Diržus veržiamės gynybai, arba Kaip politikai mulkina visuomenę

Finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau yra užsiminęs, kad didesni mokesčiai bus skirti gynybai, ir žadėjo kad tai bus įtvirtinta įstatyme. Beje, taip tikino ir valdžios dauguma.

Pirmiausia kitas „matymas“ atskriejo iš prezidentūros. Irena Segalovičienė, prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais, Žinių radijuje praėjusią savaitę akcentavo, kad mokesčiai negali būti pagrindinis krašto apsaugos finansavimo šaltinis.

Čia kaip ir nėra ko ginčytis. Aišku, kad vien tų lėšų nepakaktų gynybai stiprinti: divizijai, ginkluotei ir kt.

Tačiau, pasirodo, ir tas „nepakankamas“ lėšas dar planuojama apkarpyti – socialinėms programoms. Pasak minėtos patarėjos, mokesčių pertvarka pirmiausia turi prisidėti prie didesnio socialinio teisingumo, viešųjų paslaugų gerinimo, teisingesnio mokesčių perskirstymo per biudžetą.

„Tai irgi augina ekonomiką, prisideda prie socialinės sanglaudos. O socialinė sanglauda tiesiogiai susijusi su ekonomikos augimu“, – teigė I. Segalovičienė.

Jei dalis lėšų, gautų iš padidintų mokesčių, nuplauks „teisingesnio mokesčių perskirstymo per biudžetą“ kryptimi, kas papildys tą gynybos reikmėms numatytą krepšelį?

Prezidentūra turi atsakymą: ji palaiko raginimus institucijoms optimizuoti išlaidas, kad gynybai būtų galima skirti dar daugiau lėšų.

„Visos institucijos tikrai turės pasižiūrėti nuo nulio ir įsivertinti, kaip galėtų prisidėti ir iš naujo pasižiūrėti savo tikslus. Tikimės, kad nė viena institucija neliks nuošalyje“, – sakė I. Segalovičienė.

Visos institucijos. Ir pati prezidentūra? Žiūrės nuo nulio? Kaip, anot tos pačios patarėjos, „daro kitos šalys“.

O gal peržiūrės asmenines išlaidas, kad irgi sutaupytų lėšų gynybai?

Į šį Žinių radijo užduotą klausimą prezidento patarėja taip ir neatsakė, nukreipdama kalbą kita linkme. Tarp „visų“, regis, bus lygesnių už lygius.

Trečiadienį, kovo 26 d., vienas iš socialdemokratų „stulpų“ – Juozas Olekas „Info TV“ pripažino, kad mokesčius kelia, nes neturi lėšų rinkėjams duotiems pažadams įgyvendinti.

Ne, ne apie pažadus stiprinti gynybą prisimena valdantieji – rinkėjams turi būti atsidėkojama lengvatomis, didesnėmis išmokomis ir pan.

Nes gi, anot politikų, pinigų iš padidintų mokesčių „vis tiek gynybai neužteks“, taigi galima juos paparceliuoti kairėn ir dešinėn.

Ir visa tai esant realiai agresijos grėsmei.

Socialinės programos reikalingos. Tik dabar laikas ir realybė reikalauja kitų prioritetų. Štai britų pavyzdys: šiomis dienomis Jungtinėje Karalystėje (JK) buvo pristatytas planas, kurio tikslas – padidinti išlaidas gynybai. Jame aiškiai komunikuojama, kad dėl pagrindinio prioriteto šalis aukos socialines programas. Taip, tai turės įtakos skurdžiau gyvenantiems piliečiams, tačiau dabar svarbiausia, kad, reikalui esant, piliečiai būtų apginti. VISI.

JK kanclerė Rachel Reeves pateikė 14 mlrd. svarų sterlingų paketą, kuriuo siekiama pataisyti nukentėjusius Jungtinės Karalystės viešuosius finansus. Reaguodama į tai, kad pasaulis „keičiasi mūsų akyse“, kanclerė paskelbė apie papildomas lėšas gynybai, kurios bus finansuojamos mažinant socialinės pagalbos biudžetą“, – skelbia „Financial Times“.

Jos kalba priminė remonto darbus, kurie buvo atliekami mažinant socialinę paramą, mažinant kasdienes išlaidas, kovojant su mokesčių slėpimu ir siekiant valstybės tarnybos efektyvumo.

O Lietuvoje pradėta aktyviau mojuoti socialinio teisingumo korta. Pavyzdžiui, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo lengvatomis pamaloninti vaikus auginančias šeimas: esą taip didės gimstamumas, ateityje turėsime daugiau piliečių etc.

Regis, visiškai nepaisoma daugybės tyrimų, atskleidžiančių, kad papildomos išmokos ar lengvatos gimstamumo neveikia. 

Kai politikai, pradėję valdymo kadenciją, aiškino, kad teks didinti mokesčius, nes reikia stiprinti šalies gynybą, visuomenė viską teisingai suprato: dabar svarbiausia – saugumas. O tam reikia pinigų. Todėl ir diržus teks šiek tiek susiveržti.

Dabar visuomenė jaučiasi apgauta, piktinasi ir verslas. Verslininkai valdžiai sakė: mokėsime didesnius mokesčius, galima pakentėti tuos 3–4 metus, kol sustiprinsime savo šalies gynybą. 

Bet aiškėja, kad politikai mėgina viena sėdimąja užsėsti net kelias kėdes: ir vargingesnius, ir vaikus auginančius, ir keliaujančius senjorus lengvatomis pamaloninti. Gal šiek tiek liks ir gynybai, o jei ne – taigi ES leido skolintis...

Pildosi sena išlaidautojų svajonė.

Tas nesibaigiantis politikų gudravimas, pradedant Blinkevičiūtės rinkiminiais / premjeriniais „manevrais“ ir baigiant nesivaržomu manipuliavimu mokesčių paskirtimi, kuria šalyje nesaugumo jausmą. 

Žmonės jaučiasi nuolat mulkinami, kai politikai it fokusininkai iš skrybėlės traukia vis naujus teiginius ar argumentus, kurie labiausiai tinka „papirkinėti“ rinkėjams ir viešajai nuomonei, net pernelyg nesivarginant prisiminti, kas ką yra anksčiau prišnekėjęs ta pačia tema. Trampizmas atėjo į madą ir Lietuvoje?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)