Atsistatydinti neplanuojantis G. Paluckas: įmonių veikloje nedalyvauju nuo 2020 m.
Atnaujinta skyriais „V. Čmilytė-Nielsen: stebina, kad jis nemato čia interesų konflikto“, „Žada kreiptis dar ir į mokesčių inspekciją“
„Aš nepadariau jokių nusižengimų, nesu niekuo kaltinimas, kodėl turėčiau trauktis? Šitie samprotavimai yra laužti iš piršto, opozicijos klausimai surašyti, aš į juos atsakysiu, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministras pirmininkas. – Bet kokie reikalavimai prisiimti atsakomybę už tai, ko nėra padaryta, man atrodo, laužti iš piršto“.
Jis Seimo salėje atsakydamas į parlamentarų klausimus siūlė visų detalių klausti bendrovių vadovų.
„Įmonių veikloje, sąskaitų išrašymo klausimais aš nedalyvauju jau nuo 2020 metų, kai pirmą kartą buvau išrinktas į Seimą“, – antradienį Seime teigė jis.
Atsakydamas į liberalų klausimus G. Paluckas tvirtino, kad įmonės „Emus“ ir „Garnis“ nėra susijusios.
„Tai, kad minima „baterija“, toli gražu nereiškia, jog tai yra tas pats. Matot, pienas yra ir fermoje, ir perdirbimo gamykloje, ir prekybos tinkle. Bet pienas yra šiek tiek kitoks, ir kitokiu būdu organizuojamas verslas“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Anot jo, „Emus“ gamina elektroniką ir programinę įrangą, tai yra akumuliatorių priežiūros sistemą, „Garnis“ įsteigta gaminti akumuliatorius, kurių sudėtinė dalis yra akumuliatorių valdymo sistema.
„Tai yra skirtingi produktai, vienas yra sudedamoji dalis, kitas yra galutiniam vartotojui“, – aiškino G. Paluckas.
G. Paluckas: kreiptasi į visas institucijas, gal tik neparašyta Antarktidos pingvinams
Kad jo turimos įmonės nėra susijusios, premjeras grindė ir ILTE atsakymu, kuri vertino visas aplinkybes.
Vyriausybės vadovas akcentavo, kad paskola „Garniui“, kur jis turi 49% akcijų, suteikta pagal įstatymais nustatytą tvarką, jokių išskirtinių sąlygų įmonei nesudaryta.
„Esu ne pirmas ir ne paskutinis politikas, kuris turi deklaruotų akcijų, dėl kurių kyla vienokių ar kitokių klausimų visuomenei, bet dar kartą galiu pažymėt, kad jokios įtakos – nei formalios, nei neformalios, nei raštu, nei žodžiu – ILTE nesu daręs, jokių sprendimų dėl ILTE paskolų išdavimo sąlygų, limitų, individualių paskolų ar kitų dalykų nesu priėmęs“, – teigė G. Paluckas.
Jis pripažino, kad „Garnio“ įstatinis kapitalas padidintas ILTE iškėlus tokią sąlygą, o sprendimą inicijavo įmonės direktorius.
G. Paluckas priminė, kad įstatymai jam leidžia būti akcininku. Bendrovę „Garnis“ įkurti jie nutarė su verslo partneriu.
Politikas neabejojo, kad gavus visus atsakymus iš institucijų, bus įrodyta, jog bendrovės „Emus“ ir „Garnis“ nėra susijusios ar veikia įmonių grupėje.
„Nesutinku ir griežtai atmetu su skelbiamomis prielaidomis, neva nauja įmonė buvo kuriama specialiai finansavimui gauti“, – tvirtino premjeras.
„Dar kai kurių atsakymų reikia palaukti, nes, kiek žinau, tų kreipimųsi yra ne vienas, ne du ir ne trys į visas įmanomas institucijas, gal tik neparašyta Antarktidos pingvinams, bet tokią galimybę taip pat turite“, – ironizavo socialdemokratų lyderis.
„Emus“ testavo „Garnio“ įsigytas prekes
Anot G. Palucko, įmonių vadovai griežtai atmetė viešoje erdvėje pasirodžiusius teiginius, neva už prekes, kurios buvo skirtos bendrovei „Emus“, sąskaita išrašyta „Garniui“ ir prekės nuvežtos „Emus“.
Premjeras tai aiškino technologinio bendradarbiavimo principu.
„Tai nėra vienetinis atvejis. Per 15 metų „Emus“ yra nuolatinė praktika, kai užsakovai pateikia savo akumuliatorius ar berenkamus akumuliatorius, o „Emus“ atitinkamai realiomis sąlygomis testuoja įvairias specifikacijas, uždėję, paprastai tariant, savo elektroniką ir programinę įrangą“, – teigė jis.
„Tačiau šį klausimą nagrinėja ILTE ir ji savo audito metu nustatys, ar lėšos, išmokėtos naudotos pagal paskolos sąlygas“, – pridūrė G. Paluckas ir priminė, kad nors suteikta 200.000 paskola „Garniui“, ILTE kol kas jam išmokėjo apie 34.000 eurų.
Jis Seime kalbėjo liberalams pakvietus atsakyti į klausimus, susijusius su premjerui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos paskolos aplinkybėmis.
V. Čmilytė-Nielsen: stebina, kad jis nemato čia interesų konflikto
Tuo metu opozicijos politikai sako, kad premjeras savo įmonės paskolos istorijoje neigia akivaizdžius dalykus, o situaciją turi įvertinti trečiosios institucijos, tarp jų – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams teigė, kad klausimų dar liko, premjeras bus kviečiamas į juos atsakyti frakcijoje.
„Tikimės, kad šią savaitę. Kviesime iš karto, kai tik turės galimybę. Frakcija yra pasiruošusi užduoti klausimus, nes jų liko šiandien“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Ji tvirtino, kad G. Paluckas turėtų trauktis iš premjero pareigų.
„Bet tai nebūdinga šitai koalicijai. Aš manau, kad idealiame gyvenime tai būtų natūralus sprendimas, ypač turint galvoje, kad mūsų politinėje sistemoje, politinėje istorijoje esame turėję įvairių pavyzdžių“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak politikės, „yra labai smarkiai susvyravusi ir pagrįstai susvyravusi“ Lietuvos žmonių galimybę pasitikėti ministro pirmininko sprendimais už uždarų durų.
Liberalų lyderę taip pat stebino, kad G. Paluckas savo veiksmuose neįžvelgia interesų konflikto ir neigia akivaizdų jam priklausančių įmonių tarpusavio ryšį.
„Man susidaro įspūdis, kad ministras pirmininkas iš tiesų nuoširdžiai nemato jokio interesų konflikto, kuomet jis kaip Vyriausybės vadovas priima sprendimus ir dėl tų klausimų, kurie yra galbūt ne visiškai tiesiogiai, bet iš esmės susiję ir su ILTE“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Kita problema, kurią matau, tai neigimas akivaizdaus dalyko, kad dvi įmonės yra susijusios, ir atsiejimas tų įmonių nuo savęs kaip asmens, kaip politiko, kaip verslininko galų gale“, – žurnalistams nurodė ji.
Žada kreiptis dar ir į mokesčių inspekciją
Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų lyderis parlamentaras Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad dabar reikia laukti išorinių institucijų analizės dėl premjero įmonės paskolos.
„Ar tai būtų STT, ar FNTT. Noriu pabrėžti, kad rytoj kreipsimės ir į Mokesčių inspekciją, nes čia irgi yra labai svarbus niuansas. Jeigu vienai įmonei išrašomos sąskaitos, kita apmoka, klausimas, kas mokesčius moka“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Jis pažymėjo, kad konservatoriai frakcijoje taip pat norės ekspertinės diskusijos su nacionalinio plėtros banko ILTE vadovu, finansų ministru apie tai, kaip ir pagal kokius vertinimo kriterijus bankas skiria paskolas, ar yra galimybė neskaidrioms schemoms.
„Klausimų čia tikrai yra begalės, jie nėra atsakyti, o atsakymus turėsime tada, kai gausime visą medžiagą, dokumentaciją, kai pamatysime paraiškas, vertinimo kriterijus“, – teigė politikas.
I. Šimonytė: premjeras ieško kvailių
Buvusi konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dabartinis ministras pirmininkas ieško kvailių, tvirtindamas, jog įmonės „Emus“ ir „Garnis“ yra tarpusavyje nesusijusios.
„Man atrodo, kad čia ir institucijos valstybės turi ką veikti, todėl, kad yra ir formalūs tam tikri dalykai, tarkim, Europos Sąjungos (ES) teisės precedentai dėl susijusių įmonių ir dėl Europos Sąjungos lėšų“, – žurnalistams antradienį Seime teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, „Emus“ ir „Garnis“ yra akivaizdžiai susijusios.
„Sakyti, kad nesusijusios, kad yra dvi seserinės įmonės, kur yra ta pati akcininkų pora (...). Aš nežinau, čia yra toks kvailių ieškojimas, atsiprašau už neparlamentinę leksiką, – sakė parlamentarė. – Dabar iš visos fabulos, kaip susiklostė įvykiai vėliau, atrodo, kad tai buvo tiesiog schema, kurios tikslas buvo įkurti įmonę, kuri galėtų pretenduoti į paskolas“.
„Jo (G. Palucko – BNS) teistumas jau yra normalizuotas turbūt daugelio žmonių galvose kurį laiką, nors mano supratimu, na, labai sunku tokį dalyką apskritai normalizuoti demokratinėje valstybėje. Tai jeigu žmogus kartą yra piktnaudžiavęs, tai, nežinau, ar gali būti toks tikras, kad žmogus nebandys piktnaudžiauti ir daugiau kartų“, – kalbėjo buvusi premjerė.
„Buvo toks klasikas Lietuvos politikoje ir ta frazė „vsio zakonno“ (viskas teisėta – BNS), kaip sakant, ji yra kai kurių politikų, deja, veikimo logika“, – sakė I. Šimonytė.
R. Žemaitaitis: šiandien premjero įmonė yra aukščiau valstybės reikalų
Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ragina palaukti tarnybų išvadų dėl galimai netinkamai panaudotos iš dalies premjerui G. Paluckui priklausančiai įmonei suteiktos lengvatinės paskolos.
„Taip, nėra gerai, taip, man neatrodo labai gražiai šitas dalykas, bet kai bus pateikta visa informacija, Specialiųjų tyrimų tarnyba atliks tyrimą ir matysime, – žurnalistams Seime antradienį sakė „Nemuno aušros“ lyderis.– Man negražiai atrodo, kad šiandien yra iškeltas klausimas: premjero įmonė – aukščiau valstybės reikalų. Jeigu būtų padaryta žala, pasisavinti pinigai, netinkamai panaudoti pinigai ar panašiai, bet, gerbiamieji, 200.000 eurų Lietuvoje, kur nėra pasisavinta ar paimta, daryti iš to burbulą, man tai labai keistai atrodo, turime sudėtingesnių dalykų“, – teigė jis.
Pasak jo, po premjero istorijos „būtų verta patikrinti“ nacionalinį plėtros banką ILTE.
R. Žemaitaičio teigimu, reikėtų išsiaiškinti, kiek paraiškų dėl lengvatinių paskolų sulaukia bankas, kokios įmonės kreipiasi, kada jos buvo registruoti, patikrinti, kas yra jų akcininkai ir savininkai.
„Tada mes matytume platų vaizdą. Lygiai taip pat yra Nacionalinėje mokėjimų agentūroje, mes atlikome neformalų patikrinimą, tai susietumų, surišimų, patikėkite manimi, ne vieną dešimtį randame“, – kalbėjo parlamentaras.
R. Žemaitaitis nemano, kad G. Paluckas turėjo perduoti savo turimas įmonių akcijas kitiems asmenims.
„Nėra jokio skirtumo, nes žmogus, tapęs premjeru, neuždaro savo verslo, neuždaro savo įmonių, jis vykdo savo veiklą, premjeras yra laikinai einantis savo pareigas, šiandien premjeras, rytoj – nesi premjeras, – kalbėjo „aušriečių“ vedlys. – Nė vienas Seimo narys ar politikas neturi slapstytis po advokatu ir perleisti kažkam kitam savo įmonę valdyti, tai būtų visiškas absurdas. Tada visuomenė nežinotų, kiek ministrai, kiek Seimo nariai turi kokių įmonių“.
„Nemuno aušros“ pirmininkas sako, kad šioje istorijoje nemato detalių, kurios rodytų, kad G. Paluckas kaip premjeras priėmė savo verslui naudingų sprendimų.
Dėl ko kilo skandalas
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ praėjusią savaitę paskelbė, kad baterijų sistemas planuojanti gaminti įmonė „Garnis“ 200.000 Eur paskolą lengvatinėmis palūkanomis gavo G. Paluckui jau dirbant premjeru. Politikui priklauso 49% įmonės „Garnis“ akcijų.
Kita G. Paluckui iš dalies (51% akcijų) priklausanti įmonė – „Emus“ – nebūtų galėjusi pretenduoti į paskolą, nes veikia per ilgai. „Garnis“ taip pat nebūtų galėjęs gauti paskolos, jeigu su „Emus“ formaliai veiktų įmonių grupėje. Todėl viešojoje erdvėje keliami klausimai, ar įmonė „Garnis“ nebuvo sukurta fiktyviai, siekiant gauti paskolą.
Vėliau visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė turintis susirašinėjimą tarp neįvardytos įmonės ir G. Paluckui iš dalies priklausančių įmonių „Emus“ ir „Garnis“ atstovų. Pasak jo, neįvardytai įmonei už prekes sumokėta iš „Garniui“ skirtos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE skirtos paskolos, tačiau prekės pristatytos į tokią paskolą pretenduoti negalėjusiai „Emus“.
Skaitykite: Gal ir nėra neteisėta, premjere, bet vis tiek neskanu
„Visi teiginiai bus pasverti ir pamatuoti institucijų, į kurias yra kreiptasi, yra perduota informacija, kažkokių kitų komentarų aš tikrai neteiksiu, – teigė premjeras. – Visos tos insinuacijos, samprotavimai, nutylėjimai faktų, tų faktų iškraipymai, nutylėjimai kai kurių institucijų jau pateiktų paaiškinimų leidžia manyti, kad atsakymų ir tiesos čia nelabai kam reikia“.
Pasirodžius žurnalistų informacijai premjeras Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos paprašė įvertinti susidariusią situaciją, nors teigė esantis tikras, jog nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.
Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė vertinanti žiniasklaidos informaciją, o bankas ILTE per savaitę žada atlikti vidinį auditą ir pradėjo neplaninį patikrinimą dėl galimai netinkamo paskolos panaudojimo.
G. Paluckas ir įmonių vadovai iki šiol tvirtino, kad minėtos įmonės užsiima skirtinga veikla, gamina ne tuos pačius produktus.
