Gerosios praktikos greitesniam popandeminiam startui
Lietuvoje veikiančių tarptautinių verslų geroji praktika rodo, jog verslininkai išmoko „neiššvaistyti gerų krizių“. Anot jų, pandemijoje slypi gilios transformacijos ir spartesnio inovacijų diegimo galimybės. Jomis pasinaudoti galima sparčiai reaguojant į naująją verslo realybę, diegiant ilgalaikes inovacijas, su valstybe dalinantis rūpestingumo pareiga ir stiprinant profilaktinius įpročius.
Pagreitinta verslo pasaulio transformacija
Galimybė pro rakto skylutę pasižiūrėti į ateities pasaulį – taip pandemijos paskatintą verslo pasaulio transformaciją reziumuoja pirmojo lietuviško vienaragio – „Vinted“ vykdomasis direktorius Mantas Mikuckas.
Vadovo manymu, pradėjome žengti į naują globalizacijos bangą, kurioje nuotolinis darbas pasauliniu mastu keičia darbo organizacijos tvarką. Tokie pokyčiai veda link geresnio darbo jėgos subalansavimo. Darbuotojų bei produktų ir paslaugų rinkose konkurencingumo šansai susilygina pasauliniu mastu.
„Vinted“ vykdomasis direktorius ragina lietuviškus verslus pasinaudoti naujomis galimybėmis: „Visa vertė – mūsų organizuotume ir protuose. Galime tapti gerais vadybininkais, kurie sugeba suorganizuoti pasaulinę darbo jėgą ir eksportuoti produktą ar paslaugą į visą pasaulį. Tai didžiulė galimybė tokioms šalims kaip Lietuva.“
Pandemijos keliamą nežinomybę valdyti padeda inovatyvūs sprendimai
Reaguojant į pandemiją diegiamos inovacijos gali tapti ilgalaikio verslo modelio dalimi, rodo pasaulinės finansų platformos „Revolut“ pavyzdys. Valdybos nario Andriaus Bičeikos teigimu, kompanija greitai prisitaikė prie COVID-19 iššūkių, kurie nesustabdė žengimo į Lietuvos, JAV, Australijos ir Japonijos rinkas.
Tam padėjo greita duomenų analizė ir prisitaikymas prie aplinkybių. Pavyzdžiui, nauja lanksti darbo vietų rezervavimo sistema bei nuotolinio samdymo sprendimai leido bankui auginti darbuotojų skaičių, kartu beveik per pusę sumažinant ofisų skaičių nuo 30 turėtų pandemijos pradžioje.
LINPRA prezidentas ir „Arginta Engineering“ direktorius Tomas Jaskelevičius, taip pat pabrėžia informacijos analizės svarbą „Informacijos turimos Lietuvoje mums nepakako planuoti kelias savaites į priekį. Dėl to planuodavome pagal kitų šalių patirtį. Žiūrėdavome, kur yra blogiausia situacija, ir kokios priemonės yra priimamos. Dabar turime modelius, kurie padeda numatyti, kas ir kur gali atsitikti“.
Be to, verslininkas pripažįsta, kad ankstesnės įmonės investicijos į skaitmenizaciją atsipirko su kaupu – ji leido pandemijos akivaizdoje persiorientuoti per vieną dieną.
Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės svarba
Įvairių visuomenės sektorių įtraukimas yra būtinas efektyviam pandemijos valdymui, teigia VU Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.
Kertinis viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės rezultatas pasauliniu mastu – COVID-19 vakcinos išradimas. Proveržis įvyko būtent dėl resursų sutelkimo, įgalinusio seniai tyrinėjamo informacinio RNR pritaikymą COVID-19 vakcinai, antrina lietuviškos farmacinės kompanijos „GryNumber Health“ vadovas Valdemaras Rodzko.
Efektyvaus bendradarbiavimo svarbą akcentuoja ir viešojo sektoriaus atstovai. „Turime ypatingai gerų bendradarbiavimo su verslu pavyzdžių – šios pandemijos metu atsiradome vienoje valtyje,“ teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Rūpestingumo pareigos dalinimasis
Bendradarbiavimas taip pat skatina kurti naujus viešosios politikos sprendimus, leidžiančius dalintis rūpestingumo pareiga ir atsakomybe už visuomenės sveikatą. Valstybės institucijos rūpinasi centralizuotomis priemonėmis – karantino ribojimais, skiepijimo programos valdymu, verslams galint prisidėti profilaktinėmis priemonėmis.
R. Lingienė rekomenduoja verslams taikyti kūrybiškus sprendimus, mokytis vieniems iš kitų: „Valstybė nustato minimalius reikalavimus, bet verslas tikrai gali daugiau.“
Pasak V. Rodzko, COVID-19 dar labiau paryškino atsakingo verslo vaidmenį: „Mūsų bendra atsakomybė – prieš darbuotojus, klientus ir visuomenę.“
VERSLO TRIBŪNA
Konsultacijų ir skaitmeninių sprendimų įmonė „Civitta“, kurios pagrindinė buveinė yra Lietuvoje, įsigijo „J.E. Austin Associates“ (JAA), Arlingtone (Virdžinija, JAV) registruotą bendrovę, turinčią 39 metų patirtį įgyvendinant strateginio konsultavimo ir ekonominės plėtros projektus. Tai jau antrasis didelis „Civitta“ sandoris per pastarąjį mėnesį – neseniai bendrovė prisijungė Armėnijos IT įmonę „HackTech“.
Šiemet įsigaliojęs Europos Prieinamumo aktas daugelį verslų ir organizacijų įpareigojo užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų lygias galimybes naudotis jų produktais ir paslaugomis. Lietuvoje veikiančios leidyklos sutinka: tai ne tik reguliacinė prievolė, bet ir vertybinis pasirinkimas, kuris reikalauja papildomų pastangų, bet kartu atveria rinką platesnei auditorijai ir stiprina leidėjų reputaciją.
Kai pacientas išgirsta „čia nieko neįmanoma padaryti“, tai dar nebūtinai reiškia, kad nėra jokių alternatyvų. „Northway“ odontologijos centre tokių istorijų – ne viena. Čia gydytojai ne tik atkuria šypsenas, bet ir grąžina pasitikėjimą savimi bei komfortišką kasdienybę.
Pokalbį Eduardas Jasas, SDG įkūrėjas ir generalinis direktorius, pradėjo nuo savo verslo vertybių. Nors planavome kalbėti apie jo dar 2002 m. sukurtą ir plėtojamą sėkmingą verslą, tai įrodančius skaičius, bet kalba pakrypo, kaip jis pavadino, apie „gražiąją revoliuciją“ ir ko verslui bei verslininkams reikėjo išmokti po 1990 m.
„Vinted“ ir „Revolut“ vadovai sutinka, kad rūpintis darbuotojų komfortu svarbu net ir namų biuruose. Jų kompanijų pavyzdžiai rodo, kad darbuotojų produktyvumas dirbant iš namų nenukrito. Tačiau pasikeitus darbo aplinkai bei išnykus skiriamai ribai tarp ofiso ir namų iškilo darbuotojų „perdegimo“ grėsmė. Todėl tapo ypač svarbu rūpintis ir darbuotojų psichine sveikata. Pavyzdžiui, „Revolut“ įdiegė naujus emocijų stebėjimo ir reagavimo realiu laiku sprendimus, taip stiprinant darbuotojų emocinį gerbūvį.
T. Jaskelevičius teigia, kad rūpestingumo pareiga per pandemiją tikrai išeina iš darbo vietos ribų: „Darbuotojus saugodavome įmonėje, bet jie susitikdavo po darbo, tokiu būdų iš pamainos į pamainą pernešdavo užkratą.“
Tam reikėjo ieškoti į psichologiją atsižvelgiančių sprendimų infekcijos plitimo galimybės mažinimui. Pavyzdžiui, „Arginta Engineering“ pratęsė darbuotojų atostogas savaite po sausio 1-os, jei darbuotojai būtų kontaktavę su sergančiaisiais šventiniu laikotarpiu.
Kompleksiška profilaktika – geroji epidemiologinė praktika
Vis dėl to, profesorius Usonis įspėja, jog atsipalaiduoti dar nereikėtų. Jungtinės Karalystės elgesio mokslininkai atliko tyrimą apie papildomus viešosios sveikatos spąstus. Duomenys rodo, kad visuomenės polinkis laikytis profilaktikos reikalavimų mažėja, padarius pernelyg pozityvias prielaidas apie šalies vakcinacijos greitį.
Nors vieno magiško sprendimo pandemijos valdymui nėra, profesorius ragina mąstyti kompleksiškai. Jo manymu, efektyvi vakcinacijos strategija ir visuomenės imuniteto formavimas „salelių“ pagrindu, kartu su barjerinėmis priemonėmis gali atsverti ribojimų ir draudimų taikymą.
Kaip papildomą apsaugos skydą, profesorius verslui rekomenduoja platų profilaktikos priemonių arsenalą, įskaitant – socialinį atstumą, kaukes, dezinfekciją, barjerinius nosies purškalus ir kitus asmens apsaugos sprendimus.
Tokiomis gerosiomis pandemijos valdymo praktikomis garsūs verslo ir mokslo atstovai dalinosi „Verslo žinių“ ir „GryNumber Health“ šią savaitę organizuotoje verslo konferencijoje „Popandeminis startas: iššūkiai ir galimybės“. Interaktyvi momentinė diskusijos žiūrovų apklausa rodo, jog pajamos karantino metu žymiai nukrito 40% sureagavusiųjų. Verslo atstovų požiūris į popandeminę ekonominę situacija skiriasi: jie ją vertino vienodai optimistiškai arba labai pesimistiškai (31%). Visgi, didžioji dauguma planuoja imtis papildomų profilaktikos priemonių darbuotojų ir klientų apsaugai – 39% su turimais, 32% ir su papildomais resursais. Peržiūrėti visą diskusiją galite čia.
