LAT paskelbė nuosprendį „MG Baltic“ byloje: kaltinamiesiems paliktos laisvės atėmimo bausmės

Papildymai visame tekste 

LAT atmetė Eligijaus Masiulio kasacinį skundą ir nusprendė, kad jam skirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė išlieka. Teismas trimis mėnesiais, iki 4 metų ir 3 mėnesių, sušvelnino laisvės atėmimo bausmę parlamentarui Vytautui Gapšiui.

„MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta pusmečiu, iki 5 metų ir 6 mėn.

Buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui maždaug 19.000 Eur bauda buvo pakeista į siekiančią maždaug 15.000 Eur.

Liberalų sąjūdžio ir „MG Grupei“ skirtos baudos taip pat buvo nežymiai sumažintos, į atitinkamai beveik 375.000 Eur ir 1,11 mln. Eur.

Šios bausmės pasikeitė perkvalifikavus Š. Gustainio kyšininkavimo epizodą – LAT nurodė, kad šio buvusio politiko veiksmai Apeliacinio teismo netinkamai vertinti kaip atlikti veikiant neteisėtai.

Anot Aukščiausiojo Teismo, Š. Gustainis buvo nuteistas už įstatymų projektų pateikimą Seime svarstyti ir priimti, taigi, veikė neviršydamas savo įgaliojimų.

„Vien tai, kad visus jam inkriminuotus veiksmus Š. Gustainis atliko ne savo iniciatyva, o prašomas R. Kurlianskio, savaime nereiškia, kad Š. Gustainis veikė neteisėtai. Tačiau tai nereiškia ir to, kad jo veika nėra nusikalstama“, – teigiama LAT pranešime spaudai.

Pasikeitus veikos kvalifikavimui Š. Gustainiui, atitinkamai pasikeitė ir jos kvalifikavimas bendrakalčiams pagal šią veiką – Liberalų sąjūdžiui, R. Kurlianskiui ir „MG grupei“.

LAT taip pat koregavo apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir dėl V. Gapšio padarytų veikų, nurodydamas, kad jos turi būti vertinamos ne kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Dėl to buvo pakeisti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai kitiems bendrakalčiams – Darbo partijai ir R. Kurlianskiui.

Nuosprendžiai buvusiam liberalui Gintarui Steponavičiui ir Darbo partijai liko nepakeisti.

Apeliacinis teismas pernai lapkritį G. Steponavičiui skyrė daugiau nei 15.000 Eur baudą, Darbo partijai – daugiau nei 301.000 Eur baudą.

Įrodymų nenagrinėjo

LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Aiškindamas sprendimo motyvus, vienas teisėjų kolegijos narių Artūras Ridikas pabrėžė, kad LAT nagrinėja skundus tik teisės taikymo aspektu.

„Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, yra galutinai išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose“, – skelbdamas sprendimą sakė LAT teisėjas.

R. Kurlianskis ir koncernas buvo nuteisti dėl kyšių davimo politikams ir partijoms mainais tikintis palankių jų veiksmų, priimant sprendimus Seime ir kitose valdžios institucijose.

Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta politinės korupcijos požymių, o nusikaltimais buvo daromas poveikis Lietuvos ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.

Anot LAT, koncernas, per R. Kurlianskį palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir „MG grupei“ naudingus sprendimus.

„Net ir pasikeitus įstatymo įtvirtintam reglamentavimui, kai juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms, koncernas ieškojo būdų, kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo“, – teigiama teismo pranešime.

„Tai buvo daroma pasirenkant įvairias konspiracines schemas – pavyzdžiui, byloje nustatyti atvejai, kai kyšiai, užmaskuoti kaip parama, buvo pervedami ne tiesiogiai patiems juridiniams asmenims (partijoms), buvo kuriami daugialypiai ryšiai ir santykiai, įskaitant ir fiktyvius, tarp juridinių, taip pat ir tarp juos valdančių fizinių asmenų, siekiant paslėpti pinigų ar kitokios naudos plačiąja prasme judėjimą ir suklaidinti dėl tikrojo naudos gavėjo ar lėšų paskirties“, – rašoma jame.

Teismas nurodė, kad konstitucinis Seimo nario laisvojo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad būtų priimti su Konstitucija nesuderinami sprendimai.

Todėl, nors nuteistieji buvo pripažinti kaltais už teisėtą veikimą, LAT pabrėžė, kad šios aplinkybės savaime nepaneigia nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neteisėtumo.

Atmetė priekaištus dėl perteklinės žvalgybos

Išplėstinė LAT septynių teisėjų kolegija nutartyje taip pat nurodė, kad skundų autorių abejonės dėl Apeliacinio teismo šališkumo, kaltinimų neaiškumo, piktnaudžiavimo žvalgybos duomenimis vykdant ikiteisminį tyrimą bei kiti priekaištai yra tiesiog grįsti nesutikimu su apkaltinamuoju nuosprendžiu, subjektyviu įrodymų vertinimu.

Pasak teisėjo A. Ridiko, visuose skunduose Apeliacinis teismas kaltintas šališkumu, nes teisėjai kitame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai, taip pat dėl to, kad išankstiniai pasisakymai viešojoje erdvėje galėjo pažeisti nekaltumo prezumpciją ir daryti įtaką teismui.

„Argumentai pripažinti visiškai nepagrįsti ir konstatuota, kad jie yra susiję su neteisingu Baudžiamojo proceso kodekso (...) nuostatų aiškinimu“, – sakė A. Ridikas.

„Teisėjų kolegija konstatavo, kad tai nėra pagrindas pripažinti, kad teismas buvo šališkas“, – pridūrė jis.

Anot teisėjų kolegijos nario, LAT nenustatė, kad būtų padaryta esminių proceso pažeidimų pripažįstant įrodymais žvalgybos surinktus duomenis.

Apeliacinio teismo nuosprendžius aukščiausiai instancijai buvo apskundę visi nuteistieji – iš viso teismas gavo 12 jų ir advokatų skundų.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra prašė atmesti visus kasacinius skundus ir palikti galioti Apeliacinio teismo nuosprendį be pakeitimų.

Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2766?placement=

Apeliacinio teismo nuosprendžius aukščiausiai instancijai buvo apskundę visi nuteistieji – buvęs Liberalių sąjūdžio lyderis E. Masiulis, parlamentaras V. Gapšys, buvę politikai Š. Gustainis ir G. Steponavičius, vienas buvusių koncerno „MG Baltic“ vadovų R. Kurlianskis, „MG grupė“, Darbo partija, Liberalų sąjūdis.

Iš viso teismas gavo 12 kasacinių skundų.

Jais nuteistieji siekė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo minėti asmenys pernai pripažinti kaltais dėl korupcinių nusikaltimų – papirkimo, prekybos poveikiu, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo.

Nuteistieji kaltinimus vadina nepagrįstais, o teisėsaugos veiksmus – neteisėtais.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra prašė atmesti visus kasacinius skundus ir palikti galioti Apeliacinio teismo nuosprendį be pakeitimų.

Anot prokuroro Justo Lauciaus, įsiteisėjusį nuosprendį priėmęs Apeliacinis teismas tinkamai įvertino tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą, tad nėra pagrindo keisti nuosprendį.

Jis nuteistųjų skundus vadina nepagrįstais, taip pat pabrėžia, kad nė vieno iš jų teisės nebuvo pažeistos.

R. Kurlianskis ir koncernas buvo nuteisti dėl kyšių davimo politikams ir partijoms mainais tikintis palankių jų veiksmų priimant sprendimus Seime ir kitose valdžios institucijose.

Apeliacinis teismas E. Masiulį nuteisė kalėti pusšeštų, V. Gapšį – puspenktų, R. Kurlianskį – šešerius metus, jie bausmes atlieka Kauno kalėjimo padaliniuose.

Iš E. Masiulio konfiskuota ir daugiau nei 240.000 Eur, pripažintų kaip kyšis.

Byloje taip pat nuteistiems buvusiems liberalams Š. Gustainiui bei G. Steponavičiui teismas skyrė 19.000 ir 15.000 Eur baudas.

Kalta pripažintai MG grupei skirta daugiau nei 1,1 mln. Eur bauda, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui atitinkamai skirtos 301.000 Eur ir 377.000 Eur baudos.

Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs.