Ukrainos kariai pasitraukė iš Sudžos, paliaubų perspektyvos neaiškios

• Sekmadienį anksti ryte Rusija ir Ukraina toliau rengė oro atakas, kurių metu sužeisti žmonės, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Paliaubų likimas lieka neaiškus.
• Ukrainos kariai pasitraukė iš Sudžos, patvirtino kariuomenės Generalinis štabas.
• JAV pasiuntinys: kitą savaitę pokalbiui turėtų susitikti V. Putinas ir D. Trumpas.

Šeštadienio naujienas galite rasti čia. 

„The Times“: Vakarų pajėgas galėtų sudaryti per 10.000 karių

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį per virtualų „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą aptarė planus dėl Vakarų taikos palaikymo pajėgų, kurioms priklausytų daugiau nei 10.000 karių, praneša „The Times“.

Du priešmininiai laivai, kurie praėjusiais metais buvo perduoti iš Karališkojo laivyno Ukrainos laivynui, taip pat dalyvauja mokymuose ir yra pasirengę dislokavimui į Juodąją jūrą, jei būtų pasiektas ugnies nutraukimas. Jie negali įplaukti karo metu, nes Bosforo sąsiauris – uždarytas.

Šaltiniai vyriausybėje teigė, kad ministras pirmininkas užsitikrino „gerokai daugiau“ nei trijų šalių, kurios pasiūlė siųsti sausumos pajėgas, paramą, nors didžiąją dalį pajėgų greičiausiai sudarys JK ir Prancūzijos kariai.

„Viskas yra pažengę į priekį“, – sakė šaltinis vyriausybėje, atsisakęs pateikti konkretesnių detalių apie tai, kas ir kiek prisidės, nes tokia informacija galėtų „padėti Rusijai“. Tačiau šaltinis pridūrė, kad „tai bus reikšminga pagalba, prie kurios karių siuntimu prisidės nemažai šalių, o dar didesnė grupė prisidės kitais būdais.“

Šaltinis kariuomenėje teigė, kad galutinis pajėgų dydis bus „gerokai didesnis nei 10.000“. Maždaug 35 šalys sutiko tiekti ginklus, logistinę ir žvalgybinę paramą misijai, kuri apibūdinama kaip „atgrasomoji jėga“. Jei tarp Rusijos ir Ukrainos būtų pasiektas ugnies nutraukimas, šios pajėgos atgrasytų V. Putiną nuo naujos invazijos.

JAV pasiuntinys: D. Trumpas kitą savaitę kalbėsis su V. Putinu dėl Ukrainos

JAV prezidentas D. Trumpas ir V. Putinas veikiausiai kalbėsis kitą savaitę, teigia JAV pasiuntinys Steve Witkoffas, Vašingtonui spaudžiant Maskvą sutikti su paliaubomis kare Ukrainoje.

„Manau, kad abu prezidentai kitą savaitę turės tikrai gerą ir pozityvų pokalbį“, – CNN laidoje „State of the Union“ sakė S. Witkoffas, vėliau pridurdamas, kad tikisi, jog ugnies nutraukimo susitarimas bus pasiektas per kelias savaites.

Dviejų lyderių pokalbis įvyks po S. Witkoffo ir V. Putino vėlyvo susitikimo praėjusią savaitę Maskvoje. JAV pasiuntinys S. Witkoffas susitikimą apibūdino kaip „sprendimais grįstą diskusiją.“ 

Jis atsisakė detalizuoti, kokias sąlygas V. Putinas kelia ugnies nutraukimui, tačiau pripažino, kad Rusijos kontroliuojami Ukrainos regionai bus derybų dėl karo užbaigimo dalis.

WSJ: Ukraina tikėjosi išlaikyti teritoriją Kurske kaip svertą derybose

Spartus Rusijos puolimas pastarosiomis dienomis vis labiau izoliavo likusias Ukrainos pajėgas intensyvių atakų akivaizdoje, ir iki savaitgalio jos atsitraukė iš visos Kursko srities, išskyrus nedidelę jos dalį, rašo leidinys „The Wall Street Journal“.

Ukrainos kariuomenės septynis mėnesius trukęs žygis nustebino sąjungininkus savo ryžtingumu ir sugėdino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jis tapo pirmuoju Kremliaus lyderiu nuo Stalino laikų, kuris turėjo bandyti išvyti užsienio kariuomenę iš savo teritorijos.

Rusai naudojo įprastą taktiką: negailestingus puolimus didžiulėmis karių pajėgomis – įskaitant elitinius dalinius ir Šiaurės Korėjos karius – kurie per kelis mėnesius išsekino Ukrainos pajėgas.

Ukraina tikėjosi išlaikyti teritoriją Kurske kaip svertą taikos derybose, tačiau Ukrainos pareigūnai teigė, kad atsitraukti buvo būtina siekiant išsaugoti gyvybes.

„Karinė vadovybė daro tai, ką privalo – išsaugo kuo daugiau mūsų karių gyvybių“, – trečiadienį žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Operacijos kritikai teigė, kad atsitraukimas įrodė, jog tai buvo bergždžia ir brangiai kainavusi avantiūra, iššvaisčiusi kai kuriuos geriausius Ukrainos karius ir amerikiečių tiektus šarvuotus automobilius, kurie yra itin reikalingi kituose frontuose Ukrainoje.

Tačiau kai kurie analitikai teigė, kad Ukraina, kuri yra mažesnė ir silpniau ginkluota nei jos milžiniška kaimynė, turėjo pagrindo išbandyti nestandartinę taktiką.

Ukrainos pareigūnai teigė, kad operacija pasiekė kai kuriuos savo pradinius tikslus: įrodė ukrainiečiams ir Vakarų rėmėjams, kad kariuomenė vis dar gali vykdyti puolimą, užkirto kelią laukiamai Rusijos invazijai toje pačioje vietovėje ir leido paimti belaisvių, kuriuos galima iškeisti į Ukrainos karius, kenčiančius nežmoniškas sąlygas Rusijos kalėjimuose.

Operacija „įvykdė savo užduotį“, penktadienį pareiškė V. Zelenskis. Ukrainos pajėgos dabar ginasi kalnuotoje pasienio zonoje, siekdamos užkirsti kelią tolesniam Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgų veržimuisi.

Italija nesiųs savo karių į taikos palaikymo misijas Ukrainoje

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni teigė, kad Italijos kariai nedalyvaus taikos palaikymo misijose Ukrainoje, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

Šeštadienį Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Keiro Starmerio surengtame virtualiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime G. Meloni pabrėžė, kad Italijos pajėgos nedalyvaus jokiose galimose taikos palaikymo operacijose Ukrainoje.

„Nėra numatytas joks nacionalinių karinių pajėgų dalyvavimas“, – sakė G. Meloni per virtualų susitikimą dėl Ukrainos.

Vis tik ji pabrėžė, kad Italija ketina toliau bendradarbiauti su Europos ir Vakarų partneriais, taip pat su Jungtinėmis Valstijomis, siekiant nustatyti patikimas ir veiksmingas saugumo garantijas.

Kaip praneša „Ukrinform“, JK ministras pirmininkas K. Starmeris po virtualaus „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo pareiškė, kad maždaug 25 sąjungininkų šalių lyderiai šeštadienį sutarė toliau griežtinti sankcijas Rusijos ekonomikai, siekdami priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo ir nutraukti karą prieš Ukrainą.

Ukraina sunaikino 47 Rusijos dronus

Ankstyvą sekmadienio rytą Ukrainos gynybos pajėgos numušė 47 rusų bepiločius orlaivius, 33 priešo dronai-jaukai dingo iš radarų, „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.

Sekmadienio naktį Rusija atakavo Ukrainą, panaudodama 90 „Shahed“ tipo dronų ir įvairius dronus-jaukus, kurie buvo paleisti iš Milerovo, Briansko, Šatalovo, Primorsko Achtarsko ir Kerčės pusiasalio laikinai okupuotame Kryme.

Dronų antskrydį atrėmė priešlėktuvinės gynybos pajėgos, radioelektroninės kovos daliniai, mobilios šaulių grupės bei kitos Ukrainos gynybos pajėgos.

Ryte buvo patvirtinta, kad 47 dronai „Shahed“ buvo sunaikinti virš Charkivo, Poltavos, Sumų, Čerkasų, Kyjivo, Žitomyro, Dniepropetrovsko, Donecko ir Odesos sričių.

33 rusų bepiločiai orlaiviai dingo iš radarų, nesukeldami jokios žalos.

Dėl Rusijos dronų atakų nukentėjo Černigovo, Kyjivo, Charkivo ir Odesos regionai.

Kanada skyrė papildomus 35 mln. CAD energetikos infrastruktūrai Ukrainoje atkurti

Kanada skyrė dar 50 mln. CAD (Kanados dolerių) (34,8 mln. USD) Ukrainos energetikos paramos fondui, pranešė Ukrainos energetikos ministerija.

Kovo 13 d. Ukrainos finansų ministerija pranešė, kad prieš kelias dienas Ukraina gavo pirmąją 1,7 mlrd. USD  paskolos dalį iš Kanados, kuri buvo padengta įšaldytu Rusijos turtu, rašo „The Kyiv Independent“.

„Rusijai tęsiant negailestingus išpuolius prieš Ukrainos infrastruktūrą, dėl kurių milijonai žmonių liko be elektros, vandens ir šilumos, Kanada didžiuojasi tęsdama svarbų darbą, kuriuo padeda Ukrainai atkurti jos svarbią infrastruktūrą“, – sakoma Kanados užsienio reikalų ministrės Melanie Joly pareiškime.

Visa Kanados parama Ukrainos energetikos paramos fondui šiuo metu sudaro daugiau kaip 41 mln.  CAD. Kanada taip pat deklaravo, kad ateityje į fondą įneš dar 10 mln. CAD (7 mln. USD).

„Įmokos į Energetikos paramos fondą skiriamos įrangai, reikalingai energetikos objektams po priešo išpuolių atkurti ir stabiliam Ukrainos energetikos sistemos veikimui užtikrinti, įsigyti“, – sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.

Dalis naujos paramos bus skirta sveikatos priežiūros sektoriui, kad būtų remiama ypatingos svarbos socialinė infrastruktūra, plėtojant saulės energiją veiklai palaikyti.

Kanados tarptautinės plėtros ministras Ahmedas Hussenas sakė, kad papildomas finansavimas padės užtikrinti stabilų Ukrainos energetikos pramonės veikimą, atkuriant energetikos bendrovėms svarbiausias energijos atsargas.

Įvairios šalys prisideda prie 2022 m. su ES pagalba įsteigto Ukrainos energetikos paramos fondo.

Kovo 11 d. Islandija fondui skyrė daugiau kaip 2 mln. USD, o Italija vasario 28 d. pažadėjo skirti 13,5 mln. USD.

Ukrainos kariai pasitraukė iš Sudžos

Ukrainos pajėgos pasitraukė iš Sudžos miesto Kursko srityje, patvirtino Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas, praneša UNIAN.

Oficialiame Kursko srities operacijos žemėlapyje pažymėta, kad Sudža kontroliuojama Rusijos. Tai yra oficialus Ukrainos pajėgų pasitraukimo iš miesto patvirtinimas.

Gynybos pajėgos paliko Sudžos miestą Kursko srityje tam, kad užimtų palankesnes pozicijas, teigiama Generalinio štabo pranešime.

Generalinis štabas teigia, kad Kursko kryptimi per parą įvyko 17 susirėmimų.

E. Macronas nori „aiškaus spaudimo“ Maskvai, kad ši pritartų paliauboms

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė, kad Europa ir Jungtinės Valstijos turi daryti spaudimą Rusijai, kad ši sutiktų su siūlomomis paliaubomis Ukrainoje, praneša Prancūzijos žiniasklaida „France 24“.

Rusija „nesudaro įspūdžio, kad ji nuoširdžiai nori taikos“, AFP agentūrai teigė E. Macronas po šeštadienio rytą Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Keiro Starmerio surengtos Ukrainą remiančių šalių nuotolinės konferencijos.

Priešingai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „eskaluoja kovą“ ir „nori viską gauti, o tada derėtis“, pridūrė E. Macronas.

„Rusija turi aiškiai reaguoti, o mes kartu su Jungtinėmis Valstijomis turime daryti aiškų spaudimą, kad ugnis būtų nutraukta“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

Vėliau šeštadienį paskelbtame pareiškime prezidento biuras nurodė, kad E. Macronas pirmadienį susitiks su naujuoju Kanados ministru pirmininku Marku Carney aptarti karo Ukrainoje ir „kitų tarptautinių krizių“.

Kovo 11 d. Paryžiuje susitikę maždaug 30 šalių gynybos vadovai aptarė taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje planus, o ketvirtadienį vėl susitiks Didžiojoje Britanijoje.

„Kelios Europos šalys, taip pat ir ne Europos šalys, pareiškė norą prisijungti“ prie galimo pajėgų dislokavimo Ukrainoje, kad būtų užtikrintas būsimas taikos susitarimas su Rusija, sakė E. Macronas.

Regioniniams Prancūzijos laikraščiams jis sakė, kad kiekvienoje valstybėje būtų dislokuota „po kelis tūkstančius karių“, kurie būtų dislokuoti svarbiausiuose taškuose, vykdytų mokymo programas ir „parodytų mūsų ilgalaikę paramą“.

Maskva griežtai prieštarauja tokiam dislokavimui. Tačiau E. Macronas pabrėžė, kad „jei Ukraina prašo sąjungininkų pajėgų būti jos teritorijoje, Rusija neturi teisės su tuo sutikti ar tam prieštarauti“.

Antradienį E. Macronas vyks į Berlyną derybų su kancleriu Olafu Scholzu dėl Ukrainos.

M. Rubio ir S. Lavrovas pokalbyje telefonu aptarė tolesnius veiksmus dėl Ukrainos

Šeštadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio telefonu kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Vašingtonui bandant įtikinti Maskvą pritarti 30 dienų paliaubų susitarimui.

Pasak JAV valstybės departamento pranešimo, M. Rubio ir S. Lavrovas aptarė ir veiksmus, kuriais siekiama atkurti JAV ir Rusijos ryšius, rašo „The Kyiv Independent“.

„Sekretorius M. Rubio ir užsienio reikalų ministras S. Lavrovas aptarė tolesnius veiksmus po neseniai Saudo Arabijoje įvykusių susitikimų ir susitarė toliau siekti atkurti Jungtinių Valstijų ir Rusijos ryšius“, – sakoma Valstybės departamento atstovės Tammy Bruce pareiškime.

M. Rubio taip pat informavo S. Lavrovą apie Jungtinių Valstijų operaciją prieš hučių sukilėlius Jemene. JAV prezidentas D. Trumpas anksčiau šeštadienį „Truth Social“ paskelbė, kad JAV pradėjo „ryžtingus ir galingus karinius veiksmus“ prieš šią grupuotę.

Nei JAV valstybės departamentas, nei Rusijos užsienio reikalų ministerija nepateikė jokios papildomos informacijos apie skambutį.

Po kovo 11 d. vykusių derybų su JAV pareigūnais Kyjivas sutiko su laikinomis paliaubomis, jei Rusija taip pat laikysis susitarimo ir sąlygų. Kovo 13 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi sutikti su JAV siūlomomis paliaubomis Ukrainoje, tačiau reikalauja garantijų, kad jų metu Kyjivas nemobilizuos ir netreniruos karių, negaus karinės pagalbos.

V. Putinas delsia sutikti su paliaubomis, nes Jungtinės Valstijos atnaujino saugumo pagalbą Ukrainai ir dalijimąsi žvalgybos informacija po permainingų aukšto lygio derybų Saudo Arabijoje.

Deryboms tęsiantis, kovo 14 d. kalbėdamas Teisingumo departamente D. Trumpas teigė, kad Baltieji rūmai gavo „gana gerų naujienų“ dėl bandymų užtikrinti 30 dienų paliaubų susitarimą, tačiau nepatikslino, kokios tai žinios.

D. Trumpas paskyrė K. Kelloggą specialiuoju pasiuntiniu Ukrainoje

Šeštadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskyrė generolą Keithą Kelloggą specialiuoju pasiuntiniu Ukrainoje, kuris tiesiogiai bendraus su Ukrainos vadovybe, o ne dalyvaus derybose su Rusija, kaip buvo numatyta anksčiau, praneša „The Kyiv Independent“.

Iš pradžių paskirtas specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai, K. Kelloggas turėjo dalyvauti tiesioginėse abiejų šalių taikos derybose. Tačiau naujausiuose „NBC News“ pranešimuose nurodoma, kad Kremliaus prašymu jis buvo pašalintas iš aukšto lygio taikos derybų, nes, Maskvos nuomone, buvo pernelyg palankiai nusiteikęs Ukrainos atžvilgiu.

„Generolas Kelloggas, labai gerbiamas karinis ekspertas, tiesiogiai bendraus su prezidentu Zelenskiu ir Ukrainos vadovybe. Jis juos gerai pažįsta, ir jų tarpusavio santykiai yra labai geri. Sveikiname generolą Kelloggą!“ – D. Trumpas paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

K. Kelloggas sureagavo į naująjį paskyrimą socialiniame tinkle „X“, dėkodamas D. Trumpui už naują galimybę.

„Man didelė garbė, kad Prezidentas D. Trumpas mane paskyrė specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai. Man teko garbė pažinoti D. Trumpą nuo 2015 m., ir jis užbaigs šį karą. Man didelė garbė tarnauti mūsų didžiajai tautai ir siekti gyvybiškai svarbių Jungtinių Valstijų interesų. Pirmiausia – Amerika!“ – rašė K. Kelloggas.

K. Kelloggas anksčiau buvo vienas iš taikos plano, pagal kurį būtų įšaldyta fronto linija Ukrainoje, ilgesniam laikui atsisakyta stojimo į NATO ir iš dalies panaikintos Rusijai taikomos sankcijos, autorių. Jo pasiūlymuose dėl taikos taip pat raginama toliau teikti JAV karinę pagalbą Ukrainai ir griežtas saugumo garantijas Kyjivui, kad būtų užkirstas kelias tolesnei Rusijos agresijai.