G. Nausėda: antrąją kadenciją aš sieksiu rezultatų
Atnaujinimai visame tekste
Vidurnaktį kreipdamasis į tautą. G. Nausėda kalbėjo trumpai ir dėkodamas pabrėžė, kad antrąją kadenciją dar labiau orientuosis į rezultatus.
„Rezultatas tikrai yra įvertinimas to penkerių metų darbo, kuris nebuvo lengvas, kuris vyko permainingomis aplinkybėmis, ir kadencija buvo pažymėta tiek pandemijos, tiek migracijos iššūkių, tiek Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Šie geopolitiniai įvykiai komplikavo ir Lietuvos situaciją. Visada stengiausi ieškoti kompromiso, stengiausi nepamiršti savo principų, kuriuos buvau išsikėlęs – gerovės valstybės“,– savo pergalės kalboje sakė G. Nausėda.
Išrinktasis prezidentas ne kartą dėkojo žmonėms už paramą.
„Tai yra tvirtas mandatas, tas pasitikėjimo kreditas, kurį man suteikėte, yra tvirtas. Antrąją kadenciją aš sieksiu rezultatų, būsiu orientuotas į rezultatus netgi labiau negu buvau pirmąją kadenciją. Visada bus klausimų, kurie mus skiria, tačiau svarbiausi mūsų saugumo, užsienio politikos, o ir socialinės politikos klausimai galėtų būti priimami bendru sutarimu“ ,– sakė G. Nausėda.
„Dėkoju dar kartą. Džiaugiuosi tuo, kad mane parėmusių žmonių aprėptis yra tokia didelė. Žinote, lankantis įvairiose Lietuvos regionuose aš mačiau žmones, aš sukaupiau labai daug labai reikalingos man informacijos, kurią aš galėsiu panaudoti ateityje“, – kalbėjo G. Nausėda ir pridūrė, kad ketina ir toliau lankytis Lietuvos regionuose.
Pasitikėjimas – lyg brangaakmenis
„Manau, kad gebėsiu šiuo brangakmeniu, pasitikėjimo kreditu naudotis tinkamai. Pirmiausia, siekdamas gerovės tikslų visiems Lietuvos žmonės“, – kalbėjo jis.
Anot jo, gerovės valstybė nebuvo tik rinkiminis pažadas: „Kalbėjau tikėdamas, kad bus tinkamos (vėliau – VŽ) politinės sąlygos ryžtingiau, operatyviau tuos sprendimus įgyvendinti.“
Jis žurnalistams teigė, kad galėtų dirbti su daugeliu partijų.
„Prezidento vaidmuo turi būti nešališkas ir jis negali reikšti paramos partijoms. Matau galimybę dirbti su daugeliu partijų, ne tik socialdemokratų“, – sakė prezidentas.
„Žiūriu į politinį rudenį ir tikiu, kad bus garbinga valdančioji koalicija su kuria prezidentas bendradarbiaus“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie galimą Vyriausybės ministrų keitimą, jis sakė, kad šiandien apie tai kalbėti dar anksti.
Prezidentas kalbėjo, jog savo komandą norėtų burti ir iš dabartinės komandos narių.
„Aš matau keletą kertinių žmonių komandoje, kurie man svarbūs. (...) Jei pradėsiu vardinti, galiu ko nors nepaminėti, bet mėginsiu burti komandą iš naujo, remdamasis į kertinius žmones, bet manau, kad penkeri metai yra ilgas laikotarpis“, – sakė jis.
Regionų politika
G. Nausėda mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti regionų politikai.
„Ne tik regionams permesti funkcijas, bet neskirti finansavimo. Šiandien daug problemų kyla ne tik dėl demografinės situacijos, bet ir dėl labai prastos kelių būklės. Sveikatos, švietimo reformos labai priklauso nuo pavėžėjimo, o kai griūna autobusai, kitos transporto priemonės, nes keliai yra tragiški, neįmanoma nei to parko atnaujinti, nei vaikų pavėžėti, nei pacientų nuvežti į ligonines. Turime nemažai problemų“, – kalbėjo prezidentas.
Jo nuomone, valstybė šiuo metu turi daugiau dėmesio skirti keliams ir tiltams.
„Kelių ir tiltų būklė yra apverktina. Vien pridėdami po keliasdešimt milijonų papildomo finansavimo, mes nieko nepakeisime, geriausiu atveju, išlaikysime tiek pat prastą kokybę, bet jos nepagerinsime“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas sakė, kad artimiausi planai yra aplankyti „tą šalį, kurią remiame be išlygų“.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2554
Dėmesys gynybai
Jis taip pat žadėjo reikšmingą dėmesį skirti užsienio politikai ir gynybai, įskaitant Vokietijos brigados priėmimą.
„Lietuvos nepriklausomybė, laisvė yra kaip tas trapus indas, kurį mes privalome branginti, saugoti, neleisti jam įtrūkti“, – žurnalistams vėlų sekmadienio vakarą sakė šalies vadovas.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Kaip svarbiausius partnerius šalies vadovas įvardijo Jungtines Valstijas, Vokietiją, Lenkiją, Baltijos valstybes.
„Turime labai panašią poziciją tais klausimais, kurie yra kertiniai: parama Ukrainai, požiūris į Rusijos grėsmę“, – teigė G. Nausėda.
Jis tvirtino ketinantis tęsti tuos darbus, kuriuos pradėjo. Tą padaryti, anot prezidento, padės per pastaruosius penkerius metus užmegztos pažintys su kitų šalių vadovais. G. Nausėda vylėsi, kad tai leis Lietuvai tarptautinėje arenoje imtis ir „lyderės vaidmens“.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Lietuva 2027 metais perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, o tai – „geras būdas parodyti lyderystę“, šalyje jau surengus tokius renginius kaip NATO viršūnių, Trijų jūrų inociatyvos susitikimai.
„Lietuva tampa vieta, kurioje pasaulio lyderiai gali diskutuoti svarbiais mūsų būties klausimais“, – sakė jis.
Jūrų sienos su Latvija klausimas
G. Nausėda taip pat pareiškė besitikintis, jog antrosios kadencijos metu bus galima grįžti prie diskusijų su Latvija dėl jūrų sienos.
„Tikiu, kad tikrai bus galimybė prie jo grįžti, ir gal net susidarys palankesnės sąlygos jį spręsti, nes ta priešprieša dėl to, kam priklauso tariama nafta, kurios ten greičiausiai net nėra, trukdydavo susitarimą“, – sakė prezidentas.
Latvijos parlamente iki šiol neratifikuotos abiejų šalių jūrinės sienos klausimas, anot jo, yra „praradęs dinamiką ir aktualumą“ dėl pasikeitusių aplinkybių.
„Šis klausimas įgijo truputį kitokį potėpį. Mes pradėjome visiškai kitomis aplinkybėmis, kai iš tikrųjų buvo galvojama, kad toje vietoje reikia ieškoti naftos resursų, pradėti žvalgybos darbai, kilo visiškai nereikalingos įtampos tarp mūsų puikios kaimynės“, – teigė G. Nausėda.
„Dabar mes kalbame daugiau apie visai kitus dalykus – vėjo energetikos parkus ir panašiai. Tai aš atvirai pasakysiu – šis klausimas yra praradęs dinamiką ir aktualumą abiems valstybėms“, – pridūrė jis.
Lietuvos ir Latvijos jūros sienos sutartis dėl jos nustatymo pasirašyta 1999 metų vasarą, tačiau jos iki šiol nėra ratifikavusi Latvija.
REKOMENDUOJAME
