K. Budrys perdavė M. Rubio žinią, kad Lietuva pasiryžusi priimti daugiau JAV karių
Papildyta Valstybės departamento atstovės komentaru
„Lietuva suteikia pavyzdinę priimančios šalies paramą: pavyzdines kareivines, pavyzdines mokymosi sąlygas, pavyzdinę poligonų įrangą. Lietuva pasiruošusi išplėsti visą šią infrastruktūrą ir priimti dar daugiau Amerikos karių“, – vaizdo komentare antradienį sakė užsienio reikalų ministras.
„Tai yra naudinga abiem pusėms: tai atgrasymas, tai yra efektyvu, tai yra taupymo priemonė ir Amerikai, kas jiems šiuo metu yra aktualu“, – pridūrė K. Budrys.
Jo teigimu, M. Rubio į tai atsakė „padėka už visas suteiktas sąlygas Amerikos kariams būti Lietuvoje“.
Susitikime su JAV valstybės sekretoriumi K. Budrys dalyvavo drauge su Baltijos šalių diplomatijų vadovais.
Po susitikimo M. Rubio atstovė sakė, kad valstybės sekretorius patvirtino JAV įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui ir sveikino jas dėl augančių išlaidų gynybai.
„Sekretorius Rubio pabrėžė mūsų tvirtus ryšius su Lietuva, Latvija ir Estija ir patvirtino mūsų įsipareigojimą užtikrinti Baltijos šalių saugumą“, – sakė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce, cituojama institucijos pranešime.
„Sekretorius palankiai įvertino jų nuoširdų indėlį į Europos kolektyvinį saugumą didinant išlaidas gynybai ir dalijantis našta“, – teigė ji.
Kaip rašė BNS, Lietuvos pasiryžimą priimti papildomą JAV karių batalioną JAV gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui anksčiau šį mėnesį išsakė ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.
Kovo pradžioje amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais, paskelbė, jog JAV peržiūrint karių dislokavimą Europoje, prezidentas Donaldas Trumpas svarsto favoritizuoti valstybes, kurios skiria daug lėšų gynybai.
Taip Amerika iš esmės pakeistų savo dalyvavimo NATO modelį.
Lietuvos politikai ne kartą sakė siekiantys nuolatinio amerikiečių buvimo šalyje.
Dėmesys Ukrainai
Pasak K. Budrio, susitikime taip pat aptartas Rusijos karas prieš Ukrainą bei taikos derybos.
Vašingtonas, Kremlius ir Kyjivas jau kurį laiką derasi dėl taikos Rusijos užpultoje Ukrainoje.
Anksčiau šį mėnesį Kyjivas sutiko su JAV pasiūlytomis visapusėmis paliaubomis, tačiau Maskva jas atmetė, o Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje apkaltino Rusiją nenorint taikos.
Po naujausių derybų etapo Kyjivas ir Rusija sutarė nutraukti karinius smūgius Juodojoje jūroje ir energetikos infrastruktūrai.
„Išgirdome iš sekretoriaus, kad jiems labai svarbu užtikrinti, kad taika būtų ilgalaikė ir kad taika būtų sąlyga Ukrainai plėtotis“, – sakė K. Budrys.
„Neišgirdau čia blogų ženklų ar klaidingų nuomonių dėl Rusijos ketinimų“, – pridūrė jis.
Ministras akcentavo būtinybę siekti tvarios ir ilgalaikės taikos Ukrainoje, taip pat neduoti agresoriui nieko, dėl ko jis pradėjo karinę agresiją.
K. Budrys sakė, kad Lietuva yra pasirengusi dalyvauti visose Ukrainą politiškai, ekonomiškai ir kariškai stiprinančiose iniciatyvose.
Baltijos šalių ir JAV užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje.
K. Budrys akcentavo, kad Lietuva pasiekė visišką energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos ir buvo pirma šalimi Europoje visiškai atsisakiusia Rusijos dujų ir naftos. Ministras teigė, kad Lietuva yra suinteresuota pirkti daugiau suskystintų gamtinių dujų iš JAV.
„Norime tuos skaičius plėsti visoje Europoje“, – kalbėjo K. Budrys.
