2017 metai: dar negąsdinkime krize

Publikuota: 2017-01-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Tokiais neramiais laikais kaip dabar, tai šen, tai ten atsiranda krizės pranašų. Kai jų skaičius pasiekia kritinį lygį, krizės tampa savaime išsipildančiomis. Ar teisūs tie, kurie 2017 m. įžvelgia daug analogijų su 2008 m.?

Pirma, šiandien bankų sistema gyvena visiškai kitomis nuotaikomis nei prieš dešimtmetį. Jeigu tuomet bankų paskolų portfelis buvo „kiauras“, o jų svarbiausiais tikslas buvo užsibarikaduoti pinigų maišais ir pergyventi finansinio ugnikalnio išsiveržimą, tai dabar lūkuriuoja ne bankai, o jų klientai. Antra, centriniai bankai užtvindė rinką pigiais ir lengvai prieinamais pinigais, kurie 2008 m. buvo rožinė svajonė. Opiausias galvosūkis kredito įstaigomis – kaip esant dabartiniam palūkanų maržų lygiui pasiekti tokios kapitalo grąžos, kuri patenkintų akcininkus.

Visgi esama ir panašumų. Žemų palūkanų normų aplinka sukūrė palankią terpę pūstis nekilnojamojo turto burbului. Lietuvoje jautriausias segmentas yra būsto įsigijimas nuomai didmiesčiuose, pirmiausia – Vilniuje. Stokojant visaverčių alternatyvų, šis investavimas išpopuliarėjo taip staigiai, kad gali lemti rinkos nuosmukį daug greičiau nei mes tikimės. Šiuo aspektu nebe tiek svarbu, ar investuojama iš nuosavų ar skolintų lėšų, kadangi nenusisekęs projektas lems arba investuotojo, arba banko nuostolį.

Tuo tarpu eksporto ir vidaus rinkos potėpiai nekelia pagrindo panikai. Patyrus Rusijos sankcijų lietuviškiems maisto produktams poveikį, Lietuvos gamintojai persiorientavo į alternatyvias rinkas. Naujų rinkų paieška buvo gana sudėtinga dėl tradicinių rinkų perpildymo, tuo tarpu trečiųjų šalių rinkų pasiekiamumas buvo probleminis dėl įėjimo į rinką kliūčių, nestabilumo, didelių rinkodaros ir logistikos išlaidų, ribotų pelno maržų ir pan. Be to, eksporto perorientavimas vyko mažėjant bendrajam eksporto kainų lygiui. Tai turėjo neigiamos įtakos eksporto operacijų pelningumui. Šiemet eksporto kainų smukimas turėtų liautis.

Viena iš nedaugelio sparčiai augusių Lietuvos eksporto rinkų buvo JAV. Maisto produktų išvežimo „langą“ prakirto pasirašyti tarpvalstybiniai susitarimai, be to, antrąjį praėjusių metų pusmetį Lietuvos eksporto konkurencingumą dolerio zonos šalyse gerino JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjęs euras. Pastarasis veiksnys liks aktualus didžiąją 2017 m. dalį.

Namų ūkių perkamosios galios ir vartojimo tendencijos lieka iš esmės palankios vidaus rinkos plėtrai. Visgi atmetus degalų mažmeninės prekybos įtaką, vartojimo augimas 2016 m., palyginti su 2015 m., nepaspartėjo. Šiais metais, pamažu kylant degalų kainoms, yra mažiau pagrindo tikėtis tokio oficialios degalų prekybos šuolio kaip pernai. Dėl šios priežasties bendroji mažmeninės prekybos apyvarta gali augti nuosaikiau.

Praėjusių metų viduryje, vadinamojo „kalafiorų“ skandalo įkarštyje Lietuvoje pradėjo veikti visoje Europoje žinomas mažmeninės prekybos milžinas „Lidl“. Jo atėjimas pakurstė lūkesčius, kad šiame sektoriuje rasis daugiau konkurencijos, vartotojai turės platesnį pasirinkimą, o prekybininkų maržos mažės. Praėjus daugiau kaip pusmečiui galima konstatuoti, kad bendras konkurencijos lygis pakilo, kiti rinkos dalyviai buvo priversti nuleisti pirkėjų itin pastebimų prekių kainas, tačiau esminės įtakos vartotojų kainų indeksui visgi nepastebėta.

2017 metais infliacijos tempas Lietuvoje augs dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, degalų kainos vidutiniškai bus didesnės nei praėjusiais metais kylant pasaulinėms naftos kainoms ir silpstant eurui. Toliau didėjant darbo užmokesčio sąnaudoms, verslas stengsis jas perkelti į galutinę kainą, tačiau susidurs su nevienodu pasipriešinimu. Lengviausia tai padaryti bus darbui imlių paslaugų srityje, sunkiausia – tiesiogiai su importu konkuruojančiuose verslo sektoriuose, kuriuose galimybės diktuoti kainas yra kur kas menkesnės. Galiausiai tiesioginės įtakos kainų lygiui turės naujosios valdžios akcizų politika, t.y. sprendimas nuo 2017 m. kovo 1 d. pakelti alkoholinių gėrimų akcizo mokesčius.

Daugelis šiame straipsnyje minėtųjų problemų yra darbinės, o ne unikalios. Jos pareikalaus lankstumo ne tik iš valdžios institucijų, bet taip pat verslo ir gyventojų. Pastariesiems prisitaikyti prie kintančių aplinkybių nėra jokia naujiena.

Komentaro autorius – dr. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekonomikos ašis aiški, o krumpliaračiai nenuspėjami Premium 1

Bet kuri makroekonominė analizė šiuo metu sukasi apie tą pačią pasaulinės pandemijos ašį. Jos poveikis...

Verslo aplinka
2021.01.03
Rusijos eksportas šiemet sunyko 23%

Rusijos eksportas per pirmus septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko...

Verslo aplinka
2020.09.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku