Pastaruoju metu kvalifikaciją kėlė tik kas trečias gyventojas
Du trečdaliai (65,9%) apklaustųjų per šį laikotarpį iš viso nesimokė, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų mokymosi (ne)motyvacijos apklausa.
„Mokymosi ir kvalifikacijos kėlimu nesirūpina ir apie tai negalvoja didžioji dalis apklaustų darbingo amžiaus gyventojų – tiek dirbančių, tiek nedirbančių. Tai kelia susirūpinimą, kai visuose sektoriuose vyksta pokyčiai, automatizuojamos darbo vietos, dirbtinis intelektas keičia darbuotojus, o žmonės pasyvūs dėl tolesnės karjeros ir galvoja, kad tai jų neliečia. Tokią tendenciją matome ir analizuodami darbo ieškančiųjų profilį – kuo žemesnės žmogaus kompetencijos, tuo mažesnė motyvacija keisti savo situaciją“, – pabrėžia Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos direktorė.
Daugiausiai per pastaruosius metus mokėsi jaunimas (41%), taip pat turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys (52,2%), vilniečiai (44,6%), gaunantys didesnes pajamas (42,7%), užimantys vadovaujančias (75,7%) ar specialistų / tarnautojų (48,2%) pareigas ir verslininkai (45,8%).
Vyresnio amžiaus žmonės mažiausiai kėlė kvalifikaciją – tarp perkopusių 60 m. buvo tik 21%, šiek tiek daugiau 50–59 metų grupėje – 28,7%.
Nekvalifikuoti darbininkai tarp besimokančių sudarė 10,2%, namų šeimininkės – 20%, kvalifikuoti darbininkai – 22,7%, o ilgiau nei vienerius metus nedirbantys asmenys – 15%.
Kas antras (50%) kėlęs kvalifikaciją nurodė, kad tai buvo vienkartinis atvejis, t. y. per 5 metus kvalifikaciją kėlė vieną kartą.
Dauguma neketina mokytis
Artimiausiu metu dauguma respondentų (76,5%) neketina mokytis. Šiuo metu apie mokymosi galimybes svarsto kas ketvirtas apklaustasis (23,5%).
[infogram id="4aa9d597-d371-4d2b-9238-53dc73f19404" prefix="8nQ" format="interactive" title="UT-Mokymasis-Motyvacija"]
[infogram id="625791e1-19e3-4929-97d7-c6a3f333c0a4" prefix="bjY" format="interactive" title="UT-Mokymasis-Motyvacija-2"]
Dalis (11,4%) apklaustų žmonių sakė, kad darbdavys mokymus naudoja kaip skatinimo priemonę. Dar 6,4% asmenų teigė, kad Užimtumo tarnyba siūlo jiems mokymus.
I. Balnanosienės teigimu, mokytis skatina skirtingi motyvai. Moterys mokymosi priežastimis dažniau įvardijo norą tobulėti ir plėsti akiratį, vyrai siekia didesnio darbo užmokesčio.
„Akivaizdu, kad vyresni respondentai mažiau mokymąsi sieja su karjeros galimybėmis – jų dažniausiai nurodytas mokymosi motyvas yra tobulėjimas ir gera savijauta („patinka mokytis“), kai tuo tarpu 30–49 metų žmonės dažniausiai mokymosi priežastimi vardijo galimybes gauti didesnį darbo užmokestį“, – sakė Užimtumo tarnybos vadovė.
Populiariausios mokymų sritys – IT sritis (programavimas ir kt.) (8,1%), apskaita ir finansai (16,1%), užsienio kalbos (15,4%), verslo kūrimas ir vystymas (14%). Vyrus labiau domina IT srities, verslo kūrimo ir vystymo bei darbo su gamybos įrenginiais mokymai, o moteris – apskaitos ir finansų bei užsienio kalbų mokymai.
Kliūtis – nenoras mokytis
Vienas svarbiausių tyrimo klausimų – kokios kliūtys trukdo darbingo amžiaus šalies gyventojams mokytis ir kelti kvalifikaciją. Atsakymai gana pragmatiški ir paprasti.
[infogram id="88d8b34d-b6bd-4682-96e7-467528e05376" prefix="5Yj" format="interactive" title="UT-Mokymasis-Motyvacija-3"]
Poreikio mokytis nebuvimą dažniau įvardijo vyresni respondentai (vyresni nei 60 metų – 55,9%, 50–59 m. – 48%), laiko stoką – trisdešimtmečiai (30–39 m. – 42%). Tarp vyrų – daugiau neturinčių noro mokytis, tarp moterų – neturinčių laiko.
[infogram id="08b5e9fe-af4e-4df1-af4b-d76057457812" prefix="ngP" format="interactive" title="UT-Mokymasis-Motyvacija-4"]
Beveik pusė (47,8%) svarstančių apie mokymosi galimybes prioritetą teiktų trumpiems intensyviems kursams. Kas ketvirtas (26,1%) norėtų ilgų kursų su praktine dalimi, dar ketvirtadaliui (26,1%) trukmė nėra svarbi.
Stiprindama gyventojų profesinio pasirinkimo galimybes, šiemet visoje šalyje Užimtumo tarnyba atidaro 14 regioninių karjeros centrų „Karjeras“ (jau veikia 8), kuriuose ir be registracijos gali kreiptis įvairaus amžiaus žmonės – nuo jaunimo iki sulaukusių pensijos, norintys išsirinkti tinkamą profesiją ar keisti veiklos profilį. „Karjeras“ apjungia savivaldos, mokyklų ir socialinių bei verslo partnerių profesinio orientavimo veiklas – karjeros ugdymo, profesinio veiklinimo, konsultavimo bei informavimo.
Užimtumo tarnybos inicijuotą apklausą „Vilmorus“ vykdė 2024 m. vasario 8 d.–kovo 23 d. Lietuvos gyventojų mokymosi (ne)motyvacijos apklausoje dalyvavo 1.275 darbingo amžiaus 18–64 metų šalies gyventojai. Interviu dalyvavo 9,7% tuo metu nedirbantys asmenys (8,7% registruoti Užimtumo tarnyboje). Tyrimas vyko 35 miestuose ir 47 kaimuose.
