Mačiulis: Lietuvos ūkio plėtros tempai nuvilia, galime geriau

Publikuota: 2015-11-10
Nerijus Mačiulis, AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (vŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (vŽ) nuotr.

Lietuvos ekonominė plėtra paspartės nuo 1,8% šiemet, atitinkamai iki 3,3% bei 3% 2016 m. ir 2017 m., o didžiausią įtaką tam turės augantis gyventojų vartojimas, prognozuoja „Swedbank“.

Banko ekonomistai tikisi, kad kitąmet infliacija po šiemet laukiamos -0,8% defliacijos jau didės 2,5%, o 2017 m. paspartės iki 3,0%. Nedarbo lygis per metus sumažės 1,2 proc. punkto, atitinkamai iki 8,2% kitąmet ir dar mažės iki 7,5% 2017 m. Laukiama, kad atlyginimų augimas sulėtės. Šiemet jie išaugs vidutiniškai 5,5%, tačiau per ateinančius du metus jie didės ne daugiau nei 3,0%.

Augimo tempas nuvilia

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis analitikas, teigia, kad Lietuvos ekonomika turi augti bent po 4,5% kasmet, kad vyktų normali konvergencija su Europos Sąjunga. Jo teigimu, ūkio augimas kitąmet ir 2017 m. paspartės dėl priešrinkiminio išlaidų didinimo ciklo. Visa tai pakels BVP augimą kitąmet 1 proc. punktu.

„Maždaug 3% BVP augimas yra šioks toks nusivylimas. Ir jo nebūtų be ekspansinės Vyriausybės politikos, kuri duoda tik laikiną efektą“, – naujausios makroekonominės prognozės pristatyme komentavo p. Mačiulis.

Anot jo, Lietuva pademonstravo gerus atsigavimo ženklus, tačiau artimiausias penkmetis nebus lengvas. Sulėtėjęs demografinis augimas slopina augimą, kaip ir per menkos investicijos į plėtrą ir technologinį atsinaujinimą.

Blogiausia šių metų naujiena jis vadina tai, kad šiemet (per. š.m. sausį-spalį) 27% išaugo emigracija, o imigracija mažėjo. „Sunku tai paaiškinti, tikiuosi toks padidėjimas yra laikinas“, – aiškino ekonomistas. Dar didesnį nerimą jam kelia pastebimai sumažėję emigrantų perlaidos - nuo 400 mln. Eur iki 300 mln. Eur per ketvirtį. Gali būti, kad tai sietina su valdžios sprendimu įtraukti Lietuvoje gautas perlaidas, kaip gyventojų pajamas, nuo kurių priklauso socialinės garantijos, kompensacijos už šildymą ir pan.

Tarp geriausių metų naujienų p. Mačiulis išskiria pastebimai sumažėjusius cigarečių, kitų prekių kontrabandos mastus, o tai padeda surinkti valstybės biudžetą nenukrypstant nuo plano, nors šalies ūkio plėtra šiemet ir sulėtėjo.

Įmonių finansai sustiprėjo

Pono Mačiulio teigimu, įmonių finansai šiuo metu atrodo geriausiai per dešimtmetį. Sumažėjusi nuosavo ir skolinto kapitalo dalis, išaugę indėliai bankuose, nuo 2007 m. didžiausias įmonių pelningumas, suteikia "reikalingus ingredientus" investuoti. Tiesa, spartus investicijų augimas pirmą pusmetį kiek nustebino ekonomistą: vien š.m. II ketvirtį, aplyginti su 2014 m, balandžiu-birželiu, investicijos išaugo 15%. Per kitus du metus laukiama, kad šiemet atsigavę investicijos augs ir toliau po 6-7%, tačiau tai bus nepakankamai spartus augimas siekiant išnaudoti visą potencialą, pasivyti tokias šalis, kaip Estija.

Palūkanos nedidės iki 2017 m.

Prognozuojama, kad gruodį bus padidintos JAV palūkanos, Anglijos centrinis bankas jas didins kitąmet, o euro zonoje infliacijai išliekant artimai nuliui Europos centrinis bankas (ECB) palūkanas turėtų pradėti didinti ne anksčiau kaip 2017 m.

Pasak jo, euro zonos būklė šiuo metu yra pakankamai gera, auga paskolų portfelis, atsigavimas tęsiai nuo metu pradžios su vykdoma ECB kiekybinio skatinimo politikos.

„Taigi, toliau liekame žemų palūkanų zonoje. Kitąmet tikėtinas visų sektorių paskolų portfelio augimas“, – nurodė p. Mačiulis.

Be to, nelaukiama, kad euro kursas toliau silpnės USD atžvilgiu, o euras iki pariteto su JAV doleriu, kaip progozuoja kai kurios kitos finansų institucijos, nenukris.

„Euras artimiausius du metus išliks pigus ir tai yra palanki aplinkybė mūsų eksportuotojams, pirmiausiai į Jungtinę Karalystę, JAV bei Kanadą“, – sakė ekonomistas.

Ko laukia Kinijoje, Rusijoje

„Swedbank“ tikisi, kad Kinija toliau augs 6-6,5% per ateinančius pustrečių metų palaikoma vidaus vartojimo. Kinijos eksportas toliau mažės, tačiau pasauliui svarbiau yra tai, kad dar labiau trauksis importas, tad jos augimu mėgauti nebegalės žaliavų importuotojai į Kiniją. „Ten dabar susiformavo trys Kinijos: šeši šiauriniai Kinijos regionai jau yra recesijoje. Rytinės pakrantės provincijos laikosi neblogai, o likusi Kinija – išlieka palyginti skurdi agrarinė Kinija“, - nurodo ekonomistas.

Pasak jo, Rusijos ūkio nuosmukis jau yra blogesnis nei 2009 m. Tada mažmeninė prekyba traukėsi iki 10%, o dabar ji jau susitraukė daugiau nei 10%..

Naftos kainos greitai neatšoks, jų dugnas turėtų būti arti dabartinio lygio. "Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad nafta kitąmet kainuos 55 USD/bar., o 2017 m. - apie 65 USD/bar." , – teigė p.Mačiulis. Bet to nepakaks, kad atsigautų Rusija.

„Prognozuojame, kad Rusijoje nebus V formos atsigavimo. Šalis toliau patirs stagnaciją“, – sakė p.Mačiulis

Ko reikia plėtrai

Jo vertinimu, ilguoju laikotarpiu pasiekti augimo potencialą, t.y 4,5% augimą, Lietuvoje reikalinga mokesčių reforma, kuri mažintų darbo mokesčių naštą, o biudžeto įplaukų netektys būtų kompensuojamos didinant vartojimo mokesčius, t.y. PVM, akcizai ir t.t.

„Be to, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį dar yra daug erdvės. Sudėtinga įžvelgti šio rodiklio kėlimo neprivalumus, kai taip didėja mažiausiai uždirbančiųjų pajamos. Norėtųsi matyti daugiau sutarimo Seime šiuo klausimu, ne tik pieš rinkimus“, – teigė p. Mačiulis.

Taip pat jis mano, kad būtina siekti švietimo sistemos kokybinių reformų, nepakanka tik aritmetinės universitetų konsolidacijos.

Būtina keisti imigracijos politiką, kadangi kaip rodo, pavyzdžiui, Švedijos patirtis darbingo amžiaus žmonių imigracija pakelia šalies ekonominį potencialą.

„Jei mes pasiektume 15.000 žmonių imigracijos per metus lygį, tai būtų žingsnis migracijos srautų subalansavimo link. Be to, būtina siekti viešojo sektoriaus našumo, mažinant valdininkų skaičių, gerinant gyventojų aptarnavimo kokybę. Be šių pertvarkų Lietuvos laukia niūrus ateinantis dešimtmetis“, – nurodė p.Mačiulis.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
EBPO: Lietuvos ekonomika kitąmet augs lėčiau

Lietuvos ekonomika dėl nepalankių pasaulinių tendencijų  2020–2021 metais augs lėčiau, rodo ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2019.11.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau