ekonomistai skelbia verdiktą: įsibėgėja ekonominis karas, žlugdantis globalizuotą pasaulį, kokį jį pažinojome dešimtmečius.

„Tikrame“ kare situacija dabar būtų tokia, kad nusileido priešo desantininkai. Prie kranto plaukioja lėktuvnešiai ir kiti kariniai laivai. Puolimas didesnis, nei gynyba buvo pasirengusi. Prekybos kare taip pat tenka gintis. Esant neišvengiamam karo pavojui, kuris didėja, o aukų skaičius auga“, – rašo Hakonas Redderis, Danijos leidinio „Borsen“ Užsienio skyriaus redaktorius.

Viena „auka“, ilgai nelaukusi, jau parodė savo „nagus“: Kinija – pirmoji šalis, kur ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš Jungtines Valstijas. Ji įvedė 34% tarifą iš Amerikos importuojamoms prekėms.  

Kinijos atsakomieji veiksmai gali būti lemtingiausi pasaulio ekonomikai: antra pagal dydį pasaulio ekonomika gauna iki šiol neregėto dydžio muitų tarifus. Tokį smūgį ekonomikai bus sunku atlaikyti: iki 70% tarifai, pirminiais skaičiavimais, lems, kad Kinijos eksportas į JAV sumažės iki 80% ir sumažins šių metų ekonomikos augimą   1-2,5%.

Pasaulio rinkose tvyro nuojauta, kad atsakomieji muitų tarifai skries ir iš kitų šalių, – laukiama, ką atsakys ekonomikos milžinės ES ir Indija.

Europa kol kas tik žodžiais patvirtino, kad atsakas Amerikai bus. Bet Senajame žemyne taip greitai nesisukama: reikalingos Europos Komisijos ir valstybių narių derybos. Sprendimas gali būti priimtas kvalifikuota balsų dauguma, išvengiant vienbalsiškumo reikalavimo. Dabar nuomonės išsiskiria vieniems siūlant „agresyvų“ atsaką, kitiems – deeskaluoti situaciją.

Iki šiol ryžtingiau pasisakė tik Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – jis paragino ES įmones neinvestuoti daugiau JAV. O juk būtent investicijų ir tikisi D. Trumpas, kone pažadėjęs, kad kitos šalys, ypač – europiečiai, suveš savo gamyklas į Ameriką.

Ursula von der Leyen, EK pirmininkė, teigia, kad į JAV iššūkį bus reaguojama dviem etapais: pirmiausia bus imtasi atsakomųjų priemonių už 26 mlrd. Eur dėl JAV tarifų plienui ir aliuminiui, o po kelių savaičių – papildomų priemonių prieš JAV įvedamą 20% tarifą visam importui iš ES.

Vakar, balandžio 7 d., ji pareiškė, kad ES, siekdama išvengti transatlantinio prekybos karo, Jungtinėms Valstijoms pasiūlė taikyti abiem pusėms nulinius muitus pramonės prekių srautams.

„Esame pasirengę derėtis su Jungtinėmis Valstijomis. Iš tiesų pasiūlėme pramonės prekėms taikyti abipusius nulinius muitus, kaip tai sėkmingai padarėme su daugeliu kitų prekybos partnerių, nes Europa visada pasirengusi sudaryti gerą susitarimą“, – sakė ji.

Pasak EK vadovės, toks pasiūlymas buvo pateiktas dar prieš JAV prezidentui praėjusią savaitę paskelbiant apie naujus didelius tarifus.

O pats D. Trumpas, nepaisydamas milžiniškų Elono Musko ir kitų technologijų srities draugų turtų praradimų, taip pat istoriškai didelio kainų kritimo Volstrite, jaučiasi laimingas it žuvis gėlame vandenyje. Paskelbęs „išsilaisvinimą“ jis tikisi, kad dabar galės pašokdinti prekybos partnerius. Ir to nė neslepia – esą dabar jo rankose didelė derybinė galia. Stipresnė nei bet kada anksčiau.

Dėl ko derėsis? Dar, ko gero, nežino ir pats. Juolab kad net artimiausi D. Trumpo patarėjai negali žinoti, ką jis darys praėjus vos kelioms valandoms.

Pasak H. Redderio, JAV vadovas teigia, kad yra pasirengęs derėtis, jei jam ką nors „fenomenalaus“ pasiūlys vyriausybių vadovai ir prezidentai, kurie, vaizdžiai tariant, atsiklaups prieš jį, kad apsaugotų savo eksporto interesus.

Nežinia, ar ką „fenomenalaus“ Amerikai galėtų pasiūlyti (ir ar siūlys) Lietuva.

Kęstutis Budrys, užsienio reikalų ministras, sako, kad mūsų šalis yra suinteresuota rasti sprendimą dėl JAV muitų, – jis ragina ES karštligiškai nesiimti atsakomųjų priemonių.  

„Sakome ir matome, kad yra abipusiai naudingi tiek JAV, tiek ES santykiai tarp dviejų Atlanto pusių tiek dėl prekybos, tiek dėl investicijų, ir matome, kad muitai kenkia“, – prieš šiandien, balandžio 8 d., Liuksemburge vykstantį Užsienio reikalų tarybos susitikimą, skirtą prekybos klausimams, teigė jis.

„ES neturėtų iškart veidrodiniu principu tokiai pačiai sumai taikyti muitų ir sulaukti iš JAV atsako. Turėtume paimti pauzę, susiskaičiuoti efektą ir sėstis prie derybų stalo“, – kalbėjo ministras.

Iš ES valstybių 5 JAV importuojamoms prekėms 20% muitas įsigalios nuo balandžio 9-osios.

Daugelis investicinių bankų išskiria, kad Europoje muitai labiausiai paveiks šiuos sektorius: medicinos technologijų, prabangos prekių, automobilių pramonės, biotechnologijų ir farmacijos, aerokosmoso.

Ekspertai primena: įmonės gali bandyti įvairiais būdais suvaldyti muitų daromą įtaką. Galima kelti gamybą į kitas valstybes, tačiau tai sudėtinga, brangu ir užtrunka keletą metų.

„Dar vienas sprendimo būdas gali būti kitų rinkų paieška, pavyzdžiui, prekes galima vežti į Kanadą ar kitur. O lengviausias kelias – pakelti kainas vartotojams, tačiau, norėdamos išlikti konkurencingos, ne visos įmonės tai galės padaryti“, – „Mano pinigams“ aiškino Mantvidas Žėkas, „Orion Securities“ Kapitalo rinkų skyriaus vadovas.

Visgi, pasak jo, prognozuojama, kad būtent dauguma įmonių ir rinksis didinti kainas, kitos bandys diversifikuoti tiekimo grandines, galbūt pirkti iš vietos gamintojų ir pan.

 D. Trumpo skambiai pavadintos „ekonominės revoliucijos“ rezultatus ir baigtį galima prognozuoti įvairiai. O pats JAV vadovas pareiškė revoliuciją laimėsiąs: „Galutinis rezultatas bus istorinis.“

Laikas parodys, kokia bus ta istorija. 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)