Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ateities verslas - šeimos rankose

Publikuota: 2019-10-25
„Praktikoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai pirkėjas, pamatęs nesutvarkytus procesus įmonės viduje, pasitraukia nuo derybų stalo“, – didžiausią šalies SVV bėdą įvardina Darius Klimašauskas, audito, mokesčių ir konsultavimo paslaugų „KPMG Baltics“ finansų skyriaus vadovas. Ryčio Galadausko nuotr.
„Praktikoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai pirkėjas, pamatęs nesutvarkytus procesus įmonės viduje, pasitraukia nuo derybų stalo“, – didžiausią šalies SVV bėdą įvardina Darius Klimašauskas, audito, mokesčių ir konsultavimo paslaugų „KPMG Baltics“ finansų skyriaus vadovas. Ryčio Galadausko nuotr.

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių vadovai ir įkūrėjai yra itin svarbi įmonės sėkmės sudedamoji dalis. Neretai, jiems perdavus šias pareigas jaunajai kartai ar pasitraukus iš šeimos verslo, kartu pasitraukia ir sėkmė, kuri lydėjo verslą. Tad kokios viso to priežastys ir kaip nepaleisti verslo sėkmės?

nuotrauka::1 left

KPMG tarptautinis tyrimas „Europos šeimos verslų barometras“ atskleidžia, kad šeimos verslai sudaro didžiąją dalį visų Europos verslų. Priklausomai nuo šalies, tokie verslai sudaro 55-90% visų senojo žemyno rinkoje veikiančių įmonių (daugiau apie tyrimą skaitykite VŽ straipsnyje). Toma Jensen, audito, mokesčių ir konsultavimo paslaugų UAB „KPMG Baltics“ partnerė, apžvelgdama tyrimą atskleidžia, kad daugiau nei pusė šių verslų savininkų yra linkę perduoti įmonės vairą ar nuosavybę savo atžaloms ir tik 10% yra pasiryžę verslą parduoti. Tačiau ekspertė iš praktikos pastebi, kad lengviau pasakyti nei padaryti; su kolegomis ir rinkos ekspertais ji sutaria, kad į šią temą verta pasigilinti detaliau.

Lietuvos verslas – jaunas

Darius Klimašauskas, „KPMG Baltics“ įmonių finansų skyriaus vadovas, teigia, kad Lietuvos kapitalo rinkos istorija dar labai jauna.

„Lietuvos rinkoje nėra daug SVV verslų, kurių savininkai būtų antros, tuo labiau trečios ar ketvirtos kartos rankose. Šiuo metu nemaža dalis verslininkų, kurie verslus įkūrė po Nepriklausomybės atgavimo, dar tik artėja prie amžiaus, kai reikės priimti lemtingą sprendimą dėl savo įmonės ateities“, – teigia D. Klimašauskas.

Jis pasakoja, kad nepriklausomai nuo to, jog privatūs verslai Lenkijoje pradėjo kurtis kur kas ankščiau (XX a. devintajame dešimtmetyje) ir jiems paveldėjimo iššūkiai nebėra nauji, tarp Lietuvos ir Lenkijos rinkų galima atrasti labai daug panašumo.

„KPMG Lenkijoje atliktas tyrimas, kuris analizavo įmonių savininkų, vadovų planus, susijusius su įmonės ateitimi, atskleidžia, kad Lenkijoje vyraujančios tendencijos atitinka pasaulines. 56% apklaustųjų būtų linkę patikėti savo įmonės ateitį šeimos nariams, o 11% svarstytų parduoti įmonę“, – tyrimo rezultatus apžvelgia D. Klimašauskas.

T. Jensen priduria, kad Lietuvos verslai svarstydami apie savo verslo ateitį dažniausiai taip pat renkasi vieną iš dviejų variantų: jį parduoti arba perduoti šeimos nariams ar artimiesiems.

Šeimos rūpesčiai

Šeimos kuriamas verslas dažnai yra neatsiejama jos dalis. Todėl nenuostabu, kad prieš priimant sprendimą dėl įmonės pardavimo, savininkams kyla daugybė papildomų klausimų, susijusių su įmonės veiklos tęstinumu, esamais darbuotojais ir siūlomos kainos dydžiu.

nuotrauka::3 right

Laura Duksaitė–Iškauskienė, vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ partnerė, teigia, kad manymas, jog pirkėjas visuomet atsiveda savo vadovų komandą, yra mitas.

„Pirkėjui svarbu išlaikyti pagrindinius įmonės darbuotojus, kurie pažįsta klientus, palaiko su jais gerus santykius, žino įmonės verslo istoriją. Praktika rodo, kad dažniausiai susitarimas su buvusiu akcininku, vadovu sudaromas metams; po metų įmonės vadovas ir artimiausia komanda gali keistis ir dažniausiai būna pakeičiama“, – pasakoja L. Duksaitė–Iškauskienė.

Darius Klimašauskas, apžvelgdamas rūpesčius, su kuriais susiduria šeimos verslų savininkai, kai priima sprendimą parduoti verslą, mini du dažnai praktikoje sutinkamus atvejus.

„Pirmiausia praktikoje pastebime atvejus, kai sutartys su tiekėjais ar verslo partneriais yra labai paprastos ir sudaromos tik formalumo pagrindu. O verslo bendradarbiavimo pagrindinės detalės būna paremtos asmeniniais santykiais“, – dalinasi patirtimi D. Klimašauskas.

Eksperto teigimu, tokiais atvejais kartais nukenčia ne tik įmonės vertė, bet ir visas derybų procesas.

„Antra, SVV dydžio įmonės neretai didžiąją dalį investicijų nukreipia į technologinį atsinaujinimą, turto vertės palaikymą ir/ar verslo plėtrą. Tačiau yra pamirštama vidinės tvarkos ir procesų priežiūra. Ji nustumiama į antrąjį planą“, – papildo D. Klimašauskas.

Jo teigimu, praktikoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai pirkėjas, pamatęs nesutvarkytus procesus įmonės viduje, pasitraukia nuo derybų stalo.

Svarbiausia – šeima

Nusprendus sumažinti kasdienio darbo krūvį arba išeiti į užtarnautą poilsį, turbūt kiekvienas savininkas, vadovas pirmiausia pagalvoja apie galimybę perduoti įmonės vairą jaunajai kartai. Tačiau D. Klimašauskas kviečia neskubėti priimti skubotų sprendimų ir į situaciją pažvelgti kitu kampu.

„Pirmojoje stadijoje verta įsitikinti ar artimasis yra linkęs prisiimti atsakomybę už įmonės ateitį. Vėliau vertėtų įvertinti šio žmogaus pasirengimo lygį ir susidaryti atsakomybių perdavimo planą“, – dalinasi įžvalgomis D. Klimašauskas.

nuotrauka::2 left

Linas Liktorius, „KPMG Baltics“ mokesčių skyriaus direktorius, pažvelgia į verslo perdavimą dar iš kitos pusės. Eksperto teigimu, paveldėjimo atžvilgiu Lietuvos mokestinė sistema labai paprasta: paveldimam turtui taikoma neapmokestinimo lengvata, jei paveldėtojas yra sutuoktinis, vaikas, anūkas ar brolis/sesuo. Be to, paveldimas turtas nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

„Tačiau Lietuvos teisinės sistemos paprastumas šioje srityje reikšmingai apriboja galimybes tinkamai planuoti verslo tęstinumą ir išsaugoti jį šeimos rankose. Pavyzdžiui, neturime išvystyto patikos (angl. trust) instituto. Natūralu, kad gali tekti pasinaudoti kitų jurisdikcijų, kuriose turto patikėjimo reguliavimas yra geriau išvystytas. Taip iš karto jau susiduriame su tarptautinio apmokestinimo aspektais“, – pasakoja L. Liktorius.

Mokesčių ekspertas taip pat paaiškina poreikį kiekvieną situaciją vertinti individualiai.

„Atsižvelgus į tai, kad šių dienų pasaulis suteikia daug galimybių keliauti, mokytis, semtis patirties užsienyje, papildomų mokestinių aspektų kyla ir tais atvejais, kai šeimos nariai – pasaulio piliečiai. Bet kokiu atveju, kiekvienos šeimos situacija ir poreikiai yra unikalūs, tad ir mokesčių perspektyva gali reikšmingai skirtis priklausomai nuo situacijos“, – apžvelgia L. Liktorius.

Platesnis požiūris

Klasikiniai, jau aptarti verslo ateities planai galimai netenkins visų verslo poreikių. D. Klimašauskas ragina neapsiriboti tik klasikiniais pasirinkimo variantais ir drąsiai žvelgti į naujoves, net jei jos dar nėra taip dažnai naudojamos Lietuvos rinkoje.

„Tarptautinėje praktikoje matome, kad įmonių savininkai, vadovai taiko įvairiausius sprendinius. Kai kurios įmonės pasirenka ateities iššūkių klausimą spręsti per įmonės personalo prizmę – vadovo ar nepriklausomo valdybos nario ieško ne tik įmonės ar šeimos rate. Kitos bendrovės žvelgia per procesų prizmę ir atranda sprendinius reguliariai atlikdamos įmonės pasirengimo įvertinimą (angl. readiness assessment). Treti verslai atranda jiems priimtiniausius sprendimo būdus per finansinę prizmę – pritraukiant mažumos akcininką ir/arba diversifikuojant savo turimą kapitalo portfelį“, – vardija D. Klimašauskas.

T. Jensen apibendrina, kad nepriklausomai nuo to, koks bus savininko, vadovo sprendimas,  svarbiausia yra tinkama ir reguliariai atliekama įmonės priežiūra.

„Nepriklausomai nuo įmonės savininko, vadovo sprendimo dėl įmonės ateities – tiek įmonė, tiek jos savininkai visada laimės daugiau, jeigu bendrovės priežiūrai taikys gerąja tarptautine praktika paremtus sprendimus“, – apibendrina T. Jensen.

Kaip nepaleisti sėkmės

Lietuvos rinka vis dar yra jauna ir tik nedidelė dalis SVV įmonių ir jų savininkų turi priimti esminius ateities pasirinkimo sprendimus. Natūralu, kad retas įmonės savininkas, vadovas susimąsto apie bendrovės pardavimo ar perdavimo klausimą. Tačiau, pataria ekspertai, ruoštis galima jau dabar, o prieš priimant galutinį sprendimą vertėtų apsvarstyti ne tik klasikinius variantus (parduoti arba perduoti), bet ir įvertinti kitus specialiai jūsų verslui pritaikytus sprendinius ar net jų kombinacijas.

[infogram id="8e8c29ad-2314-4530-a0e8-855cd265bcab" prefix="QEX" format="interactive" title="TR:KPMG"]

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Verslas nepasimoko: grėsmę kelia seni programišių metodai Verslo tribūna

Kai girdime apie kibernetines atakas, darome prielaidą, kad nusikaltėliai panaudojo naujo tipo, iki šiol...

2019.11.06
Kaip SVV pritraukti papildomo kapitalo plėtrai Verslo tribūna

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) bendrovių plėtros finansiniu varikliu gali tapti ir nuosavas, ir...

2019.10.31
Ateities verslas - šeimos rankose Verslo tribūna

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių vadovai ir įkūrėjai yra itin svarbi įmonės sėkmės sudedamoji...

2019.10.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau