Į Lietuvos teritoriją įskridusio orlaivio vis dar ieškoma

Papildyta VSAT vadovo Rustamo Liubajevo komentaru. 

Gyventojai raginami nesiartinti prie nukritusio drono, jį pastebėję pranešti numeriu 112. 

Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro, apie galimai iš Baltarusijos įskridusį droną informavo jį pastebėję gyventojai.

„Pagal gautus pranešimus dronas pastebėtas apie 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą stebėtas šalia Vilniaus. Policija aktyvavo visas pajėgas, informuotos visos tarnybos“, – sakė NKVC atstovas Darius Buta. Jį cituoja agentūra BNS.

Anot jo, kol kas dar neaišku, kokio tai tipo orlaivis. LRT radijui D. Buta teigė, kad šiuo metu institucijos ieško, kur yra šis dronas, kur jis gali būti nukritęs.

Socialiniame tinkle „Facebook“ anonimiškai pranešimą paskelbęs asmuo publikavo trikampės formos skraidyklės nuotraukas ir pranešė, kad pastebėjo objektą virš Vilniaus apie 5 val. ryto. Fabijoniškėse gyvenantis asmuo VŽ taip pat pranešė girdėjęs ir matęs droną apie 4.50 val. ryte, jis skrido Vakarų kryptimi. 

Lietuvos kariuomenė: dronas fiksuotas dar Baltarusijos teritorijoje

Lietuvos kariuomenė išplatintame pranešime priminė, kad taikos metu orlaivių numušinėjimas numatytas tik išskirtiniais atvejais, ties ypatingos svarbos objektais, kuriuos dengia budintys oro gynybos pajėgumai.

„Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos objektą stebėjo jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui. Kol kas labiausiai tikėtina versija – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis, tačiau bus tiriami visi įmanomi scenarijai. Šiuo metu kariai ir kitų šalies institucijų atstovai užsiima orlaivio paieška, tuomet seks tie patys veiksmai, kaip ir „Gerberos“ atveju – išminuotojų darbas įvykio vietoje ir tolimesnis tyrimas“, – praneša kariuomenė.

Taip pat planuojama, didėjant sąmoningų provokacijų tikimybei prieš „Zapad“ pratybas, dislokuoti oro gynybos pajėgumus tikėtinose orlaivių priartėjimo vietose pasienyje.

VSAT orlaivio neužfiksavo

Tuo metu Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nefiksavo galimai iš Baltarusijos įskridusio bepiločio orlaivio, pirmadienį nurodė Rustamas Liubajevas, šios tarnybos vadas, praneša agentūra BNS.

„Šiuo atveju mes būtent to objekto įskridimo į Lietuvos oro erdvę nefiksavome. Priminsiu, kad pagal kompetenciją VSAT neturi oro erdvės stebėjimo sistemų, o sienos stebėjimo sistemos, kurios prie Baltarusijos arba prie Rusijos sienos, yra skirtos sienos stebėjimui ir kontrolei“, – per spaudos konferenciją Vidaus reikalų ministerijoje teigė jis.

Lietuvos policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko teigimu, pirmąjį pranešimą apie skrendantį objektą netoli Medininkų Bendrasis pagalbos centras gavo 5.55 valandą. 

Iš viso tokių pranešimų sulaukta apie 30.

Anot komisaro, pagal gautą informaciją nebuvo įmanoma nustatyti nei atstumo, kurį tas objektas gali nuskristi, nei jo pavojingumo lygio.

Pasak A. Paulausko, daroma prielaida, kad dronas yra nukritęs, apie jo judėjimą pranešimų nebegaunama. Pagal paskutinius gautus pranešimus dronas galėtų būti centrinėje Lietuvos dalyje, galbūt – šiauriau nei Kaunas.

Ministrė: kariuomenei reikia daugiau priemonių

Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė LRT radijui teigė, kad kol kas aiškinamasi, koks tai objektas.

Prieš 11 val. duodama komentarą žurnalistams iš Klaipėdos, ministrė sakė, jog šiandienos įvykis patvirtino, kad kariuomenei reikia daugiau priemonių. 

„Net ir labai intensyviai bendradarbiaudami su Vidaus reikalų sistemos pareigūnais, mes tikrai turime turėti efektyvesnes priemones. Kai turėjome nacionalinės saugumo komisijos pasitarimą pas premjerą prieš keletą savaičių, labai konkrečiai sutarėme dėl tam tikrų veiksmų, kurių papildomai imsimės“, – sakė D. Šakalienė.

Ministrė teigė, kad likę neišspręsti klausimai, susiję su oro erdve ir tam tikru saugumo užtikrinimu, nes taikos metu oro erdvėje yra įvairių civilinių objektų „ir negalima į kairę ir dešinę šaudyti“.

Ji taip pat teigė, kad net ir ženkliai padidinus kariuomenės finansavimą, užtrunka laiko dėl sprendimų, kokią įrangą įsigyti.

„Kai 30 metų kariuomenės finansavimas yra, švelniai tariant, kuklus, tai net ir mums dabar įdėjus labai greitai labai daug papildomų lėšų, užtrunka laiko priimti tam tikrus sprendimus, užtrunka laiko padaryti normalų karinį įvertinimą, kokie būtų efektyviausi įsigijimai. Žinome, kad ir technologijos, susijusios su dronų naudojimu keičiasi, ir netgi jų aptikimo, stebėjimo ir naikinimo priemonės sparčiai evoliucionuoja. Tie procesai, kurie vyksta pas mus, yra labai paspartinti, įsigijimai yra paspartinti ir vis dėlto negalime padaryti per 6 mėnesius to, kas nebuvo padaryta per ne vienerius metus iki mūsų,“ – kalbėjo D. Šakalienė.

Nėra indikacijų, kad tai tyčinis veiksmas

Ministrė žadėjo užtikrinti efektyvesnį pasienio stebėjimą, bendradarbiaujant su VRM, pasitelkiant papildomas kariuomenės pajėgas. 

„Jau buvo iš anksto suplanuotas pasitarimas rytoj pas prezidentą, jam taip pat papildomų poreikių ir pasiūlymų planą esame pasirengę pristatyti“, – sakė D. Šakalienė.

Ji pranešė, kad karo policija, specialiosios pajėgos ir Vidaus reikalų sistemos pareigūnai dirba tose vietose, kur galimai dronas ar dronai yra nukritę.

„Galėsime oficialią informaciją ir pateikti, kai turėsime oficialų patvirtinimą. Mes skiriamės nuo feisbuko vartotojų tuo, kad spėlionių neskelbiame“, – sakė D. Šakalienė. 

Paieškų vieta neskelbiama visuomenės saugumo sumetimais, dronas dar nėra aptiktas, nėra patvirtinta, ar tai buvo vienas, ar keli dronai.

Užsienio reikalų ministerijai paskelbus, jog jei šis dronas išties įskrido iš Baltarusijos, šiai šaliai bus įteikta nota, D. Šakalienė teigė, kad kol kas nėra jokių požymių, kad dronas būtų siųstas į Lietuvą tyčia.

„Šiuo metu nėra jokių indikacijų, kurios leistų manyti, kad tai yra tyčinis veiksmas, kad tai kokia nors provokacija arba sąmoningas veikimas. Kaip ir sakau, didelė tikimybė, turint omenyje, kad buvo šiąnakt taip pat didelis puolimas prieš Ukrainą, kad tai gali būti vienas iš tų objektų, kurie, sureagavę į Ukrainos gynybą, nuklydo kitur“, – pabrėžė ministrė.

R. Vaikšnoras: dislokuosime papildomus oro gynybos pajėgumus arčiau sienos

Raimundas Vaikšnoras, Lietuvos kariuomenės vadas, jog jau po pirmojo incidento į Lietuvą įskridus savadarbei skraidyklei liepos pradžioje, „yra padarytos išvados, koordinuojami veiksmai su VRM“ kolegomis.

„Šiai dienai kol kas negalime patvirtinti, kol neradome to objekto, kas tai per daiktas. Galime tik numatyti. Todėl šiai dienai yra planas dislokuoti papildomus oro gynybos pajėgumus arčiau sienos, nes jau matome, kad yra tam tikri tendencingi dalykai. Žinome maždaug kryptis, žinome maždaug kur galimai tie koridoriai, per kuriuos jau tas antras atvejis yra. Tai šitoje vietoje šiek tiek sustiprinsime. Be abejo, toliau gilinsime koordinaciją su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nes be jų akių danguje ir ant žemės, ką jie mato, ką jie girdi, mums sunku identifikuoti“, – sakė R. Vaikšnoras. 

Kariuomenės vado teigimu, artimo nuotolio radarai – tiek pasyvūs, tiek aktyvūs, buvo suplanuoti įsigyti, bet suplanuoti vėlesniam periodui. 

„Tai čia ir būtų vienas iš sprendinių – paankstinti įsigijimus. Tai nereiškia, kad juos dabar bus galima nuimti nuo lentynos, nes technologijos keičiasi, daug ir į pačią Ukrainą nukeliauja. Ir kas yra labai realu, tai „Sky Fortress“ – sistemos, mikrofonų, kurie pagal akustinius signalus atskiria, įdiegimas mūsų pasienio teritorijoje, kad iš anksto būtų galima identifikuoti, kokie skraidantys objektai, atskiriant parasparnius, atskiriant oro balionus, atskiriant mažus lėktuvėlius, ir tokiu būdu būtų palengvintas arba sutrumpintas sprendimo priėmimo procesas“, – sakė kariuomenės vadas.

Pasak jo, šiuo metu tarnybos mato tik orlaivius ore, tačiau negali tiksliai identifikuoti jų tipo, todėl ir numušti jų negali. 

„Tai yra taikos metas, todėl ir šaudymas į kairę ir dešinę, gali prieiti iki fatališkų, katastrofinių padarinių. Mes kadangi nesame kare... Šis antras atvejis, gali būti, kad kažką galimai pasiklydusio sumedžiojam arba pastebim, tai čia turime apsispręsti, ko mes norim, kokias rizikas mes prisiimam“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas. 

Jis nenorėjo detalizuoti, kada sužinojo apie įskridusį objektą, tačiau informavo, kad jis buvo pastebėtas dar Baltarusijos teritorijoje.

„Bus atliekamas tyrimas, bus išsiaiškinta, kur, kada. Aš žinau tikslius laikus, aš žinau, kada buvo pastebėta dar Baltarusijos teritorijoje. Tačiau tai yra operacinis saugumas. Tai, ką mes su ministre kalbame, žinome, kad ir ta pusė klauso. Tai yra jautri informacija“, – pridūrė R. Vaikšnoras.

Ministrė D. Šakalienė taip pat antrino, kad nebus nurodomas tikslus laikas, kada institucijos sužinojo apie įskridusį objektą.

Iš Baltarusijos pirmadienio rytą įskridęs bepilotis orlaivis skrydžių šalyje nesutrikdė, BNS informavo skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“.

„Skrydžiai vyksta įprasta tvarka“, – sakė įmonės atstovė Ingrida Daugirdė.

J. Argustas: duoti įpareigojimai dėl mažųjų dronų prevencijos

Justinas Argustas, ministro patarėjas, sako, kad dabartinės apsaugos nuo bepiločių orlaivių priemonės yra neefektyvios, praneša BNS.

„Praktika rodo, kad dabartinės priemonės nėra efektyvios ir yra nepakankamos. Į visa tai buvo atkreiptas dėmesys, į galiojančio algoritmo nepakankamumą, ir institucijos turi pavedimus, ką reikia padaryti“, – BNS pirmadienį sakė premjero patarėjas.

J. Argustas patikino, kad esama situacija buvo aptarta prieš kelias savaites vykusiame Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje Vyriausybėje, kur buvo duoti įpareigojimai dėl mažųjų dronų prevencijos, reagavimo priemonių įsigijimo.

„Ryt visas priemones (Krašto apsaugos – BNS) ministrė Dovilė Šakalienė su institucijų atstovais plačiau pristatys susitikime pas prezidentą“, – teigė jis.

Anot J. Argusto, premjeras yra reguliariai informuojamas apie pirmadienio rytą įvykusį incidentą, jis nebuvo nuvestas į slėptuvę.

„Kalbant apie atvejį, atsakingos institucijos veikia pagal savo planus ir algoritmus – aiškinasi informaciją, operatyviai informuoja gyventojus“, – kalbėjo patarėjas.

VŽ primena, kad liepos 10 d. Lietuvos oro erdvę pažeidė ir šalies teritorijoje nukrito Rusijoje gaminama skraidyklė „Gerbera“, taip pat įskridusi iš Baltarusijos teritorijos.