„Sodros“ vadovė: atleidimų iš darbo nedaugėja, žmonės atšaukiami iš nemokamų atostogų
Išleistųjų neapmokamų atostogų kol kas mažiau
Preliminariais „Sodros“ duomenimis, per tris kovo savaites neapmokamos atostogos suteiktos 25.000 darbuotojų, iš jų vien pirmąją karantino savaitę – 13.000, dar maždaug 5.000 jų neatvyko į darbą įmonių vadovų leidimu.
„Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, bendras į neapmokamas atostogas išleistų darbuotojų skaičius nepadidėjo“, – antradienį BNS sakė „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.
Pasak jos, pernai per visą kovo mėnesį į nemokamas atostogas buvo išleista 35.000 darbuotojų.
Beveik pusė įmonių, išleidusių darbuotojus tokių atostogų, turi iki 10 darbuotojų.
„Jos yra lankstesnės, tačiau neturi rezervų. Šiuo būdu darbdaviai sumažina sąnaudas, tačiau darbuotojus išlaiko. Darbuotojai išsaugo darbo vietą, nors laikinai netenka darbo užmokesčio ir socialinių garantijų“, – tvirtina „Sodros“ direktorė.
Daugiausiai darbuotojų neapmokamų atostogų išleido vežėjų, maitinimo, statybos, mažmeninės prekybos įmonės, viešbučiai, kirpyklos, automobilių remonto dirbtuvės, odontologai bei laikinojo įdarbinimo agentūros.
J. Varanauskienė pabrėžė, kad kai kurie darbdaviai, pirmomis karantino dienomis darbuotojus išleidę neapmokamų atostogų, netrukus juos ėmė atšaukti.
„Jie aktyviai tikslina duomenis apie neapmokamas atostogas. Gauname daug prašymų atšaukti suteiktas neapmokamas atostogas“, – BNS teigė J. Varanauskienė.
Anot jos, darbdaviai pripažįsta, kad suskubus darbuotojus leisti tokių atostogų, dalis jų pateikė nedarbingumo pažymas.
Vyriausybei nutarus remti darbuotojus išsaugojančias įmones, kai kurios įmonės grąžino juos į darbą baimindamosi prarasti teisę į valstybės paramą.
Priėmimų ir atleidimų – tiek pat
Pasak J. Varanauskienės, kovą buvo išlaikytas priimtų ir atleistų darbuotojų balansas. Pavyzdžiui, pirmąją karantino dieną, kovo 16-ąją, iš darbo buvo atleisti 2.995, o priimti 3.056 darbuotojai, per visą praėjusią savaitę – atitinkamai 8.565 ir 8.405.
J. Varanauskienės teigimu, atleidimo procedūros ilgiau užtrunka, todėl kol kas reali situacija neaiški.
Daugiau darbuotojų atleido negu įdarbino restoranai ir kitos maitinimo įmonės, viešbučiai, statybų bendrovės, aprangos ir avalynės parduotuvės, siuvyklos, vaikų ugdymo įstaigos, automobilių remonto dirbtuvės.
„Dažnesnis reiškinys tose paveiktose veiklos rūšyse, kur didelė darbuotojų kaita (daug jų dirba bandomąjį laikotarpį), nėra aukštų kvalifikacijos reikalavimų (padavėjai, pardavėjai), bei mažose įmonėse“, – teigia „Sodros“ vadovė.
Smarkiai išaugo nedarbingumo pažymų
Nedarbingumo pažymėjimų iki karantino kovo mėnesį per dieną buvo išduodama apie 7.000–10.000, o kovo 16-ąją – jau 54.000.
„Toks šio skaičiaus išaugimas, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, yra netipinis“, – pabrėžė J. Varanauskienė.
Per pirmą karantino savaitę iš viso išduota 146.000 nedarbingumo pažymėjimų (ankstesnę savaitę – 56.000), iš jų 42.000 – dėl vaiko priežiūros, 11.000 – dėl galimo kontakto su sergančiais ar kitų su krize susijusių priežasčių, bei 93.000 – dėl kitų ligų, o per tris kovo savaites – iš viso 257.000, arba 25% daugiau negu pernai kovą (211.000).
„Tai daugiau negu buvome planavę“, – BNS sakė „Sodros“ direktorė.
Daugiausiai šių pažymėjimų privačiame sektoriuje išduota restoranų ir maitinimo, vežėjų bendrovių, parduotuvių darbuotojams.
„Viena vertus, pirmieji trys sektoriai – tai sektoriai, kuriuose apskritai dirba daugiausia darbuotojų, kita vertus, santykinai daugiau nedarbingumo pažymų tenka viešbučiuose, odontologijos įmonėse dirbantiems asmenims. Tai sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad nedarbingumo pažymėjimai galimai imami norint kompensuoti sumažėjusias pajamas dėl sumažėjusių darbo apimčių“, – tvirtino J. Varanauskienė.
Seimas praėjusią savaitę nutarė, kad darbdaviams, karantino metu paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, bus mokama nuo 60 iki 90% darbuotojo algos dydžio subsidija, o dar 10–40% turi prisidėti pats darbdavys.
Vyriausybė leido tėvams, neturintiems, kas prižiūri jų vaikus dėl uždarytų darželių ar mokyklų, imti nedarbingumo pažymėjimus.
VERSLO TRIBŪNA
„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirtas fondas „Evernord Bond Fund“ jau kitų metų pradžioje pradės grąžinti investicijas ir uždarbį savo investuotojams: nuo 2026 m. I ketvirčio, kiekvieną ketvirtį, jiems bus išmokama dalis investuotų lėšų su palūkanomis. Tokia fondo struktūra užtikrina nuolatinį kapitalo srautą (cash flow) ir atliepia investuotojų poreikį gauti periodines pajamas bei sumažinti reinvestavimo riziką.
Prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio r. savivaldybėje, Šilagalio kaime pilna apimtimi pradėjo veikti UAB „Engerta“ biometano gamybos jėgainė – pirmoji biojėgainė Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų.
OWEXX – beveik 30 metų reklamos rinkoje veikianti įmonė, siūlanti plataus spektro reklamos paslaugas: prekės ženklo, logotipų, pavadinimų, interneto projektų kūrimo, reklamos kampanijų planavimo ir organizavimo, reklamos kūrimo ir reklamos plotų bei kitas paslaugas. OWEXX valdomas lauko ekranų tinklas veikia visose Baltijos šalyse – modernūs lauko ekranai, esantys strategiškai atrinktose vietose, matomi didžiulei auditorijai.
Europoje veikianti konservatyvios rizikos investavimo platforma „Letsinvest“ ir licencijuota prekybos ir atsiskaitymų sistema „Axiology“ rugsėjo mėnesį ketina išplatinti pirmąją obligacijų emisiją, naudojant naują technologinį sprendimą, leidžiantį efektyviau organizuoti obligacijų platinimą ir valdymą. Naujoji skaitmeninė infrastruktūra sumažina įprastus obligacijų leidimo kaštus daugiau nei 40 proc., todėl tampa itin patraukliu finansavimo įrankiu įmonėms, siekiančioms diversifikuoti kapitalo pritraukimo šaltinius.
