Rezonansinės „MG Baltic“ bylos ėmėsi Aukščiausiasis Teismas
Teisėjų kolegija atmetė nuteisto buvusio parlamentaro Šarūno Gustainio prašymą skirti jam valstybės skiriamą advokatą.
Pasak Š. Gustainio, po apkaltinamojo nuosprendžio išlaidos už gynėją iš jo buvo išieškotos ir jis neturi lėšų pats pasisamdyti advokato.
„Kadangi visi proceso dalyviai turi advokatus, manau, kad man advokatas yra būtinas“, – sakė nuotoliu posėdyje dalyvaujantis Š. Gustainis.
Jis teigė, kad pirmą kartą dalyvauja paskutinės instancijos teisme, nežino, kaip šis procesas turėtų vykti, dėl to labai norėtų turėti gynėją. Pasitarusi teisėjų kolegija nusprendė atmesti Š. Gustainio prašymą.
Kaip teigė kolegijos pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, teismas nenustatė įstatyme numatytų sąlygų, dėl kurių Š. Gustainiui šioje stadijoje reikėtų skirti advokatą.
Prašymą teismui prie bylos pridėti bylinėjimosi išlaidas ir tai įrodančias sąskaitas pateikė Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka, kuris teismui pateikė tris sąskaitas, kurių bendra suma – kiek didesnė nei 8.000 Eur. Analogišką prašymą turėjo Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis, kurio pateikta suma – 5.000 Eur.
Teismas šiuos prašymus tenkino.
Posėdyje nuotoliu dalyvauja ir įkalinimo įstaigose esantys buvęs Seimo narys Eligijus Masiulis, dabartinis parlamentaras Vytautas Gapšys ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Siūlė V. Gapšio netapatinti su partija
Nuteistosios Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis teigė, kad pagrindinis šios partijos kasacinio skundo motyvas yra tas, kad Apeliacinis teismas, vertindamas partijos atsakomybę, savo sprendimo nemotyvavo.
„Teismui užteko išvardinti eilę (V. Gapšio – BNS) pareigų ir tas pareigų sąrašas neva pakankamas savaime atsakomybei kilti“, – sakė V. Sviderskis.
Anot jo, Apeliacinis teismas neteisingai nuteisė Darbo partiją sutapatinęs politinę jėgą su V. Gapšio veiksmais. Pasak jo, V. Gapšys negalėjo vienasmeniškai atstovauti politinei jėgai, tad ir jo veikų tapatinti su juridiniu vienetu nereikėtų.
„Šiuo atveju mano įgaliojimai atstovauti juridiniam asmeniui šiame procese yra didesni, nei V. Gapšys kada nors turėjo atstovaudamas Darbo partiją“, – kalbėjo V. Sviderskis.
Advokato teigimu, nors V. Gapšys buvo partijos valdančių organų narys, dėl jo veikų nereikėtų nuteisti visos partijos. Pasak V. Sviderskio, taip gali būti sukurta pavojinga situacija, kai dėl vieno žmogaus veiksmų visas juridinis vienetas yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Darbo partijos gynėjas kėlė klausimą ir dėl vieno iš nuosprendį Apeliaciniame teisme priėmusio teisėjo Albino Bielskio, kuris buvo minimas teisėjų korupcijos byloje už sutikimą paimti kyšį.
Nors A. Bielskiui įtarimai nebuvo pareikšti, V. Sviderskio teigimu, su politinės korupcijos byla dirbo tas pats tyrėjas, kuris dalyvavo ir tiriant teisėjų korupciją.
„Ko gero, teisėjas turėjo ir pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir nesukurti tokios situacijos“, – teigė advokatas.
Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka savo kalboje akcentavo netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Jis taip pat laikėsi pozicijos, kad veikos, kurias atliko tuometinis liberalų vadovas E. Masiulis ir nariai G. Steponavičius bei Š. Gustainis negali būti tapatinamos su partija.
Advokato teigimu, teismas nuosprendyje kalba apie jų veiksmus ne kaip partijos narių, o kaip Seimo narių ar frakcijos atstovų.
„Jie veikė kaip Seimo nariai, Seimo Liberalų frakcijos nariai, bet bauda nukreipta į juridinį asmenį“, – kalbėjo advokatas.
Nemato ryšių su koncernu
„MG Grupės“ advokatas Linas Belevičius teigė, kad Apeliacinio teismo nuosprendis koncerno atžvilgiu – nepagrįstas.
„Visą procesą buvo eskaluojama ir R. Kurlianskis visą laiką buvo vadinamas koncerno viceprezidentu, kol galiausiai Apeliacinis teismas pasakė, kad jis nebuvo viceprezidentas. Tai jis neturėjo nei teisės, nei galimybės veikti koncerno vardu. Už tas veikas, kurias jis padarė ar nepadarė, negali kilti atsakomybė šiam juridiniam asmeniui“, – žurnalistams sakė L. Belevičius.
VERSLO TRIBŪNA
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš viso dalyvavo daugiau nei 500 Inovacijų agentūros įkurtų aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ narių ir alumnų iš visos Lietuvos bei daugiau nei 30 nacionalinio verslo lyderių, mentorių ir ekspertų.
„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirtas fondas „Evernord Bond Fund“ jau kitų metų pradžioje pradės grąžinti investicijas ir uždarbį savo investuotojams: nuo 2026 m. I ketvirčio, kiekvieną ketvirtį, jiems bus išmokama dalis investuotų lėšų su palūkanomis. Tokia fondo struktūra užtikrina nuolatinį kapitalo srautą (cash flow) ir atliepia investuotojų poreikį gauti periodines pajamas bei sumažinti reinvestavimo riziką.
„Kika Group“ Žemaitkiemyje, Kauno r., atidarė konservuoto maisto gyvūnams gamyklą „Akvatera W“. Sprendimą statyti naują gamyklą lėmė sparčiai augantis šio maisto segmento poreikis ir Lietuvoje, ir tarptautinėse rinkose. Su „Akvatera W“ siekiama išplėsti produktų asortimentą – pasiūlyti pilną augintinių mitybos sprendimų liniją: sausą maistą, funkcinius skanėstus bei konservuotą maistą. Kartu buvo keliami tikslai sustiprinti eksporto potencialą, padidinti gamybos mastą bei įdiegti moderniausias technologijas, kurios užtikrintų aukštesnį efektyvumo, kokybės ir tvarumo lygį.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą vykdyti gyvenamųjų namų statybas sostinės Bokšto g. 21A. Projektą vykdanti NT bendrovė „Rewo“ čia restauruos ir rekonstruos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktą saugomą pastatą, atliks kito pastato sienos likučių, tvoros tvarkybą taip pat bus statomi trys nedideli dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas - 900 kv. metrų.
Advokato teigimu, R, Kurlianskis vadovavo su koncernu susijusiomis įmonėms, tad L. Belevičius kėlė klausimą, kodėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktas visas koncernas, o ne šios įmonės, dalies kurių akcijos priklausė dukterinėms koncerno įmonėms.
L. Belevičiaus teigimu, Apeliacinis teismas „suplakė koncerną ir dukterines įmones“ į vieną vienetą.
„Tokia pozicija nėra pagrįsta, nes jei R. Kurlianskis padarė nusikalstamas veikas, tai jis padarė kitų savarankiškų juridinių asmenų naudai, o ne koncernui. (...) Neteisinga nubausti ne tas įmones, o patronuojančią įmonę holdingo viršuje“, – tvirtino advokatas.
Pasak jo, nėra duomenų ir kad kyšio E. Masiuliui davimo epizode svarbiausi objektai – pinigai ir degtinės butelis – būtų priklausę koncernui.
L. Belevičius taip pat sakė, kad Apeliacinis teismas sprendimą patraukti „MG Baltic“ baudžiamojon atsakomybėn grindė ne įstatymu, o 2006 m. pasirodžiusia mokslininkų monografija, kurią, anot advokato, teismas „netiksliai citavo“.
„Baudžiamoji atsakomybė gali būti nustatyta tik įstatymu, o ne mokslininkų teorijomis“, – sakė L. Belevičius.
Jo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, galėjo vadovautis ir politiniu vertinimu. L. Belevičius turėjo omenyje 2018 m. Seime patvirtintas parlamento laikinosios tyrimo komisijos išvadas, kuriose „MG Baltic“ yra pavadintas grėsme nacionaliniam saugumui.
„Manau, kad aptarus visas tas aplinkybes (...) kaltinamasis nuosprendis šio juridinio asmens atžvilgiu turi būti panaikintas“, – teigė L. Belevičius.
Kelia klausimą dėl žvalgybos veiksmų
Vienas iš R. Kurlianskio gynėjų Giedrius Danėlius teigė, kad kasacinis skundas pateiktas dėl baudžiamojo proceso taikymo pažeidimų.
„Tai susiję su kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimu“, – teigė advokatas.
Anot jo, skundas pateiktas ir dėl ad hominem aplinkybių ir galimo Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos galimo šališkumo.
„Taip pat ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kadangi Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne viena ir ne dvi bylos, kur pasakyta, kad reikia atskirti teisėta, įprasta ir normalu nuo to, kas yra neteisėta. Ko gero, tuos gana įprastus ir teisėtus veiksmus apeliacinės instancijos teismas kriminalizavo visai nepagrįstai“, – sakė G. Danėlius.
Apeliacinio teismo nuosprendžius aukščiausiai instancijai apskundė visi nuteistieji, iš viso gauta 12 kasacinių skundų.
Kasacinius skundus teismui pateikė laisvės atėmimu nubausti E. Masiulis, V. Gapšys ir R. Kurlianskis, taip pat Š. Gustainis, Gintaras Steponavičius, „MG Grupė“ (buvęs „MG Baltic), Darbo partija, Liberalų sąjūdis.
Jie prašo panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo šis pernai bylos kaltinamuosius pripažino kaltais dėl korupcinių nusikaltimų – papirkimo, prekybos poveikiu, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo.
„MG Baltic“ bylą nagrinėja išplėstinė septynių LAT teisėjų kolegija, ją sudaro pirmininkė G. Juodkaitė-Granskienė, pranešėjas A. Ridikas, Albinas Antanaitis, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Tomas Šeškauskas, Sigita Jokimaitė ir Artūras Pažarskis.
Teismas E. Masiulį nuteisė kalėti pusšeštų, V. Gapšį – puspenktų, R. Kurlianskį – šešerius metus, jie bausmę atlieka Kauno kalėjimo padaliniuose.
Iš viso Apeliacinio teismo nuosprendžiu valstybei sumokėta per 2 mln. Eur baudų, konfiskuotų ir iš nuteistųjų išieškotų pinigų.
„MG Grupė“ sumokėjo 1,1 mln. Eur baudą, R. Kurlianskis – beveik 19.000 Eur baudą, iš E. Masiulio konfiskuota ir valstybei perduota daugiau nei 240.000 Eur, pripažintų kyšiu.
V. Gapšys sumokėjo 8.000 Eur konfiskuotą kyšio dydžio sumą, G. Steponavičius – per 15.000 Eur, Š. Gustainis – 18.800 Eur baudas, Liberalų sąjūdis – 376.600 Eur, Darbo partija – 301.200 Eur baudas.
Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs.
