Prancūzijos gynybos ministras: 15 šalių svarsto suteikti Ukrainai tam tikras saugumo garantijas

• Ukrainos ir JAV atstovai kovo 11 d. Saudo Arabijoje susitarė dėl 30 d. paliaubų pasiūlymo. Kariniai veiksmai mėnesiui būtų sustabdyti ore ir jūroje, taip pat – palei fronto liniją.
• Europos lyderiai sveikino šį žingsnį ir teigė, kad dabar – kamuolys Rusijos pusėje.
• Tuo metu Rusija neskuba atsakyti ir naktį aršiai atakavo įvairius Ukrainos regionus, įskaitant Kyjivą. Žuvo 14 ukrainiečių, daugiausia – civilių.
• Ukrainai, kaip ir pažadėta Saudo Arabijoje, nedelsiant buvo atnaujintas palydovinės informacijos, padedančios žvalgybai, tiekimas.
• D. Trumpas sako galintis imtis Rusijai „pražūtingų finansinių dalykų“, jei ši nuspręs tęsti karą, nors to nenorintis, nes nori taikos.
• Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu po penkių didžiųjų Europos šalių gynybos ministrų susitikimo pareiškė, kad 15 šalių svarsto suteikti Ukrainai tam tikras saugumo garantijas. 
   

Antradienį Saudo Arabijoje JAV ir Ukrainos atstovai susitarė dėl 30 dienų paliaubų sąlygų Antradienio įvykių juostą rasite čia. 

Baigiame pildyti trečiadienio įvykių juostą 

Naujausias žinias pranešime ketvirtadienį ryte. 

V. Putinas pirmąkart nuo Ukrainos įsiveržimo apsilankė Kursko srityje  

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas trečiadienį pirmą kartą nuo Ukrainos įsiveržimo apsilankė Rusijos Kursko srityje ir susitiko su kontrpuolime dalyvaujančiais kariais, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Aš tikiuosi, kad visos mūsų daliniams tenkančios kovinės užduotys bus įvykdytos, o Kursko srities teritorija netrukus bus visiškai išlaisvinta nuo priešo“, – kalbėjo V. Putinas.

Susitikime dalyvavęs Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pareiškė, kad jo pajėgos Kursko srityje paėmė į nelaisvę apie 430 ukrainiečių karių.

Jo teigimu, esą Ukrainos kariai, matydami tolesnio pasipriešinimo beprasmiškumą, pradėjo pasiduoti.

V. Putinas sakė, kad su paimtais kariais turėtų būti „elgiamasi kaip su teroristais, vadovaujantis Rusijos Federacijos įstatymais“.

Kaip anksčiau pranešė „Forbes“, Ukrainos kariai tikriausiai palieka Kursko sritį, vykstant Rusijos pajėgų puolimui. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad Rusija didina spaudimą ukrainiečių kariams Kursko regione, pridurdamas, kad Kyjivas daro „viską, kas įmanoma“, kad apsaugotų savo karius.

Baltieji rūmai: D. Trumpo pasiuntinys šią savaitę vyks į Maskvą

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas šią savaitę vyks į Maskvą derėtis dėl paliaubų Ukrainoje, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad derybininkai vyksta į Rusiją.

„S. Witkoffas vėliau šią savaitę keliaus į Maskvą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt apie buvusį nekilnojamojo turto vystytoją, kuris tapo pagrindiniu derybų su Rusija tarpininku.

D. Trumpas kiek anksčiau trečiadienį pareiškė, kad, Kyjivui sutikus su pasiūlymu dėl 30 dienų paliaubų, derybininkai „kaip tik šiuo metu“ vyksta į Rusiją derėtis dėl galimų paliaubų su Ukraina.

R. T. Erdoganas tikisi, kad Maksva konstruktyviai reaguos į paliaubų pasiūlymą

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, jog tikisi, kad Maskva „konstruktyviai reaguos“ į JAV pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos, kuriam Kyjivas pritarė, rašo BNS.

„Manome, kad Ukrainos pritarimas paliauboms yra teigiamas ir svarbus dalykas. Dabar tikimės, kad Rusija konstruktyviai reaguos“, – sakė R. T. Erdoganas per bendrą spaudos konferenciją su Turkijoje viešinčiu Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku.

„Turkijos požiūris į šį karą nuo pat pirmos dienos buvo labai aiškus. Nenorime daugiau kraujo praliejimo ir tikimės, kad mūsų dvi kaimynės užbaigs karą teisinga taika“, – pridūrė jis.

D. Tuskas savo ruožtu sakė tikintis, kad Ankara atliks svarbų vaidmenį skatinant taiką.

„Prezidentui Erdoganui pateikiau aiškų pasiūlymą: kad Turkija prisiimtų kuo didesnę atsakomybę taikos procese, užtikrinant stabilumą ir saugumą visame mūsų regione“, – sakė jis.

R. T. Erdoganas dar kartą pasiūlė surengti Turkijoje bet kokias taikos derybas, „jei naujausi įvykiai atves Rusiją ir Ukrainą prie derybų stalo“.

Prieš išvykdamas iš Varšuvos D. Tuskas sakė, jog „labai svarbu, kad NATO ir Europos šalys vienu metu ir veiksmingai užtikrintų stabilumą... Rusijos ir Ukrainos pasienyje“ po bet kokių paliaubų pasirašymo.

„Turkijos vaidmuo šiuo atžvilgiu galėtų būti lemiamas“, – pridūrė jis.

S. Lecornu: 15 šalių svarsto suteikti Ukrainai tam tikras saugumo garantijas

Paryžiuje susirinkę Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos ir Italijos gynybos ministrai aptarė Ukrainos saugumo klausimus.

Po susitikimo deryboms pirmininkavęs Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu teigė, kad „tikrosios saugumo garantijos bus pagalba, kurią galime suteikti Ukrainos kariuomenei“.

Jis sakė, kad apie 15 šalių svarsto suteikti tam tikras saugumo garantijas.

„Tai sudėtinga, turime galvoti apie Juodosios jūros saugumo klausimus, atomines elektrines Ukrainoje... Turėsime pradėti galvoti apie šių pareigų pasidalijimą“, – sakė S. Lecornu, kurį cituoja „The Guardian“. 

Jis taip pat teigė, kad Europos kariuomenių vadai, kurie buvo susitikę antradienį, vėl susitiks po 15 dienų: „Kodėl 15 dienų? Todėl, kad jei Rusija sutiktų su paliaubomis, akivaizdu, kad norėsime išnaudoti 30 dienų, kad sugalvotume saugumo sistemos struktūrą“.

D. Trumpas: JAV atstovai vyksta į Rusiją tartis dėl paliaubų

papildyta 19:06

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris Ovaliajame kabinete susitinka su Airijos ministru pirmininku Michealu Martinu, sako, kad JAV atstovai „šiuo metu, kai kalbamės“, vyksta į Rusiją aptarti paliaubų pasiūlymo.

„Tikėkimės, kad mums pavyks gauti paliaubas iš Rusijos. Jei tai pavyks, manau, kad tai bus 80% kelio į šios siaubingos kraujo vonios (pabaigą).“

D. Trumpas teigia, kad Rusijai gali būti taikomos „pražūtingos“ sankcijos, jei ji nuspręstų tęsti karą.

„Yra dalykų, kuriuos galima padaryti ir kurie nebūtų malonūs finansine prasme. Aš galiu padaryti dalykų finansine prasme“, – sako D. Trumpas.

„Rusijai būtų labai blogai. Nenoriu to daryti, nes noriu taikos“, – priduria jis.

Anot JAV prezidento, šie „finansiniai dalykai“ gali būti „pražūtingi“ Maskvai.

D. Trumpas sako, kad, jo nuomone, kadaise „sunki“ Ukrainos pusė pakeitė savo požiūrį.

„Turėjau kažką (V. Zelenskį – VŽ), kas, atrodo, nenorėjo taikos. Dabar jis sutiko su taika. Taigi, pamatysime“, – sako D. Trumpas.

„Bloomberg“ šaltiniai: V. Putinas greičiausiai vilkins atsakymą dėl paliaubų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai bandys vilkinti susitarimą dėl kovų Ukrainoje sustabdymo, kad užtikrintų kuo palankesnes sąlygas Maskvai, teigė keli su padėtimi susipažinę asmenys portalui „Bloomberg“.

Nors Rusijos vadovas tikriausiai sutiks su galimomis paliaubų sąlygomis, jis nori įsitikinti, kad į susitarimą bus  įtrauktos jo paties padiktuotos sąlygos, teigia Kremliui artimas asmuo.

Rusija su JAV nebuvo aptarusi būtent to susitarimo varianto, dėl kurio JAV ir Ukrainos atstovai sukirto rankomis Džedoje, Saudo Arabijoje. Kremliui tokia derybų eiga atrodo nepriimtina, sakė su Rusijos vadovų pozicija susipažinęs asmuo. 

Šis susitarimas nesuteikia Rusijai to, ko ji nori, kad ugnis būtų nutraukta. 
Gali būti, kad Rusija reikalaus nutraukti ginklų ir karinės pagalbos tiekimą Ukrainai, kad sutiktų su paliaubomis.

„Dabar V. Putinas nesakys nei griežto „taip“, nei griežto „ne“, – svarsto Tatiana Stanovaja, vyresnioji Karnegio Rusijos Eurazijos centro mokslinė bendradarbė. – Net ir jei V. Putinas padarytų žingsnius paliaubų link, jos vis tiek būtų laikinos ir labai griežtomis sąlygomis.“

Europos gynybos ministrai susirinko aptarti Ukrainos reikalų Paryžiuje

Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės gynybos ministrai šiandien susitiko Paryžiuje aptarti pagalbos Ukrainai ir bendros Europos gynybos, praneša „The Guardian“. Tai vadinamasis E5 susitikimas, vykstantys vieną dieną po 34 Europos kariuomenių vadų bei gynybos ministro susitikimo tame pačiame mieste. 

Europos kariuomenių vadai aptarė „norinčiųjų koaliciją“ ir galimybes dislokuoti 30.000 taikos palaikymo karių Ukrainoje. 

Numatyta, kad 5 didžiųjų Europos šalių ministrai šiandien pirmiausiai kalbėsis su Rustemu Umerovu, Ukrainos gynybos ministru, tuomet posėdžiaus tik penkiese, vėliau kalbėsis su NATO ir Europos Sąjungos atstovais (tarp jų ir eurokomisaru Andriumi Kubiliumi).

Kas bus nutarta susitikime, ketinama paskelbti vakare.

O. Scholzas: paliaubos Ukrainoje turi vesti prie ilgalaikio susitarimo

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad bet kokios paliaubos Ukrainoje turi būti proceso, kuriuo bus pasiektas ilgalaikis susitarimas, dalis.

„Kai kurie dalykai yra labai svarbūs ir esminiai – paliaubos turi būti įtrauktos į taikos procesą, kuriuo būtų pasiektas ilgalaikis susitarimas“, – sakė O. Scholzas spaudos konferencijoje Berlyne kartu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovu Antonio Costa.

„Ukrainos suverenitetas turi būti išsaugotas ir Ukrainai reikalingos stiprios ginkluotosios pajėgos – svarbiausia šalies saugumo garantija, – pažymėjo jis. – Ukrainos demilitarizavimas buvo vienas iš Rusijos karo tikslų ir tai neturi pavykti“.

Kiek anksčiau trečiadienį O. Scholzas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad, Kyjivui pritarus JAV pasiūlytam planui, sprendimas dėl tolesnių veiksmų dabar priklauso nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

„30 dienų paliaubų idėja yra svarbus ir teisingas žingsnis siekiant teisingos taikos Ukrainoje (...) Dabar viskas priklauso nuo V. Putino“, – parašė O. Scholzas.

V. Zelenskis tikisi griežtų JAV veiksmų, jei Rusija atsisakys paliaubų

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, jog tikisi, kad Jungtinės Valstijos imsis griežtų priemonių, jei Rusija atmes Vašingtono pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų su Ukraina, praneša BNS.

„Suprantu, kad galime tikėtis griežtų priemonių. Kol kas nežinau detalių, bet kalbame apie sankcijas (Rusijai) ir Ukrainos stiprinimą“, – sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat pareiškė, kad Kyjivas nepasitiki Rusija, nors ir sutiko Maskvai pateikti JAV pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų.

„Esu pabrėžęs tai daug kartų, niekas iš mūsų nepasitiki rusais“, – pažymėjo V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę turėtų pasikalbėti su Vladimiru Putinu, ir pareiškė, jog Ukrainos prezidentas V. Zelenskis yra laukiamas Baltuosiuose rūmuose, nepaisant prieš kelias savaites įvykusio apsižodžiavimo.

Paklaustas žurnalistų, V. Zelenskis teigė negavęs tokio kvietimo, tačiau vyktų, jeigu susitikimas  „duotų rezultatų abiems pusėms“.

Kalbėdamas apie Ukrainos raudonąsias linijas, jis sakė, kad „neketiname pripažinti jokių rusų okupuotų teritorijų“, pabrėždamas, kad „tai yra svarbiausia raudonoji linija“ (su kuo Ukraina nesutiktų derybose – VŽ), rašo „The Guardian“. 

Rusija šiuo metu kontroliuoja apie 20% Ukrainos teritorijos, yra pareiškusi, kad nori keturių regionų: Chersono, Zaporožės, Luhansko ir Donetsko – tai yra dar daugiau teritorijos, nei okupavo per 3 karo metus, praneša „Kyiv Independent“.

Rusijos pareigūnai: Maskva nesuinteresuota tęsti karo, bet ir nenori susitarti  „Amerikos sąlygomis“ 

Kai kurie Rusijos pareigūnai Maskvoje skeptiškai vertino paliaubų perspektyvą, sakydami, kad Maskva nenori nutraukti kovų, nes jos pajėgos šią savaitę sparčiai susigrąžino teritoriją Rusijos Kursko regione, į kurį Ukraina pernai netikėtai įsiveržė, praneša „The Guardian“. 

„Rusija žengia į priekį [mūšio lauke]... Bet kokie susitarimai turi būti mūsų, o ne Amerikos sąlygomis... Vašingtonas taip pat turėtų tai suprasti“, - socialiniame tinkle „Telegram“ rašė Konstantinas Kosačiovas, vyresnysis Rusijos senatorius. – Pergalė bus mūsų“.

Įstatymų leidėjas Michailas Šeremetas Rusijos žiniasklaidai sakė, kad Rusija nesuinteresuota tęsti karo, bet kartu ir „netoleruos, kad ją nuolat spaustų tuo pačiu klausimu“.

Fjodoras Lukjanovas, Rusijos politikos analitikas, kurio vadovaujama agentūra kartais pataria Kremliui, pareiškė, jog dabartinis paliaubų pasiūlymas tarsi „prieštarauja“ Rusijos pozicijai, kad ugnis nebus nutraukta tol, kol nebus susitarta dėl ilgalaikės nuolatinės taikos pagrindų.  

V. Zelenskis: aptarti saugumo garantijas Kyjivui bus galima tik įgyvendinus paliaubas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad diskutuoti dėl saugumo garantijų su savo partneriais Kyjivas galės tik po paliaubų įgyvendinimo, nes vis dar laukiama Rusijos reakcijos į pasiūlymą dėl 30 dienų trukmės ugnies nutraukimo.

„Mes kalbėsime apie saugumo garantijas detaliau, jei bus pasiektos 30 dienų paliaubos. Šios 30 dienų yra skirtos užfiksuoti (...) žingsnius, dėl kurių susitarėme su sąjungininkais, ir saugumo garantijų, kurios bus taikomos Ukrainoje po karo pabaigos, formatą“, – žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad Ukraina parodė esanti pasirengusi priimti paliaubas, o dabar Rusija turi atsakyti.

„Viskas priklauso nuo to, ar Rusija nori paliaubų ir tylos, ar nori toliau žudyti žmones“, – sakė V. Zelenskis.

„Ukraina parodė savo poziciją (...) ir šiandien Rusija turi į tai atsakyti“, – pridūrė jis.

JAV su Rusija dėl paliaubų kalbėsis šiandien

Marco Rubio, JAV valstybės sekretorius, teigi, kad amerikiečiai trečiadienį inicijuoja kontaktą su Rusija ir įvertins jos atsaką dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje, kurioms Kyjivas jau pritarė.

„Būtent tai ir norime žinoti – ar jie pasirengę tai padaryti besąlygiškai“, – apie Rusijos atsaką sakė M. Rubio.

„Jei atsakymas bus „taip“, tuomet žinosime, kad padarėme realią pažangą ir yra reali taikos galimybė. Jei jų atsakymas bus „ne“, bus labai gaila ir tai aiškiai parodys jų ketinimus“, – teigė jis.

M. Rubio: susitarimas dėl iškasenų suteiks JAV „asmeninį interesą“ Ukrainos saugumu

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad tikėtinas susitarimas dėl Ukrainos iškasenų leis Jungtinėms Valstijoms turėti „asmeninį interesą“ ukrainiečių saugumu, nors ir vėl nepažadėjo oficialių garantijų.

„Nevadinčiau to saugumo garantijomis, bet, žinoma, jei Jungtinės Valstijos turės asmeninį ekonominį interesą, kuris generuoja pajamas mūsų ir Ukrainos žmonėms, mes turėtume asmeninį interesą jį apsaugoti“, – sakė M. Rubio žurnalistams Airijoje, kur laikinai nusileido jo lėktuvas.

Saudo Arabijos Džidos uostamiestyje derybų susitikę Ukrainos ir JAV pareigūnai antradienį susitarė kuo greičiau sudaryti susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų.

Vasario pabaigoje po kilusio ginčo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis paliko Baltuosius rūmus nepasirašęs susitarimo.

V. Zelenskis reikalavo, kad į bent kokį susitarimą būtų įtrauktos JAV saugumo garantijos Ukrainai, bet D. Trumpas atsisakė prisiimti kokius nors įsipareigojimus šiuo klausimu.

G. Paluckas: JAV ir Ukrainos derybos rodo šalių suartėjimą

Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Jungtinių Valstijų ir Ukrainos derybos ir jų rezultatas rodo šių šalių suartėjimą.

„Reikia pripažinti, kad po kivirčo Vašingtone mes matome santykių atšilimą ir suartėjimą tarp Ukrainos derybinės grupės ir JAV, tai labai gera žinia, o kaip į pateiktą pasiūlymą sureaguos Rusija, mes ir pamatysime, kiek Rusija baiminasi JAV įtakos, kiek JAV naujoji administracija sugebės priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras.

„Bet tai, kad yra padarytas žingsnis kartu Ukrainos ir JAV, tai labai gera žinia“, – pridūrė jis.

Anot Vyriausybės vadovo, Rusijos atsisakymas sėsti prie derybų stalo rodytų, kad Maskva nenori taikos.

„Tai atpalaiduotų JAV administracijos rankas teikti dar didesnę ir galingesnę karinę paramą (Ukrainai – BNS) tam, kad mūšio lauke atsirastų jėgų balansas“, – kalbėjo premjeras.

„Kaip istorija rodo, kol yra jėgų disbalansas, kol vieni laimi daugiau nei pralaimi, pasiekti kažkokį taikos susitarimą sudėtinga, kaip sako JAV prezidentas, dabar kamuolys Rusijos pusėje, pamatysime, kokį įvartį jie įmuš, ar į savo vartus, ar sės prie derybų stalo“, – sakė jis.

JAV valstybės sekretorius: europiečiai būtinai turi įsitraukti į derybas dėl Ukrainos

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Europos sąjungininkai turės dalyvauti sudarant bet kokį galimą susitarimą dėl Ukrainos, rašo BNS. 

„Manau, kad jie būtinai turi įsitraukti“, – sakė M. Rubio žurnalistams Airijoje, kur laikinai nusileido jo lėktuvas.

M. Rubio pažymėjo, kad Rusija sieks, jog būtų panaikintos Europos sankcijos, įvestos jai nuo karo pradžios.

Kremlius sako laukiantis, kol JAV informuos jį apie pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje

Kremlius trečiadienį pareiškė laukiantis, kol JAV informuos jį apie siūlomo paliaubų susitarimo Ukrainoje detales, praneša agentūra BNS.

Paklaustas, ar Maskva sutiks su paliaubomis, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė: „Jūs skubate (...) Artimiausiomis dienomis esame suplanavę kontaktus su amerikiečiais, per kuriuos tikimės gauti visą informaciją.“

„Mes darome prielaidą, kad valstybės sekretorius Marco Rubio ir patarėjas (nacionalinio saugumo klausimais Mike'as) Waltzas per įvairius kanalus artimiausiomis dienomis informuos mus apie įvykusias derybas ir pasiektus susitarimus“, – sakė Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas, pridurdamas, kad Maskva neatmeta galimybės, jog įvyks „aukšto lygio“ skambutis su JAV.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris siekia užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje. Po pokalbio abu lyderiai apie vienas kitą pažėrė draugiškų pareiškimų.  

Maskva anksčiau yra pareiškusi, kad nesutiks su paliaubomis Ukrainoje, argumentuodama, jog tai suteiktų Kyjivui galimybę persiginkluoti.  

Ukrainos sąjungininkės Europoje savo ruožtu pabrėžia, kad Kyjivui reikia konkrečių saugumo garantijų, kad Rusija daugiau nepuls.

R. Sikorskis: JAV karinės paramos tiekimas per Lenkiją atnaujintas

Radoslawas Sikorskis, Lenkų užsienio reikalų ministras, trečiadienį pareiškė, kad po Vašingtono ir Kyjivo derybų Saudo Arabijoje atnaujintas karinės pagalbos tiekimas Ukrainai per Lenkiją, praneša BNS. 

„Patvirtinu, kad ginklų tiekimas per Jasionką (logistikos centrą) grįžo į ankstesnį lygį“, – sakė R. Sikorskis žurnalistams, kalbėdamas Varšuvoje kartu su kolega iš Ukrainos, kitą dieną po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sutiko atšaukti karinės pagalbos Kyjivui įšaldymą.

R. Sikorskis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje kartu su Andrijumi Sybiha, kuris aplankė Lenkiją grįždamas iš Saudo Arabijoje vykusių derybų su JAV atstovais. 

Lenkijos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad „Starlink“ taip pat jau veikia“, turėdamas omenyje palydovinės informacijos teikimą Ukrainai. 

JAV ir Europos Sąjunga (ES) yra pagrindinės ginklų Ukrainai tiekėjos.

Lenkija yra tvirta Ukrainos sąjungininkė ir ragina teikti didesnę karinę pagalbą šaliai, nuo 2022-ųjų vasario kovojančiai su Rusijos didelio masto invazija.

Varšuvos teigimu, iki 95% karinės pagalbos Kyjivui keliauja per Lenkiją, visų pirma per Jasionkos logistikos centrą netoli rytinės sienos.

„Maxar Technologies“ atnaujino Ukrainos prieigą prie palydovinės informacijos 

JAV kompanija „Maxar Technologies“ atnaujino Ukrainos priegą prie didelės raiškos palydovinių vaizdų – praneša portalas kyivindependent.com remdamasis leidiniu „Militarnyi“. 

Ukrainai prieiga prie palydovų teikiamos informacijos yra itin svarbi gynybos ir strateginio planavimo tikslais: Rusijos karių judėjimo stebėjimui, mūšio lauko sąlygų vertinimui ir žalos Rusijos infrastruktūrai stebėsenai.

Dalinimąsi palydovine informacija „Maxar Technologies“ buvo nutraukusi kovo 7 d. 

Kokias sąlygas taikai Rusija yra kėlusi anksčiau

Kol kas Rusijos vadovai neišsakė komentarų, ką mano apie Ukrainos ir JAV pasiūlymą 30 dienų sudaryti paliaubas ore, jūroje ir palei frontą, tačiau portalas „Bloomberg“ primena, kokias sąlygas taikai Rusija yra kėlusi anksčiau. 

Maskva kategoriškai nepritarė, kad Ukrainos teritorijoje būtų Europos taikdarių, ji norėtų, kad Rusijai būtų paliktos visos iki šiol okupuotos teritorijos taip pat, kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų stoti į NATO. Taip pat – kad nedelsdama surengtų naujus prezidento rinkimus. 

Rusija nepritaria ESBO dalyvavimui siekiant taikos Ukrainoje

Naujajam ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) generaliniam sekretoriui Feridunui Sinirlioglu apsilankius Maskvoje, Sergejus Lavrovas nepritaria šios organizacijos įsitraukimui ir buvimui Ukrainoje, praneša kommersant.ru

Jis priminė daugybę Rusijos pretenzijų specialiajai stebėjimo misijai, kuri jau kelerius metus veikia prie demarkacinės linijos Donbase, pasak Rusijos užsienio reikalų ministro, ne kartą pažeisdama neutralumo principą. Todėl S. Lavrovas nemato ESBO vietos siekiant taikos Ukrainoje.

ESBO sukanka 50 metų ir ji išlieka paskutine Europos organizacija, kurioje atstovaujama tiek Vakarų šalims, tiek Rusijai. Jos veikla pastaraisiais metais buvo beveik paralyžiuota. Dalyvaujančios šalys ilgą laiką negalėjo susitarti, kas taps kitu ESBO pirmininku, dėl beveik visų organizacijos darbotvarkės klausimų, įskaitant jos biudžetą.

S. Lavrovas taip pat nepritaria taikdarių, kuriuos bando telkti tokios Europos šalys, kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, buvimui Ukrainoje. Pasak Rusijos ministro, tokie veiksmai yra „bandymas gelbėti Ukrainos vadovybę“.

Po JAV ir Ukrainos derybų Kinija tikisi „tvarios ir ilgalaikės taikos“

Kinija trečiadienį pareiškė, kad tikisi „tvarios ir ilgalaikės taikos“, Ukrainai parėmus Jungtinių Valstijų pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų kare su Rusija, praneša agentūra BNS. 

Per eilinę spaudos konferenciją paklausta apie derybas, Mao Ning, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, sakė, kad Pekinas „atkreipė dėmesį į atitinkamus pranešimus“ ir tikisi, kad „visos šalys per dialogą ir derybas ras tvarų ir ilgalaikį taikos planą, kuriame būtų atsižvelgta į viena kitos problemas“.

Rusija naktį atakavo Kyjivą ir Charkivą, praėjus kelioms valandoms po Ukrainos paliaubų pasiūlymo

Po to, kai pasaulis pasveikino sėkmingas Ukrainos ir JAV atstovų derybas Saudo Arabijoje, po kurių pasiūlyta 30 dienų nutraukti ugnį ore ir jūroje, į Kyjivą ir Charkivą skriejo rusų dronai ir raketos, praneša „The Guardian“.

„Kyiv Independent“ praneša, jog taip pat atakuota Dnipropetrovsko srtitis, Donetskas, Odesa. Iš viso nuo rusų atakų visoje Ukrainoje per praėjusią parą žuvo 14 žmonių ir 33 buvo sužeisti. 

Balistinė raketa paleista į prekybinį laivą, gabenusį grūdų krovinį į Algeriją. Laive, plaukiančiame su Barbadoso vėliava, buvo Sirijos piliečių, kurie žuvo. 

Pasikalbėjo Rusijos ir JAV šnipų vadai

Antradienį telefonu kalbėjosi Rusijos žvalgybos tarnybos (SVR) ir JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovai.

Jie susitarė mažinti Rusijos ir JAV konfrontaciją, teigiama SVR išplatintame pranešime, kurį paskelbė „Kommersant“.

Taip pat SVR vadas Sergejus Naryškinas su Johnu Ratcliffe‘u susitarė palaikyti reguliarius ryšius, „siekiant padėti užtikrinti tarptautinį stabilumą ir saugumą, taip pat sumažinti konfrontaciją Maskvos ir Vašingtono santykiuose“.

Pasak SVR, „abi žvalgybos tarnybos aptarė bendradarbiavimo bendrų interesų srityse ir krizių valdymo klausimus“.

Paskutinį kartą S. Naryškinas su tuometiniu CŽA vadovu telefonu kalbėjosi 2023 m. vasarą. 

Rusija sutikti su JAV pasiūlymu neskuba

Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, pareiškė, kad Maskva pati priims sprendimus dėl karo Ukrainoje ir sprendimo nelems užsienyje priimti susitarimai, skelbia TASS.

„Rusijos Federacijos pozicijos formavimas nevyksta užsienyje dėl kitų šalių pastangų. Rusijos Federacijos pozicijos formavimas vyksta šalies viduje“, – teigė M. Zacharova.

Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, teigė, kad šalis „jokiomis aplinkybėmis nesutiks su NATO karių buvimu Ukrainoje“. Europos Sąjungos narės ir Jungtinė Karalystė anksčiau užsiminė apie galimą taikdarių siuntimą į Ukrainą.

S. Skvernelis: JAV ir Ukrainos derybos Saudo Arabijoje įneša optimizmo

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Jungtinių Valstijų ir Ukrainos derybos Saudo Arabijoje įneša optimizmo.

„Tos derybos, kurios vyksta, įneša optimizmo“, – Žinių radijui trečiadienį sakė S. Skvernelis.

„Dabar kamuolys yra tikrai Rusijos pusėje ir galbūt tai amerikiečiams atvers akis, kokios yra Rusijos reakcijos į tai, kas nutiko derybose“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis sakė, kad svarbu, jog taika Ukrainoje būtų pasiekta „ne aukos atžvilgiu“.

„Tokiom sąlygom sudėtingų derybų nereikia – Ukraina gali kapituliuoti ir tomis sąlygomis, kurios yra“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Jis sakė aptaręs padėtį su Lietuvoje pastarąsias dienas viešėjusiu Ukrainos parlamento pirmininku Ruslanu Stefančuku.

„Ukraina pasiryžusi gintis, ji tikrai nekapituliuos, o ar pasaulio, Europos valstybės padarys viską, kad ji galėtų pasiektų taiką teisingom sąlygom, tai jau priklauso nuo mūsų“, – sakė S. Skvernelis.

„Bet nei pasimetimo, nei panikos, nei pralaimėjimo nuotaikų Ukrainos pusėje nėra“, – teigė jis.

Europos Sąjungos (ES) ir atskirų šalių lyderiai sveikino pasiektus susitarimus tarp JAV ir Ukrainos bei teigė, kad dabar atėjo metas Rusijai parodyti, kiek ji pasiryžusi taikai.

Italijos premjerė skelbia visiškai remianti JAV pastangas derybose dėl Ukrainos

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sveikino amerikiečių ir ukrainiečių derybų, per kurias buvo sutarta, kad kare Ukrainoje mėnesiui bus nutraukta ugnis, rezultatus, antradienį pranešė jos biuras.

„Italija visiškai remia Jungtinių Valstijų pastangas vadovaujant prezidentui D. Trumpui, kad būtų pasiekta teisinga taika, garantuojanti ilgalaikį Ukrainos saugumą. Dabar spręsti Rusijai“, – sakoma italų vyriausybės pareiškime.

Ukraina antradienį pritarė JAV pasiūlymui dėl 30 dienų paliaubų su Rusija, o Jungtinės Valstijos savo ruožtu sutiko panaikinti karinės pagalbos ir dalijimosi žvalgybos informacija apribojimus, sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame po dvišalio susitikimo Saudo Arabijoje, rašo BNS.

Po derybų D. Trumpas pareiškė, kad šią savaitę tikriausiai kalbėsis su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, Ukrainai pritarus amerikiečių pasiūlymui dėl paliaubų ir derybų su Rusija siekiant užbaigti karą.

D. Trumpas taip pat nurodė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bus laukiamas Baltuosiuose rūmuose, nepaisant to, kad abu lyderiai vasario 28 dieną viešai susiginčijo.

Susitarus su Ukraina laukiama Rusijos žingsnių

Po derybų Saudo Arabijoje antradienį įvykęs JAV ir Ukrainos susitarimas dar nėra proveržis, tačiau reikšmingas kurso pokytis, rašo BBC. 

Dar praėjusią savaitę JAV nutraukė žvalgybinės informacijos ir ginklų tiekimą Ukrainai, kai pasirašyti susitarimo dėl naudingųjų iškasenų atvykęs Volodymyras Zelenskis susikivirčijo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu žiniasklaidos akyse. Vis dėlto BBC rašo, kad antradienio derybos rodo, kad D. Trumpui niekada nėra užtrenktų durų, o ginčai ir puolimas yra neatsiejama derybų dalis jo akyse. 

Derybose buvo sutarta siekti 30 dienų paliaubų, kurias bus galima tęsti, jei abi pusės sutiks, tačiau dėl to dar reikia įtikinti Rusiją. 

JAV prezidentas sakė, kad kalbėsis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl paliaubų plano priėmimo. „Tango reikia dviejų“, – sakė jis. 

Vakar Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė neatmetanti galimybės, kad šalis artimiausiu metu užmegs ryšį su JAV atstovais. Kol kas nėra aišku, ar Rusija pasirengusi sutikti su tokiu pasiūlymu ir kaip JAV ketina agresorę dėl to prispausti. 

Sustabdžius kovos veiksmus paliaubų metu, nedelsiant bus pradėtos derybos dėl nuolatinės taikos sąlygų. Tiek JAV, tiek Ukraina pažadėjo kuo greičiau paskirti savo derybų komandas, rašo „Politico“. Portalas pabrėžia, kad kol kas Ukraina nepadarė nuolaidų dėl savo teritorijų, tačiau šis klausimas veikiausiai bus paliestas derybose dėl nuolatinės taikos. JAV taip pat nieko nepaskelbė dėl saugumo garantijų Ukrainai.