D. Trumpas greičiausiai blefuoja, bet ir tai silpnina Vakarus

Kai lapkritį laimėjo JAV prezidento rinkimus, buvo tikimasi, kad D. Trumpas grasins nuo Rusijos ar Kinijos neginti sąjungininkių, jei šios nedidins išlaidų gynybai, ir įvesti muitus jų prekėms, jei jos nepirks daugiau amerikietiškų gaminių, kaip tai jau yra daręs pirmos kadencijos metu.

Bet tikrai ne to, apie ką D. Trumpas prabilo praėjusią savaitę – apie galimus karinius veiksmus siekiant išplėsti JAV teritoriją, įtraukiant į ją Grenlandiją ir Panamos kanalą, taip pat ekonominės galios panaudojimą Kanadai aneksuoti.

„Tikėjomės kai kurių dalykų. Planavome kai kuriuos dalykus. Bet nieko tokio beprotiško“, – „Financial Times“ (FT) sakė sako vienas aukštas ES pareigūnas, kalbėdamas apie Grenlandiją.

Nuo būsimo prezidento ne ką atsilieka jo dešinioji ranka E. Muskas, turtingiausias pasaulio žmogaus, skyręs 259 mln. USD D. Trumpo rinkimų kampanijai, – jis ėmė agresyviai kištis į Europos politiką.

E. Muskas ragino surengti naujus rinkimus Jungtinėje Karalystėje ir įkalinti premjerą Keirą Starmerį. Anot FT, jis su bendražygiais aptarinėjo, kaip sukurti paramą alternatyviems politiniams judėjimas kaip kraštutinių dešiniųjų partija „Reformuokime JK“. Tačiau kartu jis viešai reikalavo, kad pastarosios lyderis Nigelas Farage'as atsistatydintų, nes „neturi to, ko reikia“ vadovauti partijai (po keleto dienų 10 partijos tarybos narių atsistatydino, siekdami N. Farage'o pasitraukimo).

E. Muskas taip pat visaip reiškia paramą kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), šalyje artėjant pirmalaikiams parlamento rinkimams. Pastarąjį kartą jis per diskusiją su viena iš partijos lyderių ir kandidate į kanclerius Alice Weidel „primygtinai rekomendavo“ vokiečiams balsuoti už AfD.

Būdas užsiimti geresnę derybinę poziciją

Vis dėlto analitikai netiki, kad D. Trumpas įsiverš į Panamą arba Grenlandiją ar aneksuos Kanadą. Jų vertinimu, jis tikriausiai griebiasi tokios retorikos, norėdamas persiderėti dėl šalies santykių su pagrindinėmis kaimynėmis.

„Dauguma šių žodžių – tai pasipūtimas ir blevyzgojimas, – JAV visuomeniniam radijui NPR sako Danas Hamiltonas, Brookingso instituto užsienio politikos ekspertas. – Tai išbandyta ir tikra D. Trumpo taktika – tarsi dezorientuoti derybų partnerį, įstumti į nekomfortišką situaciją, norint pasiekti geresnį susitarimą dėl tikrųjų savo tikslų.“

D. Trumpas iš Kanados reikalauja trijų svarbių dalykų: didesnių išlaidų gynybai, kurios dabar sudaro tik 1,4% BVP, kai NATO nustatytos grindys – 2%, o D. Trumpas norėtų, kad sąjungininkės apskritai skirtų 5%; griežtesnės sienų kontrolės, kad būtų užkirstas kelias narkotikų kontrabandai; ir šalies prekybos su JAV pertekliaus panaikinimo.

Praėjusią savaitę atsistatydinus premjerui Justinui Trudeau, D. Trumpas turi visas galimybes pasiekti bent du pirmuosius tikslus. Opozicinių konservatorių lyderis Pierre'as Poilievre'as, kuris yra favoritas laimėti vėliau šiemet vyksiančius rinkimus, pažadėjo didesnes karines išlaidas ir sienos apsaugą.

Grenlandijos ir Panamos atveju „tikrieji tikslai“ apima Kinijos ir kitų potencialių priešininkų sulaikymą – tai tarsi atgarsiai Monroe doktrinos, kurią daugiau nei prieš 200 metų pirmas pradėjo vykdyti prezidentas Jamesas Monroe, perspėdamas Europos galybes nesikišti į Vakarų pusrutulio reikalus, kuriuos JAV laikė vien savo atsakomybės sfera.

„Geografija tikrai svarbi, o Grenlandijos geografija – itin strateginė, – NPR sako Brentas Sadleris, „Heritage Foundation“ vyresnysis mokslo darbuotojas. – Nenorime, kad Kinijos ekonominis ar karinis buvimas būtų ten, kur yra labai svarbus kelias puolimui prieš JAV.“

Vis dėlto manoma, jog D. Trumpas sutiktų, kad vietoj aneksijos būtų plečiamos JAV karinės bazės Grenlandijoje ir suteikiama daugiau galimybių naudotis šios teritorijos gamtos ištekliais, įskaitant retuosius žemės metalus. Danija, kuriai priklauso Grenlandija, yra aiškiai pareiškusi, kad dėl padidėjusio Rusijos ir Kinijos aktyvumo Arktyje palankiai vertintų stipresnį JAV buvimą.

Kalbant apie Panamos kanalą, Jay Truesdale'as, JAV įsikūrusios strateginių konsultacijų bendrovės TDI vadovas, sako, kad D. Trumpas irgi gali pasitenkinti mažesniais laimėjimais. Tarp tokių galėtų būti Honkonge įsikūrusios „CK Hutchison“, valdančios du uostus, esančius abiejuose Panamos kanalo galuose, statuso pakeitimas, kad būtų išvengta galimos Kinijos įtakos jos veiklai; ir mokesčių, kuriuos JAV laivai moka už tranzitą, sumažinimas.

Danielis Drezneris, tarptautinės politikos profesorius iš Tuftso universiteto, pažymi, kad tokia derybų strategija, jei ir veikia su sąjungininkais, nebūtinai veiks su varžovais. 

„Stipri koncepcinė klaida, kurią D. Trumpas padarė per pirmąją kadenciją ir darys per antrąją, yra jo įsitikinimas, jog dėl to, kad gali įbauginti sąjungininkus, sugebės išsireikalauti panašių nuolaidų iš pasaulio kinijų ir rusijų“, – teigia D. Drezneris.

Kai kurių analitikų nuomone, ilgainiui D. Trumpo strategija gali pakenkti pačiai JAV galiai. Šalies aljansų tinklas ir parama teisinei valstybei buvo jos stiprybės šaltinis.

Nebelieka argumento prieš Rusijos invaziją 

Kaip analizėje rašo „Reuters“, net jei D. Trumpo bauginimai neperžengs retorikos ribų, toks sąjungininkų žeminimas susilpnins Vakarus trimis būdais.

Pirma, sukels nepasitikėjimą Aljanse, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo yra Vakarų saugumo pagrindas, nes Danija, kuriai priklauso Grenlandija, ir Kanada yra NATO narės.

Antra, D. Trumpo grasinimai panaudoti karinę jėgą – net jei to negalvoja daryti rimtai – pakenks argumentams prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

JAV ir jų sąjungininkės tvirtai įrodinėjo, kad didžiosios valstybės neturi teisės užgrobti kaimynų teritorijų. Dabar, kai D. Trumpas grasina padaryti tą patį, jis nebeturi argumentų prieš Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino siekį kurti imperiją arba prieš galimą Kinijos invaziją į Taivaną.

Trečia, E. Musko įsikišimas gali padėti Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijai AfD, pasisakančiai prieš pagalbą Ukrainai, rinkimuose sulaukti dar tvirtesnio palaikymo. Dabar ji apklausose žengia antra po krikdemų (30%) su 21% rinkėjų palaikymu.

Jei E. Muskui pavyktų bet kurioje didelėje Europos šalyje pakreipti politinę svirtį kraštutinių dešiniųjų link, žemynas taptų dar labiau susiskaldęs tuo metu, kai jam reikia susivienyti, kad sustiprintų savo gynybą ir padidintų konkurencingumą.

Kitaip nei numanomas D. Trumpo blefavimas, E. Musko noras pakeisti Europos politinį žemėlapį, anot „Reuters“, atrodo nuoširdus. Technologijų magnatas taip pat turi daug komercinių interesų – nuo kosmoso tyrimų iki „Teslos“ elektromobilių ir socialinės žiniasklaidos. Jis gali pasinaudoti savo politine įtaka, kad gautų naudos savo verslui – užsitikrintų sutartis ar palankų reguliavimą, o tada panaudoti savo ekonominę įtaką, kad sustiprintų savo galią.

Optimizmo teikia komanda

Vis dėlto JAV sąjungininkams Europoje prieš D. Trumpo inauguraciją tam tikro optimizmo teikia D. Trumpo buriama nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komanda. 

Kaip rašo FT, Europos pareigūnai ir diplomatai pabrėžia, kad ji iš esmės laikosi pagrindinių pozicijų dėl santykių su ES ir jos narėmis.

Tikimasi, kad tokios pažįstamos figūros kaip Marco Rubio, nominuotas į valstybės sekretorius, Keithas Kelloggas, D. Trumpo pasiuntinys Ukrainai, ir Mike'as Waltzas, kandidatas į patarėjus nacionalinio saugumo klausimais, sušvelnins prezidento poziciją svarbiausiais užsienio politikos ir prekybos klausimais, kurie turėtų įtakos žemynui.

„Komanda yra ramesnė ir gana protinga, – FT sakė vienas pareigūnas, diskutavęs su būsimos komandos nariais. – Tai, ką D. Trumpas sako savo žmonėms, kad planuoja daryti, nėra tai, ką girdite spaudos konferencijose.“

Tačiau papildomų sunkumų kelia klausimas, kaip elgtis su E. Musku ir jo asmeniniu kišimusi į Europos politiką. „E. Muskas yra tikrai baisus“, – sakė kitas ES pareigūnas.

D. Trumpas teigė nieko nežinąs apie E. Musko manevrus per pastarąją savaitę, tačiau pažymėjo, kad milijardieriaus kišimasis į rinkimus „nėra taip jau neįprastas“.

Vis dėlto Peteris Rickettsas, buvęs Jungtinės Karalystės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, sako esąs „labai skeptiškas, kad E. Musko ir D. Trumpo meilė tęsis ilgai. Tai dvi didžiulės egoistiškos, narcisistinės asmenybės“. 

Tad ką daryti? 

Kai kurie D. Trumpo sąjungininkai, kuriuos cituoja FT, teigia, kad užsienio šalių lyderiai turi rasti būdą, kaip tiesiogiai bendrauti su D. Trumpu, jei nenori patirti didžiulio naujosios administracijos spaudimo.

„Kalbėjausi su įvairiais užsienio lyderiais ir beveik visais atvejais mano patarimas buvo tas pats: sėskite į lėktuvą, – sako Gordonas Sondlandas, buvęs D. Trumpo ambasadorius ES. – Keliaukite į „Mar-a-Lago“ (D. Trumpo rezidencija Floridoje – VŽ). Nesivežkite svitos. Susėskite su prezidentu D. Trumpu ir pradėkite kalbėtis apie dalykus, kuriuos galite padaryti šiandien, rytoj – ne po 20 metų.“

Panašiai kalba ir Leslie Vinjamuri, Londone įsikūrusios idėjų kalvės „Chatham House“ JAV ir Amerikų programos direktorė: „Kaip greitai europiečiai pradės strategiškai apie tai mąstyti? (...) Ko galime siekti užkulisiuose bendradarbiaudami su būsima D. Trumpo administracija? Jei tai susiję su jūrų keliais, svarbiausiomis naudingosiomis iškasenomis ir geopolitine konkurencija, tuomet... ką turėtume daryti? O šiuo metu tik pyktis ir priekaištai.“