Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“ keičia ateities viziją „Lietuva 2050“
Valstybės ateities vizijoje numatoma, kad Lietuva, įgyvendinusi savo ateities viziją 2050-aisiais, bus atspari ir klestinti valstybė, kurios žmonės – pilietiški ir jaučiantys gyveną gerą bei prasmingą gyvenimą. Lietuva bus atpažįstama kaip brandžios demokratijos valstybė, gyvenama išsilavinusių, sveikų ir bendruomeniškų žmonių, ji kurs ir eksportuos pasaulinio lygio žinias bei inovacijas, užimdama kertines pozicijas tarptautinėse vertės grandinėse, bus atspari ir įtakinga tarptautinės sistemos veikėja, o šalies teritorija bus darniai ir subalansuotai išvystyta.
„Ateities Lietuva matoma ne tik kaip klestinti valstybė, bet ir aktyvi tarptautinės bendruomenės narė, pavyzdys kitoms valstybėms. Apmąstant Lietuvos ateitį buvo stengiamasi, kad joje vietą rastų ir save atpažintų visos socialinės grupės, todėl vizija yra apie Lietuvą be pamirštų žmonių“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Dokumente išskiriamos penkios esminės pažangos kryptys: demokratinė kultūra ir valdysena; švietimo, sveikatos ir socialinė politika; ekonomikos proveržis; tarptautinė politika ir saugumo stiprinimas; infrastruktūros ir gyvenimo aplinkos tobulinimas. Taip pat apibrėžti du vizijos jungiamieji principai – gamtinės aplinkos tausojimas ir technologijų bei inovacijų taikymas. Kaip valstybės ir visuomenės pažangos pamatas vizijoje įvardijama kultūra.
Numatoma, kad artimiausią dešimtmetį pagrindiniai valstybės pažangos tikslai bus viešojo valdymo pertvarka, visuotinės gynybos sukūrimas ir įtvirtinimas ir valstybės ekonominio, energetinio ir kibernetinio saugumo ir atsparumo užtikrinimas.
Kartu bus stiprinama konkurencinga mokslo ir inovacijų sistema, įgyvendinama socialiai atsakingos ir ekologiškai tvarios ekonomikos plėtra, vykdoma subalansuota ir tvari teritorinė plėtra. Per visą laikotarpį iki 2050-ųjų bus įgyvendinama integrali šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą stabdanti ir neutralaus poveikio klimatui politika, o šiems pokyčiams sąlygas sudarys kokybiškas švietimas, tvirti demokratijos principai ir kultūra – Lietuvos stiprybės ir nuolatinio atsinaujinimo šaltinis bei pokyčių varomoji jėga.
Raimundas Lopata, Seimo Ateities komiteto pirmininkas, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės narys , teigia, kad ši vizija sustiprina mūsų valstybės pamatus – Lietuvos kaip Respublikos, kaip visų jos piliečių bendro reikalo supratimą, numato kelius, kaip užtikrinti jos saugumą, kaip pasiekti visuomenės demografinį ir socialinį stabilumą, atnaujinti ekonomiką, išsaugoti gamtą, kaip tolygiai išvystyti visus Lietuvos regionus.
„Vizija „Lietuva 2050“ padės pertvarkyti ir mūsų valstybės valdymą – padaryti jį lankstų, įžvalgų ir įtraukų, sustiprinti pasitikėjimą tarp piliečių, valdžios ir pilietinių organizacijų. Ši vizija – tai tiltas į Lietuvos ateitį“, – teigia R. Lopata.
„Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą – detalų dešimtmečio veiksmų planą. Vizijos įgyvendinimą koordinuos Vyriausybė, o jį prižiūrės Valstybės pažangos taryba, sudaryta iš valstybės institucijų, ekspertų ir pilietinės visuomenės atstovų. Siekiant išlaikyti dokumento aktualumą Valstybės pažangos taryba gali rekomenduoti inicijuoti „Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ peržiūrą. Valstybės pažangos stebėseną koordinuos Vyriausybės kanceliarija, konsultuodamasi su Seimo Ateities komitetu.
Seimo nutarimu siūloma politinėms partijoms inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos ateities vizijai „Lietuva 2050“ įgyvendinti būtinų viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo, o siekiant įgyvendinimo tęstinumo siūloma po rinkimų naujajai vyriausybei atnaujinti ateities įžvalgas ir aplinkos analizę, sistemiškai įvertinti Lietuvos ateities vizijos pirmųjų trijų įgyvendinimo metų pažangą ir, prireikus, pateikti pasiūlymą dėl „Lietuva 2050“ strateginių ambicijų atnaujinimo.
Valstybės ateities vizijos rengimas truko beveik dvejus metus.
