Valdančiųjų lyderiai pasitarė, bet kandidato į eurokomisarus dar nepaskelbė
Papildyta I. Šimonytės komentaru
Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po susitikimo žurnalistams sakė, kad daugiau kalbėta apie norimus eurokomisarų portfelius nei apie galimų kandidatų pavardes.
Tikina kalbėję apie portfelius
„Buvo kalbama apie portfelius. Labai daug apie pavardes nekalbėjome“, – sakė A. Armonaitė.
„Šiandien iš tikrųjų daugiau kalbėjome apie procesą, apie galimus portfelius, apie galimą išsidėstymą laike. Apie pavardes kalbėjome minimaliai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji sakė koalicijos tarybą sukvietusi, kad išgirstų „premjerės matymą, kaip mato išsidėstymą laike ir kaip mato patį procesą“.
„Situacija yra tokia, kad dar dėl pačios EK pirmininkės kandidatūros nėra sprendimo, derybos vyksta, balsavimas Europos Parlamente numatytas liepos 18 d., todėl tikėtina, kad konkrečios pavardės ir sprendimas Vyriausybėje iki to laiko nebus priimtas. Žinoma, mums, kaip koalicijos partneriams svarbu, kad kuo greičiau aptartume kandidatus ir kad galėtume išsakyti savo nuomonę dėl konkrečių kandidatų šansų praeiti visus filtrus, ne tik prezidento, bet ir Seimo“, – sakė parlamento vadovė.
Anot A. Armonaitės, Lietuvai turėtų būti aktualūs ne tik plėtros, bet ir energetikos, ekonominių eurokomisarų portfeliai.
„Juk ir biudžetas bus formuojamas, nauja finansinė perspektyva, na, o energetikoje yra daug ambicingų projektų, ir Lietuva iš tikrųjų nepriklausoma ir konkurencinga bus tada, kai bus pirmiausia nepriklausoma energetiškai“, – sakė „laisviečių“ lyderė.
Pasak A. Armonaitės, per susitikimą kaip galimi kandidatai į eurokomisarus minėti premjerė Ingrida Šimonytė, valdančiųjų konservatorių lyderis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Mes kaip ir esame ne kartą viešai kalbėję, kad Lietuvos interesams geriausiai tikriausiai galėtų atstovauti premjerė, nes gautų labai įtakingą portfelį, ji atsakė, kad ji to nenori. Per prievartą mes, žinoma, nedeleguosime nieko“, – tvirtino Laisvės partijos pirmininkė.
Tuo metu V. Čmilytė-Nielsen abejojo, ar G. Landsbergio kandidatūra įveiktų visus filtrus Lietuvoje.
„Nenuneigiant visų užsienio reikalų ministro nuopelnų, turiu abejonių, ar jis praeitų ir patį pirmąjį filtrą“, – teigė ji.
Siejo su partnerystės įteisinimu
Laisvės partijos pirmininkė ketvirtadienį per susitikimą kėlė klausimą ir dėl Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo, siedama jį su parama eurokomisaro kandidatūrai.
„Laike tai neišvengiamai susiję klausimai. Frakcijai palaikyti bet kokią koalicijos kandidatūrą būtų daugiau argumentų, jeigu koalicijos partneriai parodytų daugiau paramos mūsų programinėms nuostatoms, šiuo atveju – Civilinei sąjungai“, – tvirtino A. Armonaitė.
„Yra labai paprasta tiesa – dabar bus frakcijos posėdis, ir kai ten kalbi apie paramą vienam ar kitam projektui, kurie svarbūs ir koalicijos partneriams, tiesiog natūraliai daugiau jos yra, kai frakcijos nariai jaučia, kad ir jų darbams, ir jų pasiūlymams yra daugiau paramos. Tai žmogiška, paprasta ir politiška, tiesą sakant“, – sakė ji.
Laisvės partijos lyderė teigė matanti galimybę dar šią vasarą balsuoti dėl tos pačios lyties atstovų civilinės sąjungos įteisinimo. Seime dėl to yra likęs paskutinis balsavimas, bet nuogąstaujama, kad priimti įstatymą gali pritrūkti balsų, nes jo nepalaiko ir dalis konservatorių bei liberalų.
A. Armonaitė ketvirtadienį tvirtino dar matanti „balsų rezervą“ ir prašė koalicijos partnerių paramos projektui.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad toks dviejų skirtingų klausimų susiejimas daro žalą pastarajam.
„Manau, kad Laisvės partijos siejimas partnerystės ar įtraukimas į kokius nors mainus daro žalą partnerystės šansams“, – sakė Seimo vadovė.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Daug derybų vienu metu
Kiek vėliau ketvirtadienį situaciją su kandidatu į EK narius pakomentavo ir premjerė, kuri oficialiai turi jį pateikti prezidentui ir Seimui.
„Lietuvoj kartais girdisi diskusija, kad dvi Baltijos valstybės komisarus jau paskyrė, o Lietuva nepaskyrė ir neva mes labai atsiliekame ir labai nespėjame. Noriu priminti, kad Virgis Sinkevičius (buvusios Vyriausybės deleguotas Lietuvos eurokomisaras – BNS) buvo patvirtintas Seimo 2019 m. rugpjūčio antroje pusėje. Toks yra maždaug baigiamųjų sprendimų laikotarpis“, – sakė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad kol nebus paskirtas naujos kadencijos EK pirmininkas, tol oficialus procesas dėl kitų Komisijos narių kandidatūrų teikimo neprasidės.
Dėl dabartinės EK pirmininkės Ursulos von der Leyen skyrimo antrai kadencijai Europos Parlamentas ketina balsuoti liepos 18 d.
I. Šimonytė sakė ketvirtadienį su koalicijos partneriais aptarusi eurokomisaro skyrimo procesą, o ne kandidatūras: „Kadangi yra daug derybų vienu metu ir kadangi čia ne Lietuvos klausimas, kaip žmonėms kartais atrodo, (nes dar turės susitarti ir Europos partijų šeimos, ir valstybės narės, ir Europos Parlamentas turės pritarti, čia sudėtinga dėlionė.“
Svarstydama, kokio portfelio Lietuva galėtų tikėtis EK, I. Šimonytė minėjo plėtros, gynybos, jeigu šis būtų įkurtas.
„Ekonominiai portfeliai taip pat yra svarbūs, bet ir konkurencija ten būna gana didelė“, – sakė ji.
Vyriausybės vadovė atsisakė vertinti G. Landsbergio galimybes tapti EK nariu, tik replikavo, kad jo galimybes sunkina pavardė.
„Man atrodo, jo gyvenimą apsunkina Landsbergio pavardė, bet tai yra mažai racionalus apsunkinimas“, – sakė I. Šimonytė.
„Jeigu manęs bandytumėte klausti, ar G. Landsbergis neturi reputacijos Vakaruose, ar jis nėra pripažįstamas kaip geras užsienio reikalų ministras, ar į jo žodį neįsiklausoma, ar jis negeba sutelkti koalicijų, aš drįsčiau ginčytis ir sakyčiau, kad yra visiškai priešingai“, – tvirtino ji.
I. Šimonytė atmetė Laisvės partijos norą sieti balsavimą dėl eurokomisaro kandidatūros su Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu.
„Mano nuomone, tai visiškai nesusiję klausimai. Tikslas, kad šitas įstatymas būtų priimtas, yra tų žmonių, kurie jį palaiko, yra bendras. Aš visiškai tų klausimų nesieju ir dėsiu visas pastangas, kad šis įstatymas anksčiau ar vėliau būtų priimtas“, – teigė premjerė.
Prezidentas neslepia abejonių dėl G. Landsbergio
Seimo pirmininkė koalicijos tarybą sukvietė norėdama aptarti galimą Lietuvos kandidatą į EK narius.
Anksčiau V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, jog konservatorių delsimas įvardyti kandidatus kelia riziką Lietuvai pralaimėti skirstant eurokomisarų portfelius. Dėl tos pačios priežasties kritiką koalicijos partneriams yra išsakiusi A. Armonaitė.
Žiniasklaida ir dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų mini valdančiųjų konservatorių lyderį G. Landsbergį kaip potencialų kandidatą tapti eurokomisaru, nors jis pats to nekomentuoja.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra pažymėjęs matantis geresnių kandidatų nei G. Landsbergis, tačiau jų neįvardijo. Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono teigimu, jei Lietuva gautų su finansais susijusį postą, kandidatėmis į EK galėtų būti premjerė I. Šimonytė ar finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Nauja EK formuojama po Europos Parlamento rinkimų. Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.
Dabartinėje Europos Komisijoje iš Lietuvos dirba Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.
REKOMENDUOJAME
