SAP sklaido debesų kompiuterijos mitus ir verslui siūlo aukštesnę vertę

Tarp šių mitų, verčiančių verslus dvejoti prieš pasirenkant debesų kompiuterijos sprendimus – tai prielaidos, kad duomenys apsaugomi nepakankamai, taip pat nuomonė, jog debesų sprendimų kaštai yra didesni nei vietoje diegiamos įrangos. sako Sergejus Prokopovas, SAP „Platinum“ partnerės bendrovės  ACBaltica Vartotojų patirties departamento vadovas.

Tačiau kita vertus, vartotojų, kurie naudojasi debesyje esančiais produktais, skaičiai – įspūdingi: pavyzdžiui, 2023 m. pirmąjį ketvirtį SAP mokamų debesų naudodojų bazė pasiekė 269 mln. Palyginti, „Neflix“ turi 231 mln. vartotojų, „Spotify“ – 195 mln., „Apple Music“ – 88 mln. Taigi, ar minėti mitai – pagrįsti, ir kokie yra argumentai „už“ ir „prieš“ debesų sprendimus?

Saugumas: kompleksiškas SAP požiūris

„Saugumo tema yra kompleksiška. Svarbu suprasti, kaip išskaidomi debesų saugumo komponentai platformos ar infrastruktūros lygmeniu. Yra keturi baziniai saugumo lygmenys – aplikacijos saugumas, duomenų saugumas, tapatumo ir prieigos valdymas bei atitiktis. Paaiškinsime, kaip SAP susidoroja su šiais iššūkiais“, – nurodo S. Prokopovas. 
Duomenų saugumas iš tiesų yra „degančios“ reikšmės klausimas. Daugelis turbūt yra girdėję apie duomenų saugumo pažeidimus įvairiose organizacijose, nuo bankų, taksi ar pavėžėjimo paslaugų teikėjų iki mažmeninės prekybos tinklų lojalumo programų. Tai nutiko todėl, kad duomenųs nebuvo tinkamai apsaugoti. Vienas iš būdų, kaip SAP sprendžia šį klausimą – duomenų nuasmeninimas: tai leidžia išskaidyti visus jautrius kliento (ar darbuotojo) duomenis taip, kad juos pavodti tampa neįmanoma.

Kitas duomenų saugumo lygmuo yra tapatumo ir prieigos valdymas. Tai būtina debesies saugumui, siekiant apsaugoti prieigą prie įrenginių ir išteklių. Tai yra pagrindinė koncepcija, suteikianti unikalias tapatumo priemones žmonėms, procesams ir duomenims, ir naudojanti šias tapatumo priemones, kad būtų suteikta arba nesuteikta prieiga prie šių išteklių, pvz., aplikacijų ir duomenų debesyje.

Kitas būdas apsaugoti duomenys – aplikacijų saugumas. Čia pasitelkiami tokie žingsniai kaip įvykių aplikacijoje stebėjimas ir registravimas, fiksuojant, kaip aplikacija veikia ir kas joje vyksta, pavyzdžiui, duomenų bazės atnaujinimas ar naudotojų prisijungimas. Duomenys yra šifruojami ir saugomi virtualiuose ar fiziniuose saugojimo įrenginiuose. Perdavimo metu užšifruoti duomenys neprieinami jokiam stebėtojui, todėl jie yra saugūs. Be to, SAP debesijos produktuose taikomi proaktyvūs stebėjimo metodai, leidžiantys identifikuoti potencialas grėsmes ir jas eliminuoti.

Dar vienas esminis debesų kompiuterijos sėkmės elementas – atitiktis ir saugumas; šiuo atžvilgiu svarbu perprasti egzistuojančias taisykles bei reguliavimą (pvz, BDAR - Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, PCI – mokėjimų kortelių pramonės duomenų saugos standartas, ir kt) ir kaip tai susiję su konkrečia verslo sritimi. Jei duomenys nesaugomi taip, kaip apibrėžia įstatymai, už tai gali grėsti griežtos baudos ar net laisvės atėmimas. Gera žinia ta, kad debesų paslaugų teikėjai ir patys reguliariai atlieka griežtus saugos bei atitikties auditus ir klientams pateikia savo paslaugų saugos bei atitikties sertifikatus.  

Be to, debesų technologijos nebuvo sukurtos „vakar“. Nuo pirmojo debesų sprendimo įdiegimo prieš maždaug 60 metų, tokių sprendimų tiekėjai nuolat ieškojo naujų ir efektyvių būdų padidinti saugumą. Pavyzdžiui, SAP Public Cloud  nuo jo sukūrimo buvo  inovuojamas ir tobulinamas daugiau nei 20 kartų nuo jo sukūrimo. Tarp SAP produktų naudotojų – tokios kompanijos kaip „Nestle“, „Walmart“, „Dell“ ir kitos.

Debesų kompiuterijos kaštai: argumentai „už“

Klientams, svarstantiems įsidiegti debesų kompiuterijos sprendimus, labai svarbūs ir kaštai. Nors debesų įrankiai gali pasiūlyti masto elementus ir padėti taupyti sąnaudas, kai kurios įmonės dvejoja dėl kaštų. Kai technologija instaliuojama įmonėje, verslas moka vieną kartą, tuo tarpu naudojant debesų sprendimus, mokamas mokestis už naudojimąsi sprendimu, tol, kol juo realiai naudojamasi. Todėl kartais įmonėms atrodo, kad debesų sprendimas galiausiai atsieina daugiau. Tačiau tai nėra visiška tiesa – net jei mokestis už naudojimąsi sprendimu per tam tikrą laiką gali būti aukštesnis, tačiau debesų sprendimai suteikia tokių galimybių, kokių nesuteikia įmonės viduje diegiama įranga, ir galiausiai debesų technologijos pasirinkimas gali atnešti didesnę naudą.

„SAP debesijos sprendimų kaštus sieja su gaunama verte, o jos pagrindiniai elementai – mastas, lankstumas, sistemų įdiegimo greitis ir pokyčių greitis. Debesų kompiuterija leidžia greitai patenkinti klientų poreikius ir išlikti konkurencingiems“, – sako S. Prokopovas.

Pagrindiniai debesų kompiuterijos privalumai – žemi turto nuosavybės kaštai (Total Cost of Ownership, TCO), lankstumas, kuomet skirtingiems atvejams galima pritaikyti įvairius sprendimus, taip pat inovacijų greitis, sprendimų paprastumas ir galimybė juos pakartoti bei įdarbinti naujai.

„Debesų kompiuterija padidina organizacijos lankstumą, kadangi sudaro prielaidas greitai ir efektyviai sukurti būtiną infrastruktūrą ir platformas. Debesijos kontekste lankstumas reiškia gebėjimą greitai kurti, testuoti ir paleisti aplikacijas, kurios skatina verslo augimą nuolat besikeičiančioje IT aplinkoje. Tai leidžia verslui greitai patenkinti klientų poreikius kintančioje verslo aplinkoje“, - nurodo S. Prokopovas.

Ekspertas primena, kad, įsigyjant programinę įrangą, reikia įsigyti ir jos naudojimo licencijas. „Gan įprasta, kad įprastos programinės įrankos licencijų įsigyjama daugiau nei yra naudotojų, kadangi tokiu atveju viena licencija atsieina pigiau, o kompanija numato augimą. Vis dėlto šios įsigytos licencijos nebus naudojamos iškart, nors išlaidos jau padarytos. Tuo tarpu renkantis debesų kompiuterijos sprendimus, licencijų galima įsigyti būtent tiek, kiek tuo momentu reikia. Net naudojant įmonės lygio SAP programinę įrangą, didelėje įmonėje, turinčiai daug sprendimo vartotojų, debesies paslaugos prenumerata vienam vartotojui gali kainuoti maždaug tiek pat, kiek kavos puodelis per dieną, – pasakoja S. Prokopovas.

Kapitalo ir operacinės išlaidos mažėja dėl „pay-per-use“ apmokėjimo modelio, kuris leidžia panaikinti arba smarkiai sumažinti didelius pradinius IT infrastruktūros įrengimo, operacijų ir palaikymo kaštus, susijusius su ne debesu kompiuterijos IT paslaugomis. 

Be viso to, naudojant debesų kompiuteriją, sutaupoma kaštų, kadangi nereikia sistemos administratoriaus, nereikia mokėti už techninę įrangą, duomenų bazę, aplikacijų paslaugas – visi  šie elementai jau yra įtraukti į debesų kompiuterijos sprendimą.

„Debesų kompiuterijos įdiegimas nebūtinai reiškia, kad mokėsite daugiau, nei įsigydami organizacijos viduje įdiegtos įrangos licenciją. Pamenu skaičiavimus vienam iš mūsų klientų, kuomet paaiškėjo, kad programinės įrangos su visomis reikalingomis licencija kainuotų daugiau, nei trejų metų debesų kompiuterijos naudojimas. Ir į šiuos skaičiavimus dar nebuvo įtrauktas techninės įrangos įsigijimas“, - nurodo S. Prokopovas. 

„Kuo gilesnis supratimas apie debesų kompiuterijos ekonomiką, tuo lengviau apsispręsti. Kita vertus, turbūt svarbiausia ne tiek tai, kiek kainavo debesų kompiuterijos sprendimai, bet kiek jie padėjo verslui uždirbti“, – pabrėžia S. Prokopovas.

Priežastys, kodėl reikėtų rinktis debesį

Vienas iš pagrindinių debesies diegimo pranašumų yra tai, kad sprendimas dažniausiai pasiekiamas bet kur ir bet kuriame įrenginyje. Įsivaizduokite kompaniją, kuri turi išorės agentus, ir jiems nedirbant biure būtina prieiga prie informacijos. Pavyzdžiui, pardavimų atstovai turi įvesti duomenis apie potencialius klientus, aptarnavimo komanda – gauti reikiamus duomenis apie klientų poreikius ir pan. „Su tokiais iššūkiais susiduriantiems klientams mes sukūrėme mobiliąsias programėles, kurios leidžia išorės darbuotojams išlikti prisijungusiems net ir nesant biure ir netgi be interneto ryšio. Tai padaryti būtų daug sunkiau, jei sistema būtų įdiegta vietoje, o ne debesyje“, – nurodo S. Prokopovas.
Kitas atvejis – prekybos tinklas, kuris siekė automatizuoti savo atstovų pardavimus. „Vienas iš mūsų klientų norėjo sukurti CRM sistemą, tik ne sau, o savo prekybininkams (200 nepriklausomų įmonių ir daugiau nei 800 naudotojų), – pasakoja S. Prokopovas. – Jei jie būtų įdiegę mūsų sprendimą organizacijos viduje, jiems būtų reikėję leisti vartotojams iš išorinių įmonių pasiekti organizacijos vidinę sistemą, o dėl saugumo priežasčių tai nebuvo tinkamas sprendimas. Debesų diegimas sėkmingai išsprendė šią problemą“.

Šiems iššūkiams įveikti debesų sprendimai yra vienintelis pasirinkimas. Kitas parankus dalykas, susijęs su SAP debesų produktais, yra tai, kad jie turi vadinamuosius geriausios praktikos sprendimus, kurie naudojami jau paruoštoje konfigūracijoje. Pavyzdžiui, SAP S/4HANA Cloud (SAP ERP debesies versija) turi daugiau nei 800 geriausios praktikos sprendimų įvairioms  pramonės šakoms  ir sritims (pvz., finansai, tiekimo grandinė, turto valdymas, gamyba ir kt.). Tai reiškia, kad šių sričių verslo procesai jau yra suskaitmeninti, ir įmonėms nereikia jų konfigūruoti ar kurti nuo nulio – tai taupo laiką ir išteklius.

Dar vienas pavyzdys – SAP Emarsys (CRM ir rinkodaros sprendimas), siūlantis geriausios praktikos modelius mados, mažmeninės prekybos, elektroninių prekyviečių ir daugeliui kitų verslų.