Generalinė prokurorė ketina prašyti Seimo leisti patraukti atsakomybėn dar kelis parlamentarus
„Galbūt artimiausiu laiku kreipsiuosi į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn“, – žurnalistams pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė prokurorė.
Ji tvirtino šalies vadovui neįvardijusi konkrečių parlamentarų.
„Konkretūs ikiteisminiai tyrimai aptariami nebuvo“, – teigė prokurorė.
N. Grunskienė sakė, kad tokių Seimo narių yra „keletas“.
Jos teigimu, daliai „čekiukų“ bylose figūruojančių parlamentarų gali būti suteiktas specialiųjų liudytojų statusas, toks praėjusią savaitę suteiktas anksčiau Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu buvusiam laikinajam susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui.
Anot prokurorės, šiuo metu atliekami tyrimai dėl 45 šalies savivaldybių tarybų narių lėšų panaudojimo, 44 asmenims buvo pareikšti įtarimai „čekiukų“ bylose, apie 20 bylų jau išnagrinėtos teismuose, dar tiek pat vis dar nagrinėjamos.
N. Grunskienės teigimu, „čekiukų“ bylose jau atlyginta virš 1 mln. Eur padarytos žalos valstybei, sudaryta daugiau nei 50 taikos sutarčių.
Pasak jos, „čekiukų“ tyrimai pasikeitė po to, kai kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutraukė Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui iškeltą „čekiukų“ bylą, konstatavęs, kad politikas leisdamas kanceliarines lėšas padarė nusižengimą, bet jis neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės.
„Mes išanalizavome Aukščiausiojo Teismo nutartį ir tada mes kiekvieną ikiteisminį tyrimą vertinome pagal ją, (...) mes dabar žinome, ko iš mūsų teismai reikalauja, bet mes dirbame toliau“, – kalbėjo N. Grunskienė.
E. Sabutis bus apklausiamas šią savaitę
Prokurorės teigimu, susisiekimo ministras E. Sabutis kaip specialusis liudytojas „čekiukų“ byloje bus apklaustas dar šią savaitę: „Tada spręsime dėl tolimesnių veiksmų šiame ikiteisminiame tyrime“.
Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka.
E. Sabutis Jonavos vicemero ir tarybos nario pareigas ėjo 2019–2020 metais, o po to buvo išrinktas į Seimą.
„Tyrimas dėl Jonavos rajono pradėtas seniai, iš to ikiteisminio tyrimo, jeigu neklystu, yra atskirti keturi tyrimai ir priimti sprendimai, tame tarpe ir pono Sabučio atžvilgiu“, – kalbėjo N. Grunskienė.
Anot jos, tiriant Jonavos rajono savivaldybės tarybos narių lėšų panaudojimą, nagrinėta virš 20.000 dokumentų.
„Tai yra darbas labai imlus laikui, todėl tas tyrimas ir užsitęsė“, – sakė prokurorė.
Iš traukinio iššokęs rusas sulaikytas ne Lietuvoje
Su G. Nausėda aptarusi rezonansines bylas, po susitikimo N. Grunskienė sakė, kad birželį iš Kaliningrado tranzitinio traukinio iššokęs Rusijos pilietis buvo sulaikytas ne Lietuvoje.
„Aš irgi turiu tik pirminę informaciją, kad jis buvo sulaikytas, bet kitoje šalyje. Kol kas plačiau negaliu komentuoti“, – pirmadienį žurnalistams sakė ji.
Apie tai, jog pareigūnai rusą rado, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė rugpjūčio pradžioje. Tuomet teigta, kad jo buvimo vieta atitinkamoms tarnyboms yra žinoma, tačiau dėl vykdomo tyrimo daugiau detalių atskleista nebuvo.
2004 metais gimęs Rusijos pilietis Danilas Muchametovas iš tranzitinio traukinio Adleris-Kaliningradas pabėgo birželio 17 dieną. Policijos žiniomis, kai traukiniui iki Kybartų geležinkelio stoties buvo likę važiuoti apie 25 minutes, tarp Pilviškių ir Kybartų palydovė pastebėjo atidarytas traukinio duris, per kurias asmuo galėjo iššokti.
Opozicijos priekaištai prezidentui dėl susitikimo
Prieš G. Nausėdos ir N. Grunskienės susitikimą dalis opozicinių politikų iškėlė klausimų dėl prezidento kišimosi į teisėsaugos darbo nepriklausomumą.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas buvo nurodęs, kad šalies vadovas su generaline prokurore aptars „pastarojo meto rezonansinių tyrimų eigą, tarp jų – tyrimą dėl įskridusio drono, taip pat – su politikais susijusius tyrimus“.
„Prezidentas kėsinasi į prokuratūros nepriklausomumą? Ar nesislenkame Rytų despotijos link?“ – pirmadienio rytą savo „Facebook“ paskyroje rašė europarlamentaras Dainius Žalimas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė planuojamą susitikimą „Facebook“ įraše vadino konstituciškai ydingu bei kuriančiu blogą precedentą.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Akropolis“ šį rudenį pasitiko aktyviai – čia duris atvėrė nauji prekių ženklai ir atsinaujinusios parduotuvės, dar keli nauji nuomininkai pradės veiklą paskutinį šių metų ketvirtį. Vertinant ir ilgą laiką veikiančias, ir naujas prekių ir paslaugų vietas, per šiuos metus iš viso atsinaujins apie 20 proc. viso prekybos centro nuomai skirto ploto. Nuo naujų skonių iki lietuviškų prekių ženklų – toks atsinaujinimas reiškia dar didesnę įvairovę lankytojams ir naujas galimybes verslams.
Verslams susiduriant su iššūkiais, kaip užtikrinti efektyvų, ekonomišką ir tvarų krovinių gabenimą į įvairias Europos rinkas, tinkamiausią sprendimą gali pasiūlyti kelių transporto rūšių – geležinkelių ir kelių – derinimas. Intermodaliniai pervežimai leidžia nepriklausyti nuo vieno transporto būdo, gerokai sumažinti transportavimo kaštus ir CO2 emisijas, be to, tinka tiek dideliems, tiek ir mažesniems kroviniams, vežamiems konteineriuose ar puspriekabėse. Verslams tai reiškia didesnį pasirinkimą ir lankstumą bei konkurencinį pranašumą, padedantį augti tarptautinėse rinkose.
„Europos Sąjungoje šiuo metu nežinau nė vienos trąšų gamyklos, kuri galėtų dirbti visu pajėgumu. Aplinkybės tokios, tarsi ilguoju laikotarpiu ši pramonės šaka apskritai turėtų išnykti“, – sako Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB „Achema“, kurią valdo koncernas „Achemos grupė“, generalinė direktorė Audronė Kuskytė. Įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – dvejus metus dirbo nuostolingai, tačiau vadovė mato bent porą svarbių aplinkybių, kurios padėtų „Achemai“ atgauti pagreitį.
Lietuvai stiprinant gynybos pajėgumus, ypatingą reikšmę įgauna technologiniai sprendimai, kurie padeda užtikrinti valstybės saugumą. Vilniuje surengta „Miltech akademija 2025“ tapo platforma aptarti svarbiausias gynybos inovacijų kryptis – nuo dronų ir autonominių sistemų iki dirbtinio intelekto taikymo, ryšių technologijų, testavimo bei hibridinių grėsmių prevencijos. Renginį organizuoja Inovacijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos kariuomene bei Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
Tiek jis, tiek D. Žalimas pažymėjo, jog siekis aptarti rezonansinių tyrimų eigą neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, klauso tik įstatymo.
„Generalinė prokurorė apie tyrimus iškviesta klausytis prezidento ir tai kelia rimtų konstitucinio nepriklausomumo, nesikišimo į vykdomus tyrimus klausimų“, – teigia M. Lingė.
„Dar prasčiau tokio pobūdžio tyrimų aptarimai atrodo besibaigiančios generalinės prokurorės kadencijos šviesoje. Seimas jau rudens sesijoje turėtų spręsti, kas eis generalinio prokuroro pareigas – N. Grunskienė bus teikiama antrai kadencijai ar bus pasirinktas kitas kandidatas. Tokie susitikimai sukuria regimybę, kad nuo bylų baigties gali priklausyti ir paskyrimo į pareigas baigtis“, – pažymi politikas.
F. Jansonas vėliau komentavo, kad „susitikimo metu prezidentas ruošiasi išklausyti generalinės prokurorės, o ne aiškinti jai, kaip reikia dirbti. Bet kai kurių politikų gyvenimiška patirtis, matyt, neleidžia to suprasti“.
