B. Pistorius: tikimybė, kad 2029–2030 m. Rusija gali pasikėsinti į NATO šalis, išlieka
„Kariniai ekspertais labai atidžiai stebi įvykius Rusijoje. Karo pramonė ten labai vystoma, gaminama daug tankų ir lėktuvų, kas reiškia, jog Rusijos karinės pajėgos iš esmės auga. Iki 2026 metų tikriausiai išaugs iki 1,5 mln. karių“, – trečiadienį žurnalistams sakė B. Pistorius.
„Ekspertai mano, kad Putinas 2029–2030 metais gali performuoti savo karines pajėgas tam, kad sukurtų atitinkamas sąlygas būtent galimam, teoriškam puolimui į kitas valstybes. Taip pat į NATO valstybes. Dėl to iki to laiko turime užtikrinti savo gynybinius pajėgumus. Ši užduotis, žinoma, kainuoja ir laiko, ir pinigų, tačiau tikslo siekiame“, – pabrėžė jis.
Praėjusių metų pabaigoje pristatyti Vokietijos žvalgybos duomenys rodė, jog Rusijos kariuomenė į NATO šalis gali pasikėsinti būtent iki 2030 metų.
Dislokavimas Lietuvoje vyksta pagal planą
Ministras taip pat sakė, kad vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje procesas vyksta pagal planą. Anot jo, į Lietuvą perkeliamų vokiečių karių skaičius auga lygiagrečiai su šalyje kuriama brigadai skirta infrastruktūra.
„Vilniuje jau turime pirminio štabo elemento darbuotojus, turime vadą“, – Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtoje spaudos konferencijoje teigė B. Pistorius.
„Ir brigada auga lygiagrečiai su infrastruktūros kūrimu. Būtent taip, kaip mes ir aptarėme savo veiksmų plane. Šiuo metu kaip tik štabas ruošiasi priimti kitas brigados dalis Nemenčinėje ir Rokantiškėse. Visa tai vyks antrąjį šių metų ketvirtį“, – akcentavo jis.
B. Pistorius teigia ketinantis apžiūrėti, kaip atrodo Rokantiškėse kuriama brigadai skirta infrastruktūra.
Oficialiai tarnybą pradės antrąjį 2025 metų ketvirtį
Pasak Vokietijos gynybos ministro, antrąjį šių metų ketvirtį brigados kariai jau oficialiai pradės savo tarnybą.
„Bus surengta iškilminga rikiuotė, bus pristatyti kariai. Mūsų tikslas yra aiškus – šių metų bėgyje mes vietoje turėsime brigados štabą, kuris galės vadovauti ir vykdyti pratybas kartu su mūsų partneriais ir sąjungininkais“, – sakė jis.
B. Pistoriaus teigimu, jo vizito Lietuvoje tikslas yra parodyti, kad Vokietija yra pasirengusi užtikrinti rytinės NATO sienos saugumą.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5.000 Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Pilną operacinį pajėgumą brigada, planuojama, įgis 2027 metais.
„Turėtume siekti ambicingesnių tikslų“
Vokietijos gynybos ministras taip pat sakė, kad krašto apsaugai nebepakanka skirti 2% BVP. Anot jo, reikėtų aiškiai įtvirtinti, kad toks finansavimo dydis yra minimalus, privalu siekti ambicingesnių tikslų.
Taip Berlyno politikas teigė vertindamas praėjusią savaitę Lietuvos VGT sprendimą nuo kitų metų kasmet gynybai skirti 5–6% nuo BVP.
„Mūsų, kaip NATO partnerių, pagrindinis prioritetas – siekti būtent tų NATO tikslų, kurie buvo neseniai paskelbti, ir pirmiausiai mes turime įgyvendinti tuos tikslus, remdamiesi tam tikrais finansais ir tam tikromis priemonėmis. Tai tam tikras mastelis, tam tikras siektinas tikslas. Atsižvelgiant į BVP, pirmiausiai tai galėtų būti 2%, 2,3% ar 3%. Bet svarbu tai, kam panaudojamos tos lėšos. Būtent siekiant nustatytų tikslų“, – spaudos konferencijoje sakė B. Pistorius.
„Dabar kalbame ne apie tai, ko mes norime, bet apie tai, ką mes privalome padaryti. Manau, visi sutariame, kad 2% nuo bendrojo vidaus produkto tikrai nepakaks. Ir mes turėtume siekti ambicingesnių tikslų. Apie tai galime diskutuoti kiek norime, bet 2% gynybai tikrai nepakanka. Manau, turime patvirtinti, kad 2% būtų apatinė riba ir tai turėtų atitinkamai būti nustatyta mūsų biudžete“, – dėstė jis.
NATO nusistatė 2% nuo BVP tikslą dar 2014 metais. NATO viršūnių susitikime Vilniuje 2023 m. buvo sutarta, kad šis tikslas iš „lubų“ tampa „grindimis“. Vokietija šį tikslą pasiekė tik praėjusiais metais.
Nesvarsto trauktis iš Otavos konvencijos
Lietuvai konsultuojantis su partneriais dėl galimybės trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, B. Pistorius leidžia suprasti, kad vokiečiai analogiškų ketinimų neturi.
„Vokietija ratifikavo šią konvenciją ir mes taip ir liksime ją ratifikavę. Dabar kitos valstybės dalyvauja konsultacijų procese ir daugiau komentuoti negaliu“, – paprašytas įvertinti kilusias diskusijas dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos žurnalistams Vilniuje teigė B. Pistorius.
Praėjusią savaitę Lietuvos Krašto apsaugos ministerija pateikė savo politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir siūlo pradėti pasitraukimo procedūras, konsultacijas su sąjungininkais bei Baltijos jūros šalimis.
Galimybę trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos aptarinėjo ir Valstybės gynimo taryba (VGT), tačiau sprendimas nebuvo priimtas. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, VGT posėdyje buvo sutarta tęsti konsultacijas su partneriais.
Ministerija pažymi – jeigu VGT pritartų iniciatyvai, KAM siūlytų prezidentui teikti Seimui denonsuoti pastarąją konvenciją.
Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
