Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kaip SVV rasti parako augimui

Publikuota: 2019-05-15
„Pastaraisiais metais tarptautinėje susijungimų ir įsigijimų rinkoje įmonių sandorių skaičius nuosekliai augo, šios tendencijos atsispindi ir Lietuvos rinkoje“, – sako Mantas Šnioka, UAB „KPMG Baltics“ konsultantas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Pastaraisiais metais tarptautinėje susijungimų ir įsigijimų rinkoje įmonių sandorių skaičius nuosekliai augo, šios tendencijos atsispindi ir Lietuvos rinkoje“, – sako Mantas Šnioka, UAB „KPMG Baltics“ konsultantas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Neabejotinai visų įmonių tikslas – augti ir auginti vertę savo akcininkams. Dauguma smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių tai daro siūlydamos rinkai naujų prekių ir paslaugų, o tada, kai ir tokių priemonių nepakanka organiškai augti, neretai akys krypsta į kitų įmonių įsigijimą.

Mantas Šnioka, UAB „KPMG Baltics“ konsultantas, pasakoja, kad pastaraisiais metais tarptautinėje susijungimų ir įsigijimų (S&Į) rinkoje įmonių sandorių skaičius nuosekliai augo, o bendra sandorių vertė per paskutinius penkerius metus kiekvienais metais viršijo 3 trilijonų USD ribą. Šios tendencijos, sako pašnekovas, atsispindi ir Lietuvos rinkoje.

„Naujausiais Finansų analitikų asociacijos (FAA) duomenimis, sandorių skaičius Lietuvoje nuosekliai augo nuo 69 sandorių 2015 m. iki 102 sandorių 2018 m. Nors Lietuvoje dažnai nėra atskleidžiamos sandorių vertės, drąsiai galima daryti išvadą, kad pagrindinis sandorių variklis yra būtent SVV įmonės“, – atskleidžia p. Šnioka.

Ponas Šnioka apžvelgia tris pagrindines Lietuvoje ryškėjančias S&Į tendencijas, apie kurias pravartu žinoti SVV bendrovėms.

Tendencija nr. 1: Investuotojus domina įmonės, galinčios augintis raumenis.

Bendrovių noras žengti į naujas rinkas bei didinti investicinio portfelio diversifikaciją skatina jas mokėti daugiau. 2018 m. „Bain & Company“ atliko tyrimą, į kurį įtraukė 390 didžiausių ne finansinio sektoriaus JAV įmonių. Rezultatai parodė, kad investuotojai pasiryžę mokėti 20-50% didesnį EV/EBITDA daugiklį už įmones, kurios demonstruoja didesnį augimą negu tame pačiame sektoriuje dirbantys jų konkurentai. Vidutinis daugiklis už įmones, kurios investuotojų nuomone yra perspektyviausios, siekia net 14,6x.

Žinoma, reikia įvertinti tai, kad analizuotos įmonės patenka į S&P 500 reitingą, yra listinguojamos ir turi ilgametę veiklos istoriją – Lietuvoje už panašias įmones mokami daugikliai yra mažesni. Tačiau raumenų auginimo tendencijos ryškėja ir pas mus: per pastarąjį laikotarpį matėme ne vieną S&Į sėkmės istoriją ir Lietuvoje. 2017 m. pabaigoje įvyko „DnB“ ir „Nordea“ bankų susijungimas, o jau 2018 m. pabaigoje privataus kapitalo fondų konsorciumas „Blackstone“ viešai paskelbė už 1 mlrd. Eur įsigyjantis pagrindinį 60% „Luminor“ banko akcijų paketą. Galiausiai 2019 m. kovą „Reitan Convenience“ finalizavo „Coffeine“ tinklo 100% akcijų įsigijimą. Žvelgiant į pasaulio bei Lietuvos S&Į rinkos tendencijas ryškėja investuotojų simpatijos įmonėms, kurios rodo didelį augimo potencialą – už tai investuotojai yra pasiryžę mokėti daugiau.

[infogram id="4a7841cf-2c40-444a-b081-797fb89b58a5" prefix="rKD" format="interactive" title="TR_Sniokat"]

Tendencija nr. 2: Išaušo technologijų sektoriaus valanda.

Kelintus metus iš eilės vyksta vis daugiau tarpsektorinių S&Į sandorių. Vieną šios tendencijos priežasčių paaiškinti lengva: technologinių išradimų ir inovacijų svarba kasdieninėje įmonių veikloje tik auga, todėl norėdamos greičiau ir sėkmingiau skaitmenizuoti tradicines procedūras, įmonės vis dažniau pasirenka investuoti į technologinių išradimų ir žinių perėmimą iš kitų įmonių.

2018 m. KPMG atliktos S&Į konsultantų apklausos rezultatai rodo, kad 2019 m. S&Į sandoriai technologijų industrijoje sudarys apie 25% visos sandorių rinkos. Remiantis FAA pateikiamais duomenimis, Lietuvoje sandoriai IT srityje taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Vien per 2018 m. IT sektoriuje įvyko 14 sandorių ir tai buvo ketvirtas aktyviausias S&Į sektorius Lietuvoje. 2018 m. tarptautinėje rinkoje visų dėmesį sukaustė automobilių gamintojos „Toyota“ 500 mln. USD investicija į „Uber“ autonominių automobilių vystymą. O Baltijos regione vienu ryškiausių tarpsektorinių sandorių galima laikyti „Daimler“ sprendimą investuoti 175 mln. USD į „Taxify“. Tai nėra pirmoji Vokietijos automobilių gamybos įmonės investicija į tokio tipo bendroves. „Daimler“ taip pat turi didžiąją dalį „MyTaxi“ akcijų, kuri teikia paslaugas Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Ispanijoje. Todėl galima drąsiai teigti, kad įmonė įžvelgia šiuolaikinių technologijų atveriamas galimybes ir pasinaudodama jomis siekia būti arčiau kliento. Akivaizdu, kad nauja įmonių strategija – į tradicinio verslo modelį įtraukti technologinių bendrovių žinias ir resursus – vis labiau įsitvirtina kaip būdas išsiskirti.

[infogram id="190055e3-e081-46d7-83d8-12cf88187459" prefix="EEs" format="interactive" title="TR:Snioka3"]

Tendencija nr. 3: Parako siūlo privataus kapitalo fondai.

Trečioji tendencija ypatingai svarbi Lietuvos SVV įmonėms, ir ja pasinaudoti tikrai naudinga. S&Į rinkoje pastaraisiais metais vis aktyvesni ir svarbesni tampa privataus kapitalo fondai, kurių bendri pinigai skirti investicijoms, dar vadinami sausuoju paraku (angl. dry powder), 2018 m. pabaigoje siekė per 2 trilijonus USD. Lietuva taip pat ne išimtis – per pastarąjį laikotarpį Lietuvoje buvo įsteigtas ne vienas specializuotas privataus kapitalo fondas („Baltcap“, „Iron Wolf Capital“, „Open Circle Capital“, kt. valdomi fondai), skirtas investicijoms į technologijų įmones. FAA pateikiamais duomenis, vien šių specializuotų fondų sausas parakas 2018 m. siekė per 200 mln. Eur, o jeigu pridėtume dar ir kitus šios rinkos dalyvius („BaltCap“, INVL, „LitCapital“, „Livonia Capital“, „Contrarian Ventures“, „Verslo angelų fondas“, kt.), kurie jau turi investavimo vietinėje rinkoje patirties, galima skaičiuoti, jog Lietuvoje į SVV įmones gali būti suinvestuota apie 1 mlrd. Eur. Priklausomai nuo fondo strategijos, tinkamai pasiruošusi augimui SVV įmonė galėtų pritraukti nuo 3 iki 15 mln. Eur.

Ką tai reiškia?

Ponas Šnioka sako, kad dabar – puikus laikas pamėginti išaugti SVV marškinėlius. Privataus kapitalo fondai turi kaip niekada daug sauso parako, o investuotojai yra pasiryžę sumokėti už potencialą demonstruojančias įmones. Įmonę reikšmingai augti gali paskatinti ir šiuolaikinių technologinių sprendimų prijungimas.

„Vis dėlto, būtina suprasti, kad S&Į rinkoje vyraujančios tendencijos negali garantuoti Jūsų sėkmės istorijos – būtinas rimtas ir nuoseklus finansinis, vadybinis bei strateginis įmonės bei pačios vadovybės pasiruošimas“, – pabrėžia p. Šnioka.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Verslas nepasimoko: grėsmę kelia seni programišių metodai Verslo tribūna

Kai girdime apie kibernetines atakas, darome prielaidą, kad nusikaltėliai panaudojo naujo tipo, iki šiol...

2019.11.06
Kaip SVV pritraukti papildomo kapitalo plėtrai Verslo tribūna

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) bendrovių plėtros finansiniu varikliu gali tapti ir nuosavas, ir...

2019.10.31
Ateities verslas - šeimos rankose Verslo tribūna

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių vadovai ir įkūrėjai yra itin svarbi įmonės sėkmės sudedamoji...

2019.10.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau