Kai troškinys liūdnas: klaidos, kurios slepiasi po dangčiu

Gero neparuoši pasikliaudamas vien atsitiktinumu

Pastatote puodą ant viryklės. Mėsa – brangi, puikiausios kokybės, daržovės – pačios šviežiausios, ką tik iš turgaus, vis dar rytine rasa nužertos. Receptas, kurį išsitraukėte iš interneto, įvertintas penkiomis žvaigždutėmis ir trisdešimt aštuoniais kuo puikiausiais atsiliepimais. Jūs viską darote taip, kaip parašyta, nė žingsnelio į šoną nuo programos, visas minutes skaičiuojate chronometru, mėsos kubelius – kad būtų lygiai tokio dydžio, kaip reikia, – išmatuojate slankmačiu.

Tačiau, praėjus trims valandoms, įsipylę samčiu pavandenijusio troškinio, pilno sutežusių morkų ir pilkos spalvos mėsos gabalėlių, nustembate: kodėl jis toks nepanašus į nuotrauką, įdėtą kartu su receptu? Kodėl paragavus akys ne merkiasi iš malonumo, o dairosi šiukšliadėžės, kur visą šį viralą būtų galima išspjauti? Kodėl nepavyko? Receptas blogas? Rankos kreivos? Mėnulio fazė ne ta?

Dauguma troškinių klaidų nutinka tada, kai puodas dar net neįkaitęs, ir visai ne todėl, kad jūs negabus kulinaras, bet dėl to, kad nesėkmė jau buvo nulemta iš anksto tūkstančių lėkštų internetinių receptų, kuriuos surašė žmonės, nė karto to troškinio neišvirę sąžiningai. Laikas liautis spėliojus. Laikas pasikalbėti apie tai, kodėl jūsų troškinys nenori tapti troškiniu ir kaip jį motyvuoti pasikeisti ir tapti tuo, ko iš jo tikimasi.