K. Budrys: sieksime suvienodinti dalį Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų
Papildyta ES vadovų komentarais
„Kaip atsaką į (oro erdvės pažeidimus – BNS) mes matome kelias priemones. Viena iš jų – tai Baltarusijai taikomų sankcijų režimo išplėtimas pagal hibridinių (grėsmių) pagrindus, taip pat suvienodinimas tam tikrų sankcijų, kurios yra taikomos Rusijai ir Baltarusijai“, – LRT televizijai pirmadienį teigė jis.
Nacionalinių sankcijų suvienodinimui gerokai ankščiau palaikymą yra išreiškęs prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau Seimas tai padaryti atsisakė.
Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais. Juo siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.
Įstatymu yra sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas, leidimų gyventi Lietuvoje priėmimas ir išdavimas, numatytas detalesnis jų patikrinimas pasienyje, Rusijos piliečiams neleidžiama Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.
Pasak K. Budrio, būtų vertinga nusitaikyti į kaimyninės valstybės aviacijos sektorių. Ministras tikino matantis poreikį kalbėti ir apie papildomus muitus Baltarusijos produkcijos eksportui į ES.
Taip jis teigė pirmadienį Nacionalinei saugomo komisijai dėl pasikartojančių kontrabandinių balionų įskridimų iš Baltarusijos nusprendus pratęsti ribojimus Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktuose.
Dėl kontrabandinių balionų praėjusią savaitę keturiskart buvo uždaryti Lietuvos oro uostai, paveikiant per 140 skrydžių ir virš 20.000 keleivių.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, pirmadienį pradėjo veikti karštoji linija, kuria visą parą konsultuojantys operatoriai teiks informaciją apie grįžimo į Lietuvą galimybes esantiesiems Baltarusijoje ir dėl kontrabandinių balionų nukreiptų skrydžių keleiviams.
K. Budrys priminė ir tai, jog ketvirtadienio vakarą šalies oro erdvę trumpam pažeidė du Rusijos orlaiviai.
Jis tikino apie praėjusios savaitės incidentus skirtinguose lygmenyse informavęs ES institucijas.
„Kritinės infrastruktūros apsauga, oro uostas vienas iš jų, yra tikrai svarbi tema. Su Europos Komisija šnekėjomės dėl jau ateinančios ilgalaikės finansinės perspektyvos ir Lietuvai numatomų priemonių. Dabar turime priežastį kalbėt apie papildomų finansų skyrimą ir tą darysime“, – kalbėjo K. Budrys.
Ministras taip pat pažymėjo ilgalaikėje perspektyvoje nematantis jokių galimybių turėti normalius santykius su Baltarusija.
Jis pakartojo I. Ruginienės išsakytus teiginius, jog Lietuva dėl balionų grėsmių konsultuojasi su sąjungininkais. Ministras neatmetė galimybės, kad su Lenkija ir Latvija gali būti pasiektas bendras sutarimas kartu uždaryti sienas su Baltarusija.
„Aš tai neatmesčiau, kad toks yra galimas (sprendimas – BNS). Klausimas būtų dėl pačių formų, kiek laiko jis tęstųsi, bet aiškios regioninės pozicijos tikrai reikia“, – kalbėjo jis.
ES vadovai: tai hibridinė grėsmė
Europos Sąjungos (ES) vadovai pasikartojančius kontrabandinių balionų įskridimus iš Baltarusijos pirmadienį pavadino hibridine grėsme ir provokacija bei išreiškė solidarumą su Lietuva.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“ teigė, kad „Europa visiškai solidarizuojasi su Lietuva“.
„Tai yra destabilizacija. Tai provokacija. Mes tai vadiname tikruoju vardu: hibridinė grėsmė. Mes to netoleruosime, – įraše sakė ji. – Tai dar viena priežastis paspartinti mūsų pavyzdines iniciatyvas – „Rytų flango sargybą“ (Eastern Flank Watch), ir „Europos dronų gynybos iniciatyvą“.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa įraše „X“ taip pat išreiškė palaikymą Lietuvai, Baltarusijos veiksmus pavadindamas „nuolatiniais ir provokuojančiais veiksmais prieš ES ir jos valstybes nares“.
„Ši hibridinė veikla turi liautis, o Baltarusija turi užkirsti kelią tolesniems incidentams. ES toliau darys spaudimą režimui dėl jo bendrininkavimo Rusijos kare prieš Ukrainą ir rems ES rytinės sienos apsaugą“, – sakė jis.
