Prancūzijos premjerė: vyriausybė imsis priemonių prieš streikuojančius naftos perdirbėjus
Tuo metu Jeanas-Lucas Melenchonas, kraštutinių kairiųjų lyderis, pritarė kai kurių profesinių sąjungų raginimams antradienį surengti visuotinį streiką.
E. Borne televizijai TF1 teigė, kad jeigu situacija pirmadienį vis dar išliks tokia įtempta, valdžia imsis daugiau priemonių panašių į tas, kurios buvo pritaikytos praėjusią savaitę.
Oficialiais skaičiavimais, apie 30% degalinių nebeturėjo visų arba bent kai kurių rūšių degalų, todėl vis labiau nusiviliančių vairuotojų laukė ilgos eilės.
„Tai yra per daug“, – teigė E. Borne.
Premjerė taip pat kreipėsi į energetikos milžinės „TotalEnergies“ darbuotojus prašydama jų „neblokuoti šalies su visais iš to kylančiais sunkumais“.
Šalies vyriausybė pranešė, kad jau per tris savaites trunkančius streikus nukentėjo trys iš septynių šalies naftos perdirbimo gamyklų ir penkios pagrindinės šalies kuro saugyklos (iš maždaug 200).
Geoffroy Roux de Bezieux, Prancūzijos darbdavių federacijos MEDEF prezidentas, radijui „J“ sakė, kad jeigu kuro trūkumas tęsis dar vieną savaitę, tai gali turėti realios įtakos šalies ekonomikai.
„Tai nėra normalus streikas, – teigė G. R. de Brezieux. – Teisė streikuoti turi ribas.“
Benzino krizė kilo tuo metu, kai dėl didelių energijos kainų ir infliacijos mažėja Prancūzijos namų ūkių perkamoji galia.
Ūkininkai, ypač šalies šiaurėje, sunkiai randa kuro, kuris yra reikalingas, kad laiku būtų pasodinti žiemkenčiai.
Visuotinis streikas
E. Borne perspėjimai pasigirdo po to, kai sekmadienį tūkstančiai žmonių išėjo į Paryžiaus gatves protestuoti dėl kylančių pragyvenimo kainų, Emmanuelio Macrono, prezidento, vyriausybės neveiksnumo ir dėl klimato kaitos.
Eitynes organizavo kairiojo sparno E. Macrono oponentai, o joms vadovavo kraštutinių kairiųjų partijos „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) lyderis J-L. Melenchonas.
Nors didžioji dalis protestuotojų išsiskirstė taikiai, tačiau saugumo pajėgos buvo apmėtytos daiktais, todėl jos buvo priverstos į minią paleisti ašarines dujas ir panaudoti lazdas. Eitynių pakraštyje ėję juodais rūbais apsirengę kaukėti vyrai nusiaubė banką.
Kai kurie protestuotojai vilkėjo geltonas liemenes, kurios tapo smurtinių antivyriausybinių protestų simboliu.
Plataus masto „geltonųjų liemenių“ protesto veiksmai prasidėjo 2018 m. lapkritį Prancūzijoje prieš kylančias degalų kainas. Vėliau demonstrantai pradėjo protestuoti prieš gyventojų nuskurdinimą, reikalaudami didinti minimalų atlyginimą ir pensijas bei gerinti socialinę apsaugą.
E. Macrono oponentai tikisi pasinaudoti rugsėjo pabaigoje prasidėjusio ginčo dėl naftos perdirbimo gamyklų pagreičiu.
„Turėsime tokią savaitę, kurią nedažnai pamatysime, – teigė J.-L. Melenchonas, sakydamas kalbą susirinkusiai miniai. – Viskas dera. Pradedame nuo šių eitynių, kurios yra didžiulė sėkmė.“
J.-L. Melenchonas taip pat paragino antradienį surengti „visuotinį streiką“. Kai kurios profesinės sąjungos, bet ne visos, šią dieną paskelbė nacionaline streiko diena. Jos metu planuoja protestuoti kelių transporto, geležinkelių ir viešojo sektoriaus darbuotojai.
Didžiulis pelnas
Milžiniškas energetikos grupių pelnas, susijęs su rekordinėmis kuro kainomis, sukėlė darbuotojų, kurie siekia didesnio atlyginimo, pasipiktinimą.
Tačiau kai kurie vairuotojai prarado kantrybę, nes sunku rasti kuro savo transporto priemonėms. Dauguma įmonių sumažino savo kelionių ir pristatymų kiekius, stygių pajuto net skubios pagalbos tarnybos.
Agentūros BVA penktadienį pristatyta apklausa rodo, kad tik 37% asmenų palaiko naftos pramonės darbuotojų streikus
Prancūzijos vyriausybė atidžiai stebi streikus ir protestus, ji per kelis ateinančius mėnesius siekia priimti labai prieštaringai vertinamą pensijų sistemos pakeitimą.
E. Macronas, kuris buvo perrinktas antrajai kadencijai balandį, pažadėjo, kad pensinį amžių prailgins iki 62 metų. Jis numatė šią reformą priimti iki žiemos pabaigos.
VERSLO TRIBŪNA
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
„Aš tikrai nerimauju, – naujienų agentūrai AFP teigė vienas iš valdančiosios partijos parlamentarų, norėjęs likti anonimu. – Turime rasti kelią tarp reformų poreikio ir fakto, kad žmonės yra susierzinę ir pavargę.“
„TotalEnergies“ penktadienį paskelbė, kad pasiekė susitarimą dėl darbo užmokesčio su dviem didžiausiomis profesinėmis sąjungomis, atstovaujančiomis naftos perdirbimo gamyklų personalui.
Susitarimas didina viltis, kad ginčas greitai baigsis.
Kairiųjų pažiūrų profsąjunga CGT atsisakė priimti susitarimą, o jos nariai ir toliau streikuoja.
