D. Trumpo planas Ukrainai – pavojingas ir Kyjivui, ir Europai

D. Trumpas pats asmeniškai ėmėsi vadovauti taikos deryboms. Vakar jis po ilgų karo nusikaltimais kaltinamo Rusijos autoritarinio lyderio izoliacijos metų pasikalbėjo su Kremliaus šeimininku telefonu. 

„V. Putinas kažkuria prasme jau gavo, ko norėjo: galimybę derėtis su JAV dėl Ukrainos, greičiausiai už Europos ir pačios Ukrainos nugaros. Ir vienu skambučiu D. Trumpas grąžino V. Putiną į tarptautinę politiką“, – pastebi BBC. 

Du Europos pareigūnai teigė, kad Europa buvo pribloškta D. Trumpo pokalbio su V. Putinu. Anot jų, tai buvo svarbus Amerikos diplomatinis žingsnis, apie kurį pagrindiniai sąjungininkai nebuvo informuoti.

Kitas Europos pareigūnas pavadino tai Kyjivo „pardavimu“, sakydamas, kad JAV sutinka su pagrindiniais V. Putino reikalavimais dar prieš prasidedant deryboms.

Dramatiški įvykiai atskleidė europiečiams iškilusio iššūkio mastą, kuriam šiuo metu jie iš esmės nepasirengę. Dar prieš D. Trumpo ir V. Putino pokalbį kirtį iš artimiausių sąjungininkų gavo ir Kyjivas, ir Europa. 

D. Trumpo gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas trečiadienio vakarą pareiškė, kad Kyjivo noras susigrąžinti savo šalies sienas iki 2014 m. yra iliuzija, kaip ir šalies narystė NATO. D. Trumpo administracijos atstovas perspėjo ir Europą –  ji pati turės remti Ukrainą ir užtikrinti jos apsaugą. JAV karių, anot Pentagono vadovo, pagal jokį taikos susitarimą Ukrainoje nebus. Tai reiškia, kad Rusija negaus visos Ukrainos teritorijos, bet Kyjivas negaus ir jokių Amerikos saugumo garantijų. 

„Bloomberg Economics“ skaičiavimais, Ukrainos apsauga ir Europos kariuomenių plėtra per ateinančius 10 metų europiečiams gali kainuoti 3,1 trln. USD.  Kol kas sunku įsivaizduoti, kad Europoje atsirastų politinė valia šią spragą užpildyti. 

Pasak vieno aukšto rango Europos pareigūno, Rusija turi didelį darbo jėgos pranašumą prieš Europą, o jos karo ekonomika gali gaminti sviedinius ir kitą karinę įrangą tokiu greičiu, kuris viršija kariuomenės poreikius fronto linijai Ukrainoje. 

Be to, europiečiai nerimauja, kad niekas D. Trumpo komandoje neturi realios derybų su rusais patirties. Dauguma V. Putino komandos narių turi dešimtmečių patirtį derantis su JAV bei Ukraina ir išmoko savo amato Rusijos slaptosiose tarnybose.

„Jiems reikia žmogaus, kuris žino, kaip derėtis su Kremliumi“, – sakė Charlesas Kupchanas, idėjų kalvės „Council on Foreign Relations“ analitikas, kuris buvusio JAV prezidento Baracko Obamos Baltuosiuose rūmuose dirbo įgyvendinant ankstesnius susitarimus su Rusija.

„Rusai tikrai bandys paspęsti spąstus, apeis amerikiečius, o D. Trumpas galiausiai susitars dėl blogo sandorio, kuris galiausiai iš tikrųjų net nėra sandoris“, – perspėjo Ch. Kupchanas. 

Penktadienį laukiama intensyvios derybų dienos tarp sąjungininkų. D. Trumpo Miuncheno saugumo konferencijoje nebus, tačiau čia pasirodys jo viceprezidentas J. D. Vance‘as. Jis kartu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio susitiks su V. Zelenskiu. 

JAV lyderis oficialiai paskyrė 80-metį į atsargą išėjusį generolą Keithą Kelloggą savo pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai. 

K. Kelloggas, be kitų jau žinomų plano detalių, taip pat siūlė, kad paliaubos galėtų būti tinkamas laikas surengti rinkimus Ukrainoje. Šią savaitę vietos žiniasklaidoje pasirodė numanomas susitarimo tvarkaraštis, kuriame siūloma paliaubas skelbti apie Velykas balandžio pabaigoje, taikos konferenciją ir platesnio masto susitarimą – gegužę, o Ukrainos prezidento rinkimus – rugpjūtį. Vėliau Ukrainos prezidentūra atmetė tokius pasvarstymus ir teigė, kad paviešintas planas neatitinka realybės.

„Raginimo surengti rinkimus sunku neinterpretuoti kaip būdo priversti V. Zelenskį pamažu atsitraukti ir galbūt pasiūlyti saldainį Kremliui, kad šis sėstų prie derybų stalo (Rusija yra pareiškusi, kad su dabartiniu Ukrainos prezidentu nesiderės –  VŽ). Ukrainos lyderio priešiškumas V. Putinui, kurio invazija nusiaubė didelę Ukrainos dalį ir vykdė karo nusikaltimus prieš jos piliečius, yra neįveikiamas“, – teigia Nickas Patonas Walshas, CNN analitikas.

Kalbos apie prezidento rinkimus sukėlė nekontroliuojamų spekuliacijų apie V. Zelenskio ateitį Kyjive. Pats Ukrainos lyderis ramino kilusias aistras.

Pakeisti V. Zelenskį, remiantis rinkėjų apklausomis, galėtų buvęs šalies kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas, kurį V. Zelenskis atleido praėjusiais metais. Šiuo metu V. Zalužnas eina Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigas.

Spaudimas dėl rinkimų 

Rinkimai Ukrainoje šiuo metu nevyksta dėl įvestos karo padėties. Kol kas tai yra neįmanoma, nes šalis nuolat bombarduojama, milijonai žmonių fiziškai kariauja arba yra karo pabėgėliai užsienyje. Be to, Rusija visada kišosi ir kišis į Ukrainos rinkimus, tad jie nėra įmanomi, kol nėra taikos. Paskelbus paliaubas, teoriškai jie galėtų vykti.

Tačiau tai būtų labai pavojingas scenarijus Ukrainai. Rinkimų chaosas gali lemti didelę Rusijos įtaką arba ginčytiną rezultatą. Būtų sunku rinkimus apsaugoti nuo Maskvos įtakos.

„V. Zelenskis prilyginamas šių dienų Winstonui Churchilliui. Tai jis suteikė Vakarams stuburą, kurio nežinojo, kad jiems jo reikia. Tai, kad Ukrainos lyderis pasitrauktų iš posto didžiausio Ukrainos pažeidžiamumo akimirką, būtų stipri žinutė“, – svarsto CNN analitikas.

Winfriedas Schneideris-Detersas, vokiečių apžvalgininkas, besidomintis Ukrainos politika, teigė, kad rinkimais Ukrainoje pirmiausia susidomėjusi Maskva.

„Žinoma, rusai to reikalauja ir skatina. Jie nori sukelti neramumus ir gyventojų susiskaldymą, kuris neišvengiamas rinkimų kampanijos metu. Kita vertus, negaliu suprasti, koks galėtų būti amerikiečių interesas“, – „Deutsche Welle“ sakė analitikas.

Thomas Gremingeris, buvęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generalinis sekretorius, perspėja, kad Ukrainoje rinkimai neturėtų būti surengti per anksti.

„Manau, kad dabartinėmis sąlygomis tiesiog neįmanoma surengti laisvų ir sąžiningų rinkimų“, – kalbėjo Th. Gremingeris. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, didelę Ukrainos dalį šiuo metu kontroliuoja Rusija ir tai artimiausiu metu nepasikeis.

Ukrainos prezidentas D. Trumpo administraciją bandė vilioti gausiais Kyjivo mineraliniais ištekliais. Tik yra vienas kabliukas – daugelis JAV labiausiai dominančių naudingųjų iškasenų yra Rusijos okupuotose teritorijose arba teritorijose, kurioms gresia Maskvos okupacija. 

Didžiausias šio plano trūkumas yra tas, kad dauguma išteklių yra Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose arba labai arti fronto linijos, o tai reiškia, kad niekas negalės išgauti ir perdirbti šių medžiagų. Jei Ukrainoje nebus sudaryta ilgalaikė taika, prie šių išteklių bus sunku prieiti. Ugnies nutraukimo nepakanka, – „Wall Street Journal“ sakė Wolfas-Christianas Paesas, Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas ginkluotųjų konfliktų klausimais.

Politikos analitikas, buvęs Ukrainos parlamento narys Vadimas Denysenka sakė, kad, sudarius taikos susitarimą, būtų galima atverti Ukrainos išteklius Vakarų sąjungininkams.

„Taip, okupuotose teritorijose turime didelių naudingųjų iškasenų šaltinių, tačiau daug jų turime ir neokupuotose teritorijose, – sakė jis. – Jei turėsite tikrą taikos susitarimą – po to tai nebus problema.“

Todėl galimybė naudotis vertingais Ukrainos gamtos ištekliais bent iš dalies priklausys nuo kovos dėl Rytų Ukrainos.  

Pasak pasaulinės skaitmeninės rizikos ir atsparumo bendrovės „SecDev“, Rusijos okupuotoje teritorijoje atsidūrė apie 12 trln. USD vertės turtas. Amerikos prekybos rūmų duomenimis, Rusija yra užėmusi 42% Ukrainos metalų ir 33% retųjų žemių, taip pat 63% jos anglies telkinių, 11% naftos ir 20% gamtinių dujų.

Būtinos JAV garantijos 

Svarbiausias Ukrainos prioritetas derybose dėl taikos visada buvo narystė NATO.

Linas Kojala, Geopolitikos ir saugumo studijų centro politologas, teigė, kad alternatyvų Vašingtonui kaip ilgalaikiam Ukrainos saugumo garantui tiesiog nėra.

„D. Trumpo saugumo patarėjas Michaelas Waltzas tiesiai šviesiai pareiškė, kad Ukrainos saugumu turės rūpintis išskirtinai tik europiečiai. Bet Europa neturi pakankamai svertų. Jokioje Senojo žemyno sostinėje niekas rimtai nesvarsto dešimčių tūkstančių karių dislokavimo įsivaizduojamoms paliauboms palaikyti. Ir net nebūtinai dėl politinės valios stygiaus – tų karių tiesiog nėra“, – nurodė L. Kojala.

Anot jo, Vokietija ir Lenkija kol kas atsisako net svarstyti tokį variantą. Prancūzijos kariuomenės atstovai kalbėjo apie potencialą surinkti 20.000 karių per mėnesį, bet privačiuose pokalbiuose įvardijami „realistiški“ skaičiai kur kas kuklesni. Britai jau ne vienus metus aiškiai indikuoja, kad karių trūkumo problemą siekia spręsti technologiniu išsivystymu.

„Ką jau kalbėti apie europiečių karių dislokavimą karo su Rusija zonoje – tai būtų ypač komplikuota ir rizikinga. Sunku įsivaizduoti Europos valstybes tai darant be aiškaus, konkretaus ir apčiuopiamo JAV įsitraukimo. Visa karinės paramos Ukrainai epopėja yra to įrodymas: Europos valstybės sprendimus priimdavo tik turėdamos JAV principinį palaikymą. Įmanomi reikšmingi, bet tik kur kas kuklesni ribotų pajėgų siuntimo į Ukrainos teritoriją scenarijai. Tačiau vargu ar tai spręstų ilgalaikio Ukrainos saugumo ir paliaubų užtikrinimo dilemas. Tad visi žvalgosi į Vašingtoną ir laukia, nes supranta, kad alternatyvų iš esmės nėra“, – teigė politologas.

Tiesa, jis pastebi, kad Europos lyderiams nuogąstaujant, ar nebus palikti už derybų dėl Ukrainos ateities tarp JAV ir Rusijos durų, reikėtų kelti kitą klausimą.

„Kiek strateginių ir taktinių klaidų per pastaruosius dešimtmečius reikėjo pridaryti, kad atsidūrėme tokioje situacijoje? Visgi tai negali vesti rankų nuleidimo link. Galios suvokimas – taip, kaip matome save, ir kaip mus mato kiti – remiasi ir objektyviais ištekliais (pvz., karinė galia ar ekonomika), ir įvaizdžiu. ES, turtingas ir išsivystęs regionas, sudaro apie 18% nominalaus BVP, turi didelę bei turtingą rinką ir kur kas palankesnes startines pozicijas augimui XXI a. nei daugybė kitų regionų. Nepaisant to, save pateikia kaip lėtą, taisyklių supančiotą, strateginio matymo neturintį veikėją. Tą patį mums, beje, bando įteigti ir Rusija – tikra naujųjų technologijų, augimo ir klestėjimo „pažiba“.  Tai nėra visiškai teisinga. Bet savimonei ir praktiniams veiksniams keisti reikalinga politinė lyderystė“, – pastebėjo L. Kojala. 

Akivaizdu, kad artimiausiomis dienomis matysime labai intensyvų diplomatinį darbą dėl taikos Ukrainoje, Europai nebėra laiko mindžikuoti, būtinas aktyvus darbas įsitraukiant į derybų procesą, nes prarasta Ukraina Europą ves prie katastrofiško scenarijaus.