NATO rytiniame flange dislokuojama nauja rusiškų dronų atpažinimo ir numušimo sistema
Pastaraisiais mėnesiais įvyko daugybė įsiveržimų į NATO oro erdvę, kurie atskleidė Aljanso pažeidžiamumą ir sukėlė nerimą Europoje.
Amerikiečių sistema „Merops“, kuri yra pakankamai maža, kad tilptų į vidutinio dydžio pikapo galą, gali atpažinti dronus ir prie jų priartėti, naudodama dirbtinį intelektą orientavimuisi, kai palydovinis ir elektroninis ryšys yra trikdomas.
NATO kariniai pareigūnai agentūrai AP sakė, kad „Merops“ bus dislokuoti ne tik Lenkijoje ir Rumunijoje, bet ir Danijoje.
Siekiama, kad siena su Rusija nuo Norvegijos iki Turkijos būtų tokia apginkluota, kad Maskvos pajėgos būtų atgrasomos nuo minties ją kirsti, teigė pareigūnai.
Tokios technologijos poreikis tapo itin aktualus po to, kai rugsėjo pradžioje į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 Rusijos dronų. Reaguoti į dešimtis tūkstančių eurų kainuojančius dronus buvo pasitelkti NATO lėktuvai.
Vėliau su dronų įsiveržimu susidūrė Rumunija, dėl dronų laikinai buvo uždaryti Kopenhagos, Miuncheno, Berlyno ir Briuselio oro uostai. Be to, dronai buvo pastebėti netoli karinių bazių Belgijoje ir Danijoje.
Nors ne visada pavykdavo nustatyti, kad dronų kilmės šalis yra Rusija arba kad jie susiję su jos karu Ukrainoje, pareigūnai pabrėžia būtinybę skubiai stiprinti gynybą.
„Ši sistema užtikrina labai tikslų aptikimą, – sakė Markas McLellanas, NATO sąjungininkų sausumos pajėgų vadavietės štabo operacijų vadovo padėjėjas pulkininkas. – Ji gali nusitaikyti į dronus ir juos numušti, be to, tai kainuotų nedaug. (...) Tai daug pigiau nei skraidinti į orą (naikintuvą) F-35 ir numušti juos raketomis.“
Paukštis, lėktuvas ar dronas?
Dronai skrenda žemai ir lėtai, todėl juos sunku nustatyti radarų sistemomis, kurios pritaikytos greitaeigėms raketoms pastebėti. Be to, juos galima supainioti su paukščiais ar lėktuvais. NATO pareigūnai teigė, kad sistema „Merops“ padeda užpildyti šias spragas.
M. McLellano teigimu, „Merops“ „iš esmės skraidina dronus, nukreiptus prieš dronus“, šaudydama tiesiai į priešišką droną arba perduodama informaciją iš sistemos sausumos ar oro pajėgoms, kad jos galėtų jį numušti.
„Merops“ suteikia vadams „tam tikrą laiko tarpą, per kurį jie gali įvertinti grėsmę ir nuspręsti – numušti ar nenumušti“, sakė Thomas Lowinas, NATO sąjungininkų sausumos pajėgų vadavietės štabo operacijų vado pavaduotojas brigados generolas.
Jis pridūrė, kad ši sistema gali būti naudojama tiek svarbiai infrastruktūrai, pavyzdžiui, oro uostams, tiek ginkluotosioms pajėgoms, manevruojančioms mūšio zonoje, apsaugoti.
Šiuo metu NATO dislokuoja pirmąsias sistemas prie Lenkijos ir Rumunijos sienų, o Danija taip pat nusprendė įsigyti „Merops“ technologiją, sakė Th. Lowinas.
Ericas Schmidtas, buvęs „Google“ generalinis direktorius, investavo į „Merops“, tačiau tiek jis, tiek bendrovė viešai nesireiškia ir atsisako duoti interviu. Lenkijos ir Rumunijos gynybos pareigūnai taip pat atsisako viešai komentuoti.
Kuriama dronų valdymo bei kontrolės sistema
Rusijos įsiveržimai atkreipė Europos gyventojų dėmesį į tai, kad reikia naujų apsaugos priemonių nuo sparčiai besivystančios karo formos. Sistema „Merops“ yra viena iš daugelio sistemų, kurių Europos kariuomenėms reikėtų, kad dronų karo svarstyklės pakryptų NATO naudai.
Europos bendrovės šiuo metu kuria naujas technologijas, įskaitant dronų kovos prieš dronus sistemas, tokias kaip „Merops“, ir prieš antidronų raketas, o Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė bendradarbiauti kuriant „dronų sieną“ ties rytinėmis bloko sienomis.
JAV kariuomenės vadovai Europoje taip pat pasisako už Rytinio flango atgrasymo linijos – daugiasluoksnės gynybos zonos palei NATO sieną – sukūrimą.
Generolas Chrisas Donahue, JAV kariuomenei Europoje ir Afrikoje vadovaujantis generolas ir NATO sąjungininkų sausumos pajėgų vadavietės vadovas liepą sakė, kad nori sukurti jutiklių tinklą ir valdymo bei kontrolės sistemą, kuri veiktų su beveik bet kokia turima technine įranga, kad sistemas būtų galima keisti kitomis, kai jos atnaujinamos arba pasensta.
Rusijoje vykdoma karinė prievolė ir yra didelė kariuomenė, o tai reiškia, kad ji turi daugiau pajėgų, kurias galima nedelsiant dislokuoti prie savo sienų, nei NATO. Aljansas turi sukurti gynybą, kuri kompensuotų šį personalo pranašumą, naudodamasis savo technologiniais pajėgumais, teigė Ch. Donahue.
„Merops“ yra pirmasis tokios gynybos kūrimo etapas, sakė Th. Lowinas; prognozuojama, kad šis procesas truks nuo dvejų iki penkerių metų.
Visi žaidžia katės ir pelės žaidimą
Dronų įsiveržimai ir nestabilumas NATO rytiniame flange kyla dėl Rusijos karo Ukrainoje, kuris tęsiasi jau ketverius metus. Konfliktas tapo dronų kūrimo terpe, o mūšio laukas – naujų technologijų, kurios dabar gali būti taikomos ir kitose Europos šalyse, bandymų zona.
Sistema „Merops“ pasirinkta todėl, kad ji buvo sėkmingai naudojama Ukrainoje. Jei kažkas ten neveikia, „tikriausiai neverta įsigyti“, sakė Th. Lowinas.
Dronai sparčiai tobulėja, ir kiekvienas naujas tipas reikalauja skirtingo atsako: iššūkis – nustatyti grėsmę ir beveik iš karto sugalvoti, kaip ją atakuoti, teigė brigados generolas Zacarias Hernandezas, NATO sąjungininkų sausumos pajėgų vadavietės vado pavaduotojas planavimui.
VERSLO TRIBŪNA
Saulės energetikos bendrovės „Saulės grąža“ generaliniu direktoriumi tapo Saulius Barauskas – daugiau nei 20 metų einantis įvairias vadovaujančias pareigas energetikos ir infrastruktūros įmonėse.
Technologiniai pokyčiai, geopolitinis nestabilumas ir greitai kintančios rinkos sąlygos šiandien verčia įmones ieškoti naujų būdų, kaip išlikti konkurencingoms. Tokioje aplinkoje bendradarbiavimas tampa ne tik strategija, bet ir būtinybe – gebėjimas dalytis žiniomis, jungti skirtingas patirtis ir veikti kartu lemia, kurios organizacijos prisitaiko ir veikia sėkmingai, o kurios lieka nuošalyje.
Šiandien įmonės, kreipdamosi dėl finansavimo, be įprastų finansinių dokumentų vis dažniau turi atsakyti ir į klausimus apie savo veiklą tvarumo srityje. Įmonėms gali tekti pateikti informaciją apie įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, turimų pastatų energinio naudingumo sertifikatus, energijos suvartojimą ar kitus duomenis, susijusius su veiklos poveikiu aplinkai. Tai nėra laikina tendencija – tvarumo kriterijai tampa neatsiejama įmonių finansavimo proceso dalimi. Kodėl bankams tai rūpi? Priežasčių yra bent trys.
Lietuvos verslo aplinka išlieka įtempta ir nenuspėjama. Geopolitinės rizikos, technologijų proveržiai, vidaus politinės permainos, kintantys vartotojų lūkesčiai ir naujos, kitokių vertybių vadovaujamos kartos keičia žaidimo taisykles. Šiandien verslui nebeužtenka būti efektyviam – reikia aiškiai suprasti, ką ir kam darai.
Tam reikia itin greitų gamybos ciklų – nuo kūrimo iki atsiradimo mūšio lauke per kelias savaites.
Tuo metu Rusija taip pat masiškai gamina atakos dronus, aprūpina juos kameromis, reaktyviniais varikliais ir pažangiomis antenomis, apsaugančiomis nuo ryšio trukdžių.
Kaip spalio pradžioje pripažino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Maskva taip pat buvo priversta prisitaikyti.
Kalbėdamas apie pradines kariuomenės nesėkmes Ukrainoje, V. Putinas viešai pripažino, kad „buvo ištisos sritys, kuriose mūsų žinių paprasčiausiai nebuvo“, tačiau teigė, kad dabar Rusija gali pritaikyti pažangesnes technologijas „per kelias dienas“.
Ukraina, NATO ir Rusija žaidžia katės ir pelės žaidimą technologijų srityje, teigė NATO pareigūnai.
„Mes matome, ką Rusija daro Ukrainoje, – sakė Z. Hernandezas. – Turime būti tam pasirengę.“
