G. Nausėda: Rusijai perlaužus karą Ukrainoje, ji siektų mesti iššūkį visam NATO
Taip jis kalbėjo antradienį Valstybės gynimo tarybos posėdyje Lietuvos žvalgybai pristačius saugumo situacijos vertinimą.
„Rusija, jeigu jai tai pavyktų pasiekti, perlaužtų, sakykime, karo eigą Ukrainoje, be jokios abejonės, jie imtųsi įgyvendinti savo vidutinės ir ilgesnės trukmės planus, kurie yra labai ambicingi, kurie yra realiai įgyvendinami. Pabrėžiu – realiai įgyvendinami. Tai nėra deklaracijos, jie yra visu pajėgumu įgyvendinami“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį sakė G. Nausėda.
Lietuvos žvalgybos duomenimis, šiuo metu pagrindinis Kremliaus režimo prioritetas – nepralaimėti karo Ukrainoje, todėl dabar ten telkiami didžiausi pajėgumai, o Rusijos sausumos pajėgų kiekis prie NATO sienų, tarp jų ir prie Lietuvos, yra gerokai sumažėjęs.
„Taigi, vieni, dveji metai – Rusijos dėmesio koncentracija į karą Ukrainoje, na, o po to atsigręžimas visu veidu į... Negalėčiau pasakyti, kad vien tiktai į Baltijos šalis. Aš laikyčiau, kad Rusija nori mesti iššūkį visam NATO. Tam momentui mes turime būti pasiruošę“, – sakė šalies vadovas.
Beveik dvejus metus trunkanti Rusijos invazija Ukrainoje, analitikų vertinimu, atsidūrė aklavietėje, ilgai lauktam ukrainiečių kontrpuolimui pernai nesugebėjus pralaužti Kremliaus pajėgų gynybos.
Be kita ko, dėl politinių nesutarimų pastaruoju metu ėmė strigti JAV bei Europos Sąjungos finansinė parama Kyjivui.
Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministras Borisas Pistorius praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija per penkis–aštuonerius metus būtų pajėgi atkurti savo prarastus pajėgumus ir užpulti NATO.
Derybos dėl rotacinės oro gynybos netrukus „gali duoti vaisių“
Anot prezidento, diskusijos su Vokietija ir Nyderlandais dėl rotacinės oro gynybos regione artimiausiu metu „gali duoti vaisių“.
„Kalbamės su Nyderlandais, kalbamės su Vokietija ir matome jau tam tikrus tų pokalbių rezultatus, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ sakė G. Nausėda. – Tačiau kol visa tai nematerealizuosis, aš nenoriu kalbėti apie konkretiką.“
„Bet tikrai, patikėkite, tai gali duoti vaisių jau artimiausioje ateityje“, – pridūrė jis.
NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.
Turėdamos omenyje oro gynybos ginkluotės trūkumą, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.
Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandai, Italija, Graikija.
