Verslas į Ukrainą – pasižvalgyti įmonių, aptarnavimo sutarčių ir vairuotojų

Publikuota: 2015-08-27
Atnaujinta 2015-08-27 19:03
Glebo Garanicho („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Glebo Garanicho („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Kritusi ukrainiečių perkamoji galia kol kas neleidžia tikėtis lietuviškų prekių eksporto proveržio į 45 mln. vartotojų turinčią rinką, tačiau nuo Maidano įvykių pernai vasarį bemaž pusantro karto euro atžvilgiu nuvertėjusi Ukrainos grivina – patraukli galimybė ten įsigyti turto.

Kompanijos taip pat dairosi kontraktų IT, kitų verslo paslaugų srityse, o vežėjai – vairuotojų.

Ketvirtadienį pasižvalgyti naujų verslo galimybių į Ukrainą išvyko 15-os IT, tradicinės pramonės, transporto, energetikos įmonių atstovų.

Žilvinas Abaravičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos–Ukrainos verslo tarybos vykdantysis direktorius, lydintis verslo misiją komentuoja, kad Lietuvos įmonės perspektyvų mato atsinaujinančios energetikos, informacinių technologijų, kitose pramonės srityse.

Pasak jo, didžioji vykstančių įmonių dalis yra jau užmezgusios ryšius su Ukrainos verslo partneriais, dalyvauja tęstiniuose projektuose, žvalgosi naujų galimybių.

Parduoti Ukrainoje sunku

Ukrainos ekonominė padėtis dėl pusantrų metų besitęsiančio karinio konflikto su Rusijos remiamais separatistais okupuotose Donetsko ir Luhansko teritorijose prastėja, nežiūrint į  Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ES teikiamą finansinę paramą.

TVF prognozuoja, kad Ukrainos BVP šiemet trauksis 9%, o infliacija sieks net 46%, daugiausiai dėl panaikintų subsidijų dujoms, kitiems energetiniams resursams. Tad smarkiai kritus perkamajai galiai bei euro atžvilgiu nuvertėjus Ukrainos grivinai, lietuviškos prekės dėl išaugusios kainos ukrainiečiams tapo mažiau patrauklios, dėl to ten parduoti šiuo metu sudėtinga, tai rodo per š.m. I pusmetį penktadaliu sumažėjęs Lietuvos eksportas.

„Mūsų įmones dabar labiau domina tam tikrų technologijų, verslo vystymo žinių eksportas į šią šalį“, – sakė p. Abaravičius.

Antra vertus, nuvertėjusi grivina reiškia, kad Ukrainos turto kainos tapo patrauklesnės, tad ir mūsų įmonėms atsiranda daugiau įsigijimo galimybių.

Patraukliau investuoti

„Iš tiesų tikėtina, kad esant tokiai padėčiai ir silpnam Ukrainos valiutos kursui mūsų verslas domisi tam tikromis įsigijimo galimybėmis, nors kažko konkretaus šiuo metu negalėčiau įvardyti. Dabar kaip tik Ukrainos ekonomikos ministerija, vadovaujama lietuvio Aivaro Abromavičiaus, pradeda vykdyti valstybinių objektų privatizavimo programą, į kuria įtraukta daugiau nei 300 valstybės įmonių“, - prieš  pakylant lėktuvui iš Vilniaus oro uosto į Kijevą komentavo p. Abaravičius. 

Ukrainos grivina nuo 2014 m. vasario, kai įsiplieskė krizė Maidane, žuvo 100 protestavusių piliečių bei žlugo tuometinio prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas, nuvertėjo bemaž pusantro karto: rugpjūčio 27 d. 17 val. už eurą buvo mokama 24,37 UAH, skelbia „Bloomberg“.

Mato perspektyvų

Nerijus Šarauskas, Ukrainoje viešintis namų ūkių ir kitų statinių administravimo bei priežiūros paslaugas teikiančio „Civinity“ įmonių grupės Lietuvos regiono vadovas, sako, kad Ukraina domina, nes matomos gan geros verslo galimybės, perspektyvos investicijoms.

„Mums kaip tarptautinei kompanijai, tai nauja atsiverianti rinka. Mus pirmiausiai domina teisinė bazė, vizitas yra puiki galimybė užmegzti tiesioginius kontaktus su žmonėmis, kurie priima sprendimus, racionalizuoti, kokioje artimiausioje perspektyvoje galėtume daryti konkrečius investicinius projektus“, – sako p. Šarauskas.

Pasak jo, įmonė galėtų pritaikyti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įdiegtus sprendimus, perkelti turimą praktiką.

„Kaip bebūtų, Ukraina eilę metų vystėsi šiek tiek kita linkme, ir verslas, valstybinis sektorius ėjo kiek kitokiu keliu, manau, kad savo patirtį galėtume pritaikyti šioje rinkoje, kuri yra didelė ir dar neišnaudota“, – vertina p. Šarauskas.

Šiuo metu, akcentuoja pašnekovas, svarbu sužinoti apie tolimesnius valdžios planus, nes pastaruoju metu jau vyko teisės aktų pakeitimai, kurie rinką daro patrauklesne investicijoms.

Pamatyti asmeniškai

Verslo misijoje dalyvauja ne tik pramonės, nekilnojamojo turto įmonių atstovai – vieši ir transporto sektoriaus verslininkai.

Julius Misiūnas, Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas, pažymi, kad įsiplieskus kariniam konfliktui užsienio prekybos, transporto apimtys sumažėjo, tačiau ši rinka išlieka įdomi vežėjams, juolab kad Lietuvoje esant vairuotojų trūkumui mūsų šalies įmonės įdarbina nemažai vairuotojų ukrainiečių.

Be to, pažymi, p. Misiūnas, svarbūs ir asmeninių kontaktų palaikymas, numatytas susitikimas su Ukrainos vežėjų asociacija.

„Rinkų paieška yra labai svarbi, – akcentuoja p. Misiūnas. – Viena žinoti apie šalį pagal spaudą, kita – susitikti, kalbėti gyvai, pamatyti, kaip vyksta prekių judėjimas, ar viskas stovi.“

Domėsis prekybos sutartimi

Premjero Algirdo Butkevičiaus lydima verslo misija rugpjūčio 27-28 d. dalyvaus Lietuvos garbės konsulato Belaja Cerkov mieste atidaryme, numatyti susitikimai su LR ambasados ir Lietuvos verslo Ukrainoje atstovais bei verslo kontaktų mugė, neformalus pasibendravimas su Ukrainos verslininkais.

Ponas Butkevičius numato taip pat  susitikti su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku ir pasidomėti, kaip Ukraina yra pasirengusi įgyvendinti Asociacijos su Europos Sąjunga ir laisvosios prekybos sutartį. Pagal pasirašytą Kijevo ir Briuselio susitarimą 2014 m., šiuo metu tik Ukrainos eksportui į ES yra panaikinti importo muitai, tačiau lietuviškų prekių eksportui į Ukraina tokie muitai tebetaikomi.

Potencialas neišnaudotas

Per š.m. I pusmetį prekių eksportas į Ukrainą, palyginti su 2014 sausiu-birželiu, krito 21%, iki 235 mln. Eur ir sudaro tik 2,1% viso šalies eksporto. Tiesioginės investicijos (TI) Ukrainoje, Lietuvos banko š.m. I ketvirčio duomenimis, siekė 35 mln. Eur arba 1,5% visų TI, o Ukrainos sukauptosios TUI - 10,5 mln. Eur (nuo 12,5 mlrd. Eur TUI Lietuvoje).

Ketvirtadienį Kijeve apsilankė ir Jean‘as-Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos pirmininkas, kur susitiko Petro Porošenka, Ukrainos prezidentu.

ES ir jos valstybės narės nuo praėjusių metų Ukrainai skyrė beprecedenčio dydžio paramą, kad padėtų jai įgyvendinti reformas. ES siekia, kad krizė Ukrainoje būtų išspręsta laikantis jos teritorinio vientisumo, suverenumo bei nepriklausomybės principų ir tarptautinės teisės. Bendrija laikosi pozicijos, kad siekiant tvaraus politinio sprendimo būtina visiškai įgyvendinti Minsko susitarimus, t.y. užtikrinti konflikuotančių pusių paliaubas, išspręsti konfliktą politinėmis priemonėmis bei iki metų pabaigos perduoti Kijevui Rusijos ir Rytų Ukrainos sienos kontrolę.

Verslo misijoje į Ukrainą dalyvaujančios kompanijos:

  • UAB „Traidenis“
  • AB „Lietuvos geležinkeliai“
  • UAB „Arginta“
  • UAB „Vilpros grupė“
  • UAB „E energija“ (valdo antrinę įmonę „Artiomovsk-energija“)
  • UAB „Baltija travel V.S.“
  • UAB „Civinity“
  • UAB „Estate solutions group“
  • Advokatų kontora VARUL ir partneriai
  • UAB „UMP technika“
  • UAB „Axis Industries“
  • UAB „Skorpionas“
  • UAB „Kalvis“
  • Tauragės industrinis parkas
  • UAB „Alna Software“

Šaltinis: LPK

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 19

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Tarp Baltijos šalių didžiausia infliacija 2018 m. fiksuota Estijoje

Kainos Lietuvoje pernai pakilo mažiau nei Estijoje, bet daugiau nei Latvijoje.

Verslo aplinka
2019.01.11
Gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, Lietuvoje – 2,8 mln. žmonių 14

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių, tai yra apie 14.900 mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Tad...

Verslo aplinka
2019.01.11
Karaliaučiaus SkGD terminalas dujų tranzito kol kas nepakeis Premium 11

Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje įrengtas plūduriuojantis suskystintų gamtinių dujų importo terminalas...

Energetika
2019.01.08
Tikisi, kad Lietuva pasieks „Doing Business“ dešimtuką 1

Vyriausybė turi vilčių, kad jos siūlomos priemonės leis Lietuvai jeigu ne šiemet, tai bent kitąmet rudenį...

Verslo aplinka
2019.01.03
Patys, viską patys, arba Jūsų pensija Premium

Valstybė beveik atviru tekstu sako (norintiems girdėti), kad jau tikrai atėjo laikas būsimos pensijos...

Verslo klasė
2019.01.01
Ko Lietuvoje ir pasaulyje laukti 2019-aisiais?

Lietuva turės naują prezidentą, Europos Sąjunga – naują Parlamentą ir Komisiją, bet praras Jungtinę...

Verslo aplinka
2019.01.01
V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas baigėsi be rezultatų 26

Šeštadienį Maskvoje susitikę Rusijos ir Baltarusijos vadovai „aptarė aktualius dvišalių santykių klausimus“,...

Energetika
2018.12.29
Kodėl baltarusiai iš Maskvos nori kompensacijos už naftą Premium

Rytoj, gruodžio 29-ąją, Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas susitiks Maskvoje ir bandys išspręsti...

Energetika
2018.12.28
Licencijas prekiauti degalais išduos Kainų komisija 1

Vyriausybė siūlo, kad licencijas prekiauti nefasuotais naftos produktais išdavinėtų ne savivaldybės, bet...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau