Žvalgyba: po 3-5 metų Rusija gali būti pajėgi ribotiems veiksmams prieš NATO
Vis dėlto tokio laikotarpio pasiruošti plataus masto karui su Aljansu nepakaktų, nurodo institucijos.
„Vidutinėje perspektyvoje tikėtina, kad Rusijai nepavyks sukurti pajėgumų, reikalingų plataus masto konvenciniam karui prieš NATO. Vis dėlto Rusija gali išvystyti karinius pajėgumus, kurių pakaktų pradėti ribotus karinius veiksmus prieš vieną ar kelias NATO valstybes“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Tai gali skatinti Rusijos vadovybę panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO negebės laiku reaguoti, o Rusijai pavyks konfliktą lokalizuoti ir greitai pasiekti norimų rezultatų“, – rašoma jame.
Vidutine perspektyva žvalgyba savo sąvokų aiškinimuose įvardija trejų–penkerių metų laikotarpį.
Tikslas – 1,5 mln. karių
Grėsmių vertinime teigiama, kad tolesnis Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklausys nuo karo Ukrainoje eigos – sumažėjus poreikiams fronte, Maskva galėtų sparčiau formuoti naujus karinius dalinius ir didinti rezervus.
Rašoma, kad šiuo metu Rusijos galimybės naudoti karinę jėgą prieš NATO yra labai ribotos, tačiau tikėtina, kad artimoje perspektyvoje šaliai užteks resursų ne tik tęsti karą prieš Ukrainą, bet ir didinti pajėgumus.
Dar 2022 metais Rusija paskelbė karinės reformos planus, pagal kuriuos karių ir ginklų skaičiai Vakarų kryptimi išaugtų nuo 30 iki 50 procentų.
Vykdydama reformą Rusija planuoja padidinti kariuomenės skaičių iki 1,5 mln. karių, o Lietuvos žvalgyba šį siekį laiko įgyvendinamu.
Kaliningradas
Žvalgyba teigia, kad siekdama patenkinti karo Ukrainoje poreikius, Rusija ten siunčia karius ir techniką iš įvairių regionų, įskaitant Kaliningrado sritį.
Vis dėlto grėsmių vertinime nurodoma, kad Kaliningrado karinė grupuotė išlieka pajėgi atlikti esmines užduotis.
„Šiuo metu Rusijos demonstruojami pajėgumai karinio konflikto prieš NATO atveju nebūtų pakankami įtvirtinti dominavimą, bet jų pakaktų trikdyti NATO veiksmus Baltijos jūroje“, – rašoma grėsmių vertinime.
„Baltijos jūros regione Rusijos išvystyta A2 / AD (prieigos užkirtimo ir regiono blokavimo) sistemos dalis – oro erdvės gynybos pajėgumai, nors iš dalies sumažėję, gali atlikti savo užduotis“, – teigiama jame.
Minima sistema apima oro gynybos ir priešlaivines priemones, skirtas neleisti priešo pajėgoms veikti tam tikroje teritorijoje.
Naudosis prorusiškais gyventojais
Žvalgyba penktadienį perspėjo, jog Rusija gali siekti pasinaudoti prorusiška Lietuvos visuomenės dalimi, kad padidintų įtaką šalies politiniams procesams.
„Neatmestina, kad vidutinėje perspektyvoje Rusija sieks pasinaudoti šiuo Lietuvos visuomenės pažeidžiamumu, didindama įtaką Lietuvos politiniams procesams, ypač jei prorusiškos nuostatos taps populiaresnės visuomenėje“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Vidutine perspektyva žvalgyba savo sąvokų aiškinimuose įvardija trejų – penkerių metų laikotarpį, o „neatmestina“ laiko 30–45% tikimybę.
Anot pareigūnų, dalis Lietuvos gyventojų pritaria Rusijos vidaus ir užsienio politikai, o šios prorusiškos nuostatos vertintinos ne kaip išorinė grėsmė, o kaip vidinis valstybės pažeidžiamumas.
Pasak VSD ir AOTD, tikėtina, kad per pernykštį rinkimų maratoną Lietuvoje prorusiškos jėgos mobilizavo didžiausią įmanomą prorusiškų rinkėjų skaičių, tačiau tai nepadėjo joms įgyti įtakos politinių sprendimų priėmimui.
Konkretūs politinių jėgų ar politikai, kuriuos žvalga laiko prorusiškais, grėsmių vertinime neįvardyti.
Žvalgyba teigia neturinti pagrindo sakyti, kad prorusiškų Lietuvos gyventojų balsavimas rinkimuose būtų kaip nors paveiktas Rusijos.
„Žvalgybos vertinimu, siekdama išlaikyti įtaką Vakaruose, Rusija orientuojasi į didžiausias valstybes arba į tas valstybes, kuriose prorusiškos politinės jėgos turi pastebimą politinę įtaką“, – rašoma grėsmių vertinime.
Pernai Lietuvoje vyko prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai.
Baltijos jūra
Lietuvos žvalgyba penktadienį perspėjo, kad Baltijos jūros infrastruktūra gali tapti ir tyčinių atakų taikiniu.
Taip jis kalbėjo institucijoms pastaraisiais mėnesiais dažniau pranešus apie kabelių pažeidimus Baltijos jūroje, nors tiriant visus tuos atvejus tyčinio sabotažo požymių nebuvo nustatyta.
„Neatmestina, kad Baltijos jūros infrastruktūra taps ir tyčinių atakų taikiniu“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Neatmestina“ žvalgyba savo sąvokų aiškinimuose laiko 30–45% tikimybę.
Pasak institucijų, Baltijos jūros infrastruktūra sulaukia nuolatinio Rusijos dėmesio.
Anot jų, Rusijos žvalgybos tarnybos infrastruktūros stebėjimui ir žvalgybai pasitelkia ir civilinius laivus – prisidengia komercine laivyba ar moksliniais tyrimais.
„Rusijos laivų netipiški manevrai fiksuojami virš povandeninės infrastruktūros, be to, jie pastebimi ir prie energetikos objektų, esančių Baltijos jūroje, pavyzdžiui, vėjo elektrinių parkų“, – teigiama grėsmių vertinime.
Netyčiniai incidentai
Nuo pernai gruodžio institucijos pranešė apie įvairių kabelių Baltijos jūroje pažeidimus, juos daugiausiai įvykdė vadinamajam Rusijos „šešėliniam“ laivynui ir Kinijos įmonėms priklausantys laivai.
Visgi tyrimus pradėjusios institucijos ir žvalgybos tarnybos nė vieno iš šių incidentų nesusiejo su diversijomis – kabelių pažeidimai siejami su atsainia laivyba ir nekompetetingomis įgulomis.
Lietuvos žvalgyba teigia, kad netyčinių infrastruktūros pažeidimų rizika ateityje augs.
„Beveik neabejotina, kad artimoje perspektyvoje Baltijos jūroje padaugės Rusijai draugiškų šalių, taip pat ir Kinijos, laivų“, – rašoma grėsmių vertinime.
„Tikėtina, kad intensyvėjant trečiųjų šalių laivybai Baltijos jūroje didės netyčinių infrastruktūros pažeidimų rizika dėl jų neatsakingo požiūrio į laivybą ir kai kuriais atvejais įgulų kompetencijos stokos“, – teigiama jame.
Keliolika įtariamųjų sabotažu
Žvalgyba patvirtino, jog Lietuvoje yra sulaikyti keliolika asmenų, susijusių su Rusijos tarnybų organizuotomis diversijomis.
Anksčiau Generalinė prokuratūra skelbė apie keliolika su sabotažu susijusių vykdomų ikiteisminių tyrimų.
„Priešingai nei tradiciniai Rusijos žvalgybos tarnybų agentai, diversijas vykdyti sutikę asmenys iki sulaikymo dažnai spėja įvykdyti vos vieną ar keliasjiems pavestas užduotis. Šie asmenys ne visada gauna jiems pažadėtą finansinį atlygį, o juos sulaikius iš Rusijos nesulaukia jokios pagalbos“, – teigia VSD ir AOTD.
Anot jų, pernai Europoje buvo sulaikyta daugiau nei penkiasdešimt diversijų vykdytojų ir koordinatorių atliekant tyrimus.
Pati diversijų kampanija prasidėjo 2023 metais.
Žvalgyba teigia, kad nekonvencinės kinetinės operacijos prieš Lietuvą prasidėjo nuo istorinę svarbą turinčių monumentų šniekinimo ir palaipsniui peraugo į operacijas, kurioms įvykdyti reikia didesnių resursų.
Apie naujausią atvejį paaiškėjo praėjusią savaitę, kai policijos generalinis komisaras pranešė, jog pernai mėginta padegti vietą Šiauliuose, kur buvo sutelkta karinė parama Ukrainai.
Verbuoja „Telegram“
Anot žvalgybos, Rusijos politinis elitas, įgalinęs tarnybas vykdyti karo metui įprastas diversijas, siekia daryti žalą Vakarams neperžengdamas atviro konflikto ribos.
„Jos (...) vertintinos kaip sudedamoji agresyvios Rusijos užsienio politikos Vakarų atžvilgiu dalis, o ne kaip prieš atskiras valstybes nukreiptos atakos“, – teigiama grėsmių vertinime.
Anot jo, pasitelkdamos kelių pakopų tarpininkų sistemą, Rusijos žvalgybos tarnybos siekia paslėpti tikruosius diversijų užsakovus ir koordinatorius.
Diversijas dažniausiai sutinka vykdyti greitai ir lengvai užsidirbti norintys asmenys – jų Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai ieško socialiniuose tinkluose, ypač „Telegram“, siūlydami atlikti nesudėtingus, bet gerai ir greitai apmokamus darbus.
„Šioms operacijoms vykdyti pasitelkiami laisvai Europoje judėti galintys asmenys, įprastai neturintys jokių specifinių įgūdžių ar pasiruošimo“, – tvirtina VSD ir AOTD.
Pasak jų, vykdydama nekonvencines kinetines operacijas, Rusija, beveik neabejotina, siekia paveikti Vakarų visuomenes padidinti nepasitikėjimą valstybių institucijomis ir priversti politikus mažinti paramą Ukrainai.
