Kas tai? Eksperto įžvalgos

Talentai mokosi ir neketina sustoti

Publikuota: 2018-03-20
Marijus Štilinis, IT sprendimus ir paslaugas teikiančios „Atea“ personalo vadovas, mano, kad produktyvų dialogą su tūkstantmečio kartos darbuotojais pavyks užmegzti tik tada, kai užuot bandę juos suvaržyti pripažinsite kaip partnerius, siekiančius tų pačių tikslų. Bendrovės nuotr.
Marijus Štilinis, IT sprendimus ir paslaugas teikiančios „Atea“ personalo vadovas, mano, kad produktyvų dialogą su tūkstantmečio kartos darbuotojais pavyks užmegzti tik tada, kai užuot bandę juos suvaržyti pripažinsite kaip partnerius, siekiančius tų pačių tikslų. Bendrovės nuotr.

Vizionieriai tikina, kad po poros dešimtmečių parduotuvėse nebeliks kasininkų – juos pakeis savitarnos aparatai, telemarketingo bitutės užleis vietą robotams, net krepšinio ar futbolo sirgaliai užuot keiksnoję teisėjus, galės baksnoti tik į kiekvieną varžybų akimirką šaltakraujiškai fiksuojančius video ekranus. Kol kas darbo rinkos pokyčiai nėra tokie kardinalūs, bet jie vyksta - keičiasi ne tik žmogiškųjų išteklių rinka, bet ir tobulo specialisto samprata. Koks jis? Visų pirma, pasiryžęs mokytis visą gyvenimą. 

Marijus Štilinis, IT sprendimus ir paslaugas teikiančios bendrovės „Atea“ personalo vadovas, nenustebina sakydamas, kad IT rinkos dalyviai vieni pirmųjų pajunta besikeičiantį žmogiškųjų išteklių rinkos klimatą.

„Tokią padėtį įtakoja verslo dinamika, naujų įmonių kūrimasis ir plėtra. Ne tik IT, bet ir daugelyje kitų industrijų baigėsi „boso“ ir „pavaldinio“ laikai – liko du bendradarbiaujantys žmonės, kurie, visų pirma, pasirinko vienas kitą ir nenutraukdami dialogo siekia įmonės tikslų“, - įvardija pašnekovas. 

Kam juos varžyti?

IT įmonės vienos pirmųjų išbando ir jauniausią darbuotojų kartą. Su šviežiausia darbo rinkos pasiūla sunkiau kontaktą randančios bendrovės dažnai paburba, kad šios - tūkstantmečio kartos - atstovai kanda daugiau nei pajėgia sukramtyti, kratosi atsakomybės ir tesiekia greito rezultato. Tačiau p. Štilinis skaičiuoja, kad „Atea“  daugiau kaip du trečdalius informacinių sistemų kūrimo specialistų sudaro būtent jaunosios atstovai ir negaili jiems pagyrų.

„Šiai kartai įsiliejant į darbo rinką, tenka išgirsti įvairių nusiskundimų ir baimių. Aš galėčiau išskirti daugiau stipriųjų negu silpnųjų jos pusių. Visų pirma, jie yra veržlūs, iniciatyvūs, sugalvoję idėją drąsiai žengia tiesiai į generalinio direktoriaus kabinetą. Drąsa yra jų variklis. Dauguma teigia, kad šie jauni specialistai labai nelojalūs ir pabėga vos tik į juos investuoji. Iš patirties galiu pasakyti kad juos tereikia sudominti: duoti įdomių užduočių, bendradarbiauti ir nuolat palaikyti dialogą. Jie nemėgsta kontrolės, nemėgsta leisti dienas uždaryti tarp keturių sienų. Tad kodėl mes juos bandome suvaržyti? – burbančiųjų klausia ekspertas. –  Tūkstantmečio kartos atstovai yra labai imlūs ir žingeidūs, jaunas specialistas vos per tris mėnesius gali tapti vertę kuriančiu darbuotoju. Žinoma nereikia pamiršti, kad talentui reikalingas autoritetas, į kurį jis galėtų lygiuotis.“

Kalbantis, iš kelio šalinant kliuvinius, kurie šiuos darbuotojus erzina, jų potencialą galima paversti įmonės stiprybe.

„Manau, tą puikiai įrodo IT sektoriaus augimas. IT įmonės investuoja į Y ar Z kartos darbuotojus, o šie padeda įmonėms augti“, - sako pašnekovas.

 Kalbėdamas apie atvejus, kai tarp skirtingų kartų darbuotojų bendrovėse išdygsta nesusikalbėjimo siena, p. Štilinis sako, kad skirtinga patirtis turi tapti jungiančiu, o ne skiriančiu elementu.

„Geriausia, kai įmonėje skirtingų kartų atstovai papildo vieni kitus. Sakykime, pas mus vyresni žmonės įneša ramybės, geba susitelkti ir atkreipti dėmesį į detales, ko kartais pritrūksta jauniems maksimalistams, o jaunimas – užkrečia energija“, - simbiozę nusako p. Štilinis. 

Mokslas ir verslas išvien.

Jungtinių tautų tyrimų duomenimis, tūkstantmečio karta yra kur kas labiau išsilavinusi už ankstesniąsias, tačiau darbo rinkoje jiems taip pat gerokai sunkiau. 2017 m. trisdešimtyje šalių apklausus 8.000 dirbančių tūkstantmečio kartos atstovų išsiaiškinta, jog dauguma jų nemano, kad universitetuose įgyja pakankamai įgūdžių, užsigrūdina charakterį ar įgauna patirties, kurios reikalauja šių dienų verslas. Marijus Štilinis sako, kad ir potencialiems darbuotojams ir bendrovėms naudinga apsvarstyti galimybę būsimų specialistų pasidairyti mokyklos ar universiteto suole ir juos auginti.

„Universitetų dekanai ir dėstytojai supranta, kad kokybiškam išsilavinimui teorijos nepakanka, todėl noriai įsileidžia įmones dalintis patirtimi. Bendrovėms tai lengviausias būdas pasiekti gabiausius studentus ir sudominti galimybėmis savo įmonėje. Ne paslaptis, kad daugiau kaip 90% programų kūrimą studijuojančių jaunuolių jau antrame kurse turi darbus, arba žino kur dirbs. Mums ieškoti kandidatų tarp trečiakursių – jau vėlu. Todėl turime sukūrę puikiai veikiančią augimo piramidę, į kurią sklandžiai įsilieja praktiką įmonėje atliekantys studentai. Turime ne vieną sėkmės istoriją, kai pradėjęs nuo praktikos darbuotojas užaugo iki vadovo“, - pasakoja p. Štilinis.

Darbdaviai vis dar mėgsta sakyti, kad dabar darbo rinkos taisykles diktuoja potencialūs darbuotojai. Bet ekspertas tikina, jog žaisdami pagal tūkstantmečio kartos taisykles daugiau išlošia būtent darbdaviai.

„Pokyčiai įmonėms labai naudingi. Jos konkuruoja dėl darbuotojų, investuoja į kompetencijas, procesus, įvaizdį ir tokiu būdu pačios tampa konkurencingesnės, - teigia p. Štilinis. – Pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių komandą pastarųjų metų pokyčiai verčia išbandyti naujas praktikas ir metodus. Ieškant darbuotojų neužtenka pasidairyti „LinkedIn“ ar darbo skelbimų portaluose; potencialių darbuotojų paieška dabar prilygsta naujų klientų paieškai – reikia nepatingėti kandidatų ieškoti  socialiniuose tinkluose, progai pasitaikius susipažinti su tave puikiai aptarnavusiu pardavėju-konsultantu, pokalbiui pakviesti kavos.  Įmonės turi išmokti parduoti save potencialiems darbuotojams. O personalo specialistai turi tapti talentingais pardavėjais, kurie potencialiam darbuotojui sugebėtų parduoti darbo vietą, o dar svarbiau - idėją, uždegančią noru dirbti įmonėje ir būti jos ambasadoriumi“. 

Mokslo šaknys - daugiametės

Geriausiais įmonių ambasadoriais tampa vadinamieji talentai. Personalo ekspertas sako, kad radus kandidatą, kurio vertybės ir asmeniniai siekiai dera su įmonės tikslais, lieka tinkamai investuoti į jo mokslus ir tobulėjimą – tada talentas stiebiasi ir jo vertė įmonei auga dar greičiau. Keblumas tas, kad talentingo darbuotojo negalima pažinti vien iš CV surašytų pasiekimų. Be to, net patys imliausi protai reikalauja nuolatinės stimuliacijos.

„Talentas nėra tik idealių kompetencijų rinkinys; mūsų įmonėje talentas – teisingų vertybių, asmeninių savybių ir kompetencijos derinys. Talentingi darbuotojai investuoja į tobulėjimą ir noriai mokosi bei domisi naujovėmis. 100% palaikau viso gyvenimo mokymosi idėją. Vis dar  besimokantiems darbuotojams įmonėje sudarome sąlygas sėkmingai baigti mokslus ir net prižiūrime, kad tada, kai dirbti pradeda dar nebaigę studijų nesusigundytų mesti kelio dėl takelio. Patys daug investuojame į mokymą, skatiname dalyvauti ne tik „minkštuosiuose“ kursuose, pavyzdžiui, pardavimų ar laiko planavimo, daugiau dėmesio kreipiame ir į tai, kad augtų darbuotojų techninės kompetencijos, kad jie laikytų egzaminus, gautų sertifikatus. Pavyzdžiui turime darbuotojų, kurie per metus išsilaiko po 3-4 sertifikatus, o tai sudaro nuo 6 iki 12 egzaminų, jiems pasiruošti trunka mažiausiai mėnesį, tenka nemažai skaityti. Akivaizdu, kad tokius nuolat besimokančius talentus su šūsnimi sertifikatų rankoje lengva pastebėti. Daugiau talentų atrasti padeda ir vidiniai konkursai - pretenduodami į naujas darbo pozicijas darbuotojai parodo, kad nori daugiau atsakomybės ir iššūkių“, - vardija pašnekovas.

Be abejo, norint užčiuopti talento gyslelę, reikia nuolat kalbėtis su darbuotojais ir jų klausytis. „Jau nebeužtenka vieną kartą per metus surengti metinį darbuotojo vertinimą. Nuolat palaikant dialogą lengviau išsiaiškinti, kokios darbuotojo galimybės, ko jis nori ir tikisi“, - užtikrina p. Štilinis. 

Motyvuoja perspektyvos

Kad ir kaip intensyviai bendrovė skatintų darbuotojus mokytis visą gyvenimą, svarbiausia, kad motyvacijos netrūktų pačiam darbuotojui.

„Sunkiausia sužadinti vidinę motyvaciją. Kursai dažniausiai trunka kelias dienas, o vien kursų pasiruošti rimtai sertifikacijai neužtenka. Ruoštis tenka po darbo, atseikėjant nemažą dalį asmeninio laiko. Pasitaiko, kad specialistai atidėlioja mokymąsi, susiduria su iššūkiais, kai reikia derinti mokymąsi ir kasdienes darbines užduotis. Todėl mes įmonėje nuolat kalbamės su darbuotojais, bandome paskatinti, parodyti sertifikatų ar mokslų naudą. Geriausias scenarijus - kai pats darbuotojas trykšta noru į save investuoti. Tada belieka padėti jam susidėlioti tinkamiausią mokymosi planą. Kad žmogus norėtų mokytis, jis turi matyti perspektyvą: kokių įdomių projektų galės imtis ir kokių tikslų galės siekti įgijęs aukštesnę kvalifikaciją“, - pasakoja p. Štilinis. 

Mokyti(s) daug nekainuoja

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės dažnai skundžiasi, kad, kitaip nei didžiosios korporacijos, jos tiesiog neturi papildomų lėšų, todėl negali skatinti talentų tobulėjimo ir mokymosi. Marijus Štilinis mano, kad toks pasiteisinimas nevykęs, nes mokymuisi nėra būtina skirti daug lėšų.

„Pirmiausia galima pritaikyti „mokyk mokytoją“ (angl. Train the Trainer) mokymosi būdą, kai investuojama į tuos darbuotojus, kurie labiausiai nori mokytis. Jie, sukaupę patirties įvairiuose kursuose ar studijose, savo žinias kitiems darbuotojams perteikia vidiniuose įmonės mokymuose. Dar pigesnis būdas – dalinimasis patirtimi. Geriausia, kai jis tampa organizuotais vidiniais mokymais, kuriuos vadovai ar specialistai veda vieni kitiems. Pavyzdžiui, finansų mokymus vadovams puikiai gali pravesti finansų vadovas. Šiems mokymams reikia pasiruošti, susisteminti savo žinias, tačiau nauda dviguba: darbuotojai geriau pažįsta vieni kitus ir tuo pačiu kelia savo kompetenciją“, - idėjų pažeria p. Štilinis.

Visgi, jei visai nežinote, nuo ko pradėti, prisiminkite lengviausią būdą mokytis.

„Nepamirškite interneto – ten galima rasti įvairiausių kursų, pvz., „Coursera“ puslapyje daugybė kursų, dėstomų, pavyzdžiui, Stanfordo ar Mičigano universitetuose, kai kurie netgi nemokami. O lengviausias būdas, kurį labai mėgstu ir kuris kainuoja labai nedaug – skaityti knygas. Yra specialistų, kurie net renkasi į „knygų vakarus“, kuriuose aptaria konkrečias knygas.“ – pavyzdžių žeria personalo specialistas.

infogr.am::infogram_0_bda596c1-ef09-456d-be77-9b8eb6776f40

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kokybiškiems darbo santykiams būtinas skaidrumas Rėmėjo turinys

Juokaujama, kad dažniausiai žemės gyventojai meluoja tada, kai užtikrintai brūkšteli varnelę prie sutarties...

2018.03.27
Talentai mokosi ir neketina sustoti Rėmėjo turinys

Vizionieriai tikina, kad po poros dešimtmečių parduotuvėse nebeliks kasininkų – juos pakeis savitarnos...

2018.03.20
Talentų yra daugiau nei gebame atskleisti Rėmėjo turinys 2

Čempionai, gimę būti lyderiais, gladiatoriai, „A“ lygos žaidėjai, biuro žvaigždės - talentingiems...

2018.03.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau