V. Kondratovičius: prie „dronų sienos“ klausimo bus sugrįžta, ruošiami pokyčiai migracijai stabdyti
„Artimiausiu metu susitikime, kurį turėsime birželio mėnesį Estijoje – būtent bus visų šalių ministrai, kurie buvo teikiant tą paraišką – aptarsime, kokia yra mūsų bendra pozicija būtent dėl tokios sistemos kūrimo“, – LRT televizijos leidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė V. Kondratovičius.
Ministro teigimu, „dronų siena“ leistų operatyviau keistis informaciją apie dronų judėjimą bei užtikrinti efektyvesnę sienų su Baltarusija ir Rusija stebėseną.
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį sakė apgailestaujantis, kad „dronų sienos“ finansavimo klausimą reikės spręsti nacionaliniu lygiu ir valstybės lėšomis.
BNS skelbė, kad Lietuva ir Estija negavo Europos Sąjungos (ES) finansavimo vadinamajai „dronų sienai“, skirtai saugoti valstybių pasienį.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, organizuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) darbą, dronai ir kitos inovatyvios technologijos pasikeitus saugumo situacijai regione yra būtinybė.
Kaip BNS informavo VSAT, finansavimo paraišką Briuselis atmetė kovo pradžioje.
Apie tai, jog atmetus paraišką bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių pirmadienį kalbėjo ir VSAT vadas Rustamas Liubajevas. Jo teigimu, šis projektas pirmiausia leistų keistis informacija, aptikti dronus ir juos neutralizuoti.
Pernai gegužę tuometė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad regiono valstybės sutarė sukurti vadinamąją „dronų sieną“.
Tuomet ji BNS sakė, kad „dronų sienai“ valstybės naudotų bepiločius orlaivius stebėti pasienio ruožą, taip pat antidronines sistemas, kurios leistų stabdyti kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių.
Svarsto galimybę uždaryti Lietuvos sieną
V Kondratovičius taip pat atskleidė, kad šiuo metu rengiamas migracijos paketas, kuriame svarstoma pagal Lenkijos ir Suomijos pavyzdžius numatyti galimybę uždaryti Lietuvos sieną prieglobsčio prašytojams.
„Dabar ruošiamas labai didelis migracijos paketas, kuriame galėtų atsirasti tam tikri pokyčiai dėl, tarkime, galimo sienos uždarymo, kaip šiandien tai taiko Suomija arba Lenkija. Mes žiūrime dabar, analizuojame šitų dviejų valstybių praktiką, kada būtent pasikartoja tokie įvykiai, pasieniečių užpuolimai, galima, panaudojant tarkime Vyriausybės sprendimą, įvesti tam tikrus ribojimus priimti prašymus dėl prieglobsčio“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė V. Kondratovičius.
Jo teigimu, tai verčia svarstyti situacija Lenkijoje, kur fiksuoti migrantų išpuoliai prieš pasieniečius.
„Mes matome, kad tos priemonės, kurios buvo tinkamos porą metų ar praeitais metais, gali būti netinkamos šiandien, todėl mes turime turėti galimybę reaguoti atitinkamai, imti geresnes praktikas ir analizuoti situacijas kitose valstybėse. Automatiškai mes turime ruošti ir mūsų teisės bazę, labai svarbu, kad teisės bazė būtų tinkama tam, kad ateityje iškilus grėsmėms mes būtume pasiruošę“, – kalbėjo ministras.
Šiemet į Lietuvą iš viso neįleisti 229 neteisėti migrantai. Pernai 1002 kartus mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos.
Kaip skelbė BNS, migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizuojant.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti daugiau kaip 23.000 užsieniečių. Tie patys asmenys nelegaliai kirsti sieną bando ne po kartą.
Suomijos vyriausybė 2023 metų pabaigoje nusprendė uždaryti visus sienos su Rusija perėjimo punktus, kai per tris mėnesius, netrukus po to, kai tapo NATO nare, į šalį atvyko daugiau kaip 1.300 migrantų iš trečiųjų šalių, neturinčių tinkamų dokumentų ar vizų.
Šios šalies parlamentas parlamentas pernai liepą priėmė prieštaringai vertinamą teisės aktą, pagal kurį pasieniečiams tam tikromis aplinkybėmis būtų leidžiama pasienyje nepriimti prieglobsčio prašytojų.
