D. Šakalienė ir K. Budrys: šiuo metu nėra kas pakeistų JAV karinius pajėgumus Europoje
Atnaujinta Kęstučio Budrio komentarais, skyreliu „K. Budrys: pajėgumų nesukursime per 5 ar 10 metų“
„Net jei mūsų transatlantinė šeima kartais atrodo disfunkcinė, skyrybos nėra variantas. Mes neturime kuo pakeisti amerikiečių – ir to daryti nereikia“, – kalbėjo ministrė Jaltos europinės strategijos konferencijoje.
„Kalbos apie tai, kad Europa galėtų turėti atskirus karinius pajėgumus, kurie pakeistų NATO, yra geopolitiškai nerealios. Šiandien mūsų gebėjimas dirbti kartu konkrečiose srityse nulems tiek rezultatą, tiek galimybę nutraukti ugnį Ukrainoje“, – pabrėžė ji.
Pete'as Hegsethas, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretorius, yra perspėjęs NATO sąjungininkes Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne tęsis amžinai, ir paragino jas skirti daugiau lėšų gynybai.
Tai Europoje paskatino diskusijas apie dvišalius ar regioninius gynybos aljansus.
K. Budrys: pajėgumų nesukursime per 5 ar 10 metų
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat pritaria, jog šiuo metu nėra variantų, kas galėtų pakeisti JAV gynybos pajėgumus Europoje. Taip jis teigė pirmadienį publikuotame interviu „Deutsche Welle“.
„Net jei dabar, šiais metais, visi gynybos reikmėms pradėtume skirti 5%, tų pajėgumų nesukursime net per penkerius ar dešimt metų. Esame priklausomi nuo transatlantinių santykių. Štai kodėl mes turime ieškoti galimybių stiprinti savo ryšius“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, dalis Europos lyderių yra sunerimę dėl taikos derybų eigos ir pasikeitusios Donaldo Trumpo vykdomos JAV politikos Rusijos atžvilgiu. Jie baiminasi, kad Vašingtonas padarys rimtų nuolaidų Maskvai.
Europoje taip pat kyla nerimas, kad JAV gali išvesti dalį karių iš žemyno, telkdama dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
G. Nausėda anksčiau sakė nematantis indikacijų, kad JAV ruoštųsi išvesti amerikiečių karius iš Baltijos valstybių, tuo metu premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad Lietuva dės visas pastangas, kad taip neatsitiktų.
K. Budrys pabrėžė, jog JAV buvimas regione yra kritiškai reikalingas ir Lietuva nėra vienintelė šalis, kuriai Rusija kelia grėsmę.
„Mūsų nacionalinio saugumo supratimas grindžiamas dviem pagrindiniais dalykais – naryste NATO ir mūsų strateginiais santykiais su JAV. Taip, mes taip elgiamės, nes mūsų santykiai su JAV yra egzistenciniai, bet abejoju, kad esame vieninteliai Europoje, kuriems taip pat gresia Rusijos pavojus“, – kalbėjo ministras.
„Jei sugrius visos struktūros, sugrius NATO, sugrius visa mūsų saugumo architektūra, visiems gresia pavojus ir visi susidurs su egzistencinėmis grėsmėmis“, – tikino jis.
Paklaustas ar mano, jog dabartinėje situacijoje JAV gerbtų penktojo straipsnio įsipareigojimus, K. Budrys teigė neturintis pagrindo manyti priešingai.
„Aš nekvestionuoju penktojo straipsnio. (...) Neturiu jokių ženklų ar požymių, kad neturėtume pasitikėti savo sąjungininkais, – sakė jis. –Ir jei mes suabejosime šiuo klausimu, turėsime iš esmės peržiūrėti viską, ką darome pagal penktąjį straipsnį, remdamiesi prielaida, kad visi esame pasiruošę gintis nuo pat pirmos akimirkos, jei to prireiks.“
NATO penktajame straipsnyje rašoma, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu.
Penktasis straipsnis aktyvuotas tik vieną kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose.
Investicijos į gynybos pramonę – perkant „Ukrainai iš Ukrainos“
D. Šakalienė Jaltos europinės strategijos konferencijos diskusijoje „Kur krypsta karas?“ taip pat pabrėžė, jog transatlantinis ryšys išlieka esminis, o bet kokios garantijos Ukrainai priklausys nuo Europos gebėjimo išlaikyti stiprius ryšius su JAV ir investuoti į savo pačios gynybą.
„Europos gebėjimas investuoti į savo gynybą, plėsti gynybos pramonę ir bendradarbiauti su Ukraina – tiek tęsiant paramą, tiek stiprinant Ukrainos gynybos pramonę ir vykdant bendrus projektus – lems, kaip efektyviai galėsime jai padėti tiek dabar, tiek ateityje“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat akcentavo, kad investicijos į Ukrainos gynybos pramonę turi būti tęsiamos „perkant Ukrainai iš Ukrainos“.
„Būtina plėsti bendradarbiavimą su Ukraina vykdant bendrus projektus. (...). Inžinieriai dirba kartu su kariais, remdamiesi realia mūšio lauko patirtimi „čia ir dabar“. Todėl tiek technologiniu, tiek gamybinių pajėgumų požiūriu Ukraina turi milžinišką potencialą“, – pabrėžė ministrė.
Ką daryti su įšaldytomis Rusijos lėšomis – tik politinės valios klausimas
Diskusijoje taip pat aptartas ir įšaldytų Rusijos lėšų klausimas. Pasak D. Šakalienės, Lietuva yra parengusi analizę, kaip 300 mlrd. Eur įšaldytų Rusijos lėšų galėtų būti panaudotos tiek Ukrainos atstatymui, tiek kaip svertas derybose dėl ugnies nutraukimo.
„Mums skubiai reikia milijardų tiek Ukrainos paramai, tiek Europos gynybos pajėgumų ir pramonės stiprinimui, todėl su įšaldytais pinigais nebegalime „žaisti žaidimų“. „Tai nėra teisinis, o politinės valios klausimas – turime jį aiškiai įvardinti, kaip derybų objektą ir strateginį saugiklį“, – sakė ji.
Tą pirmadienį sakė ir Kęstutis Budrys, Užsienio reikalų ministras.
Jaltos europinės strategijos konferencija yra tarptautinė kasmetinė lyderių konferencija, kuri nuo 2004-ųjų vyksta Ukrainoje.
D. Šakalienė Ukrainoje dalyvauja trečiosiose plataus masto karo metinėse. Vizito metu, be kitų svarbių darbinių susitikimų, ministrė Šiaurės ir Baltijos šalių vadovų susitikime su Ukrainos lyderiais, kur diskutuos apie geopolitinę situaciją regione ir pasaulyje bei Ukrainos saugumo garantijas.
REKOMENDUOJAME
