Druskininkų užkardoje pristatomos priemonės kovoje su balionais gabenama kontrabanda
Renginyje dalyvavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas, Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius, Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai.
Meteorologinių balionų numušimas – įmanomas, tačiau ne efektyviais būdas į juos reaguoti, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas R. Liubajevas.
„Numušimas arba jo fizinis sunaikinimas yra tik vienas, bet ne pats efektyviausias jo neutralizavimo būdas. Techniškai atlikti naikinimo procedūrą įmanoma, bet turime įvertinti ir kokias rizikas sunaikintas oro balionas gali turėti žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui“, – antradienį Druskininkų pasienio užkardoje žurnalistams kalbėjo jis.
„Toks naikinimo būdas būtų įmanomas tais atvejais, kai balionai artėja prie žemės virš strateginių objektų, virš karinių objektų, karinių teritorijų“, – akcentavo vadas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė akcentavo, jog reaguodama į balionų keliamą grėsmę, ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė įstatymų pakeitimus, kuriais Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančius oro balionus su kontrabanda numušti galėtų VSAT bei su strateginių objektų apsauga susiję pareigūnai.
Praėjusią savaitę pasieniečiai, Šaulių sąjunga, karo policija rengė bendras pratybas, kuriuose išbandyti meteorologinių balionų neutralizavimo būdai.
Tuomet krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas BNS sakė, kad į kovą gali būti pasitelkti pirmojo asmens vaizdo principu veikiantys dronai.
„Pati efektyviausia priemonė, dėl kurios mes esame sutarę, yra mūsų sutarimas su ryšių reguliavimo tarnyba, operatoriais padarant šią veiklą (meteorologinių balionų naudojimą kontrabandai gabenti – BNS) neefektyvia ir nepelninga“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininko pavaduotojo Dariaus Kuliešiaus, tarnyba pateikė savo siūlymus, rekomendacijas, kaip elektroninių ryšių įvykiai gali padėti atpažinti ir prisidėti prie tyrimo, neteisėtos kontrabandos atveju.
„Viena kryptis, būtent apie istorinius atvejus tam, kad galima būtų atlikti tyrimus ir identifikuoti, kiek čia tos kontrabandos buvo, kokie asmenys yra susiję su šita kontrabanda“, – pažymėjo jis.
„Ir antroji kryptis jau yra būtent apie duomenis, kurie leistų matyti pačios kontrabandos atvejus tuo metu, kada ta kontrabanda vyksta, kad galima būtų ją identifikuoti ir pritaikyti priemones tam, kad šiuos nusikaltimus darantys asmenys tiesiog negalėtų labai lengvai tų priemonių valdyti“, – kalbėjo tarnybos atstovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra paraginusi nepervertinti iš Baltarusijos atskrendančių balionų keliamos grėsmės. Jos teigimu, sustiprinus sienos apsaugą kontrabandininkai paprasčiausiai ieško būdų toliau tęsti verslą. Tuo metu prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad vienos priemonės išspręsti kontrabandos gabenimo meteorologiniais balionais nėra, tam reikia kompleksinių priemonių.
Kaip anksčiau skelbė pasieniečiai, iš daugiau nei 600 šiemet fiksuotų meteorologinių balionų jie perėmė per 70.
Prezidento patarėjas: vienos priemonės problemai išspręsti nėra
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad vienos priemonės išspręsti kontrabandos gabenimo meteorologiniais balionais nėra, tam reikia kompleksinių priemonių.
„Tai trikdo kitų institucijų ir veiklų tęstinumą, dėl to turi būti sprendžiama. Pačios sprendimo priemonės: nėra vienos elementarios kulkos ar to šovinio, kur būtų galima numušti“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Kai kas tiktų galbūt karo metui, bet netinka taikos metui ir valstybei, kuri sprendžia tvariai tuos klausimus“, – pridūrė jis.
K. Budrio teigimu, reikia imtis priemonių prieš tuos, kurie tokią veiklą padeda vykdyti Lietuvoje.
„Taip pat dirbti reikia ir su ta puse, kuri sudaro sąlygas – Baltarusijos puse ir jos institucijomis. Aštrinti įrankius stebėti ir kontroliuoti, kas vyksta“, – kalbėjo jis.
Kaip anksčiau skelbė pasieniečiai, iš daugiau nei 600 šiemet fiksuotų meteorologinių balionų pasieniečiai perėmė per 70. Pareigūnai pabrėžia tokius objektus teoriškai galintys numušti jiems priartėjus arčiau žemės, tačiau tam neturi įgaliojimų.
Reaguodami į balionų keliamą grėsmę, politikai ketina keisti įstatymus ir Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančius oro balionus su kontrabanda leisti numušti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.
„Ar tai negali būti išnaudojama trikdyti tarnybų darbą? Tą turi atsakyti tarnybos. Čia mes neturime užsispekuliuoti, kad kiekvieną balioną pripučia Baltarusijos KGB“, – sakė K. Budrys.
„Kaip su nelegaliais migrantais buvo? Pradžioje jie ignoravo tą problemą, po to asistavo, kad galėtų migrantai kirsti mūsų sieną, žiūrėdami, kaip užlūžinėja mūsų kasdienės funkcijos: tiek sienos kontrolės, tiek prieglobsčio, tiek kitos“, – pridūrė jis.
