Rusija skelbia galutinius pseudoreferendumų rezultatus
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių pseudoreferendumų rezultatų.
„Jau dabar aišku, kad didžioji dauguma žmonių pritarė atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos klausimui“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Vladimiras Saldo, Maskvos primestas Rusijos kontroliuojamos Chersono srities vadovas.
Rinkimų pareigūnai Maskvoje teigė, kad Rusijoje balsavę rinkėjai didžiąja dalimi palaikė aneksiją.
Maskva paaiškino, kad balsavimas vyko ir Rusijoje, nes tūkstančiai rusų pajėgų kontroliuojamų teritorijų gyventojų pabėgo po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas prieš septynis mėnesius pasiuntė į Ukrainą savo karius.
Tuo metu Chersono ir Zaporižios regionams Rusijos primesta valdžia paskelbė, esą suskaičiavus visus biuletenius už aneksiją pasisakė atitinkamai 87% ir 93% balsavusiųjų.
Apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ pareigūnai nurodė, kad ten 98% balsavusiųjų palaikė prisijungimą prie Rusijos.
Beveik niekieno nepripažįstamoje Donecko „liaudies respublikoje“ už prisijungimą prie Rusijos neva balsavo 99,3% balso teisę turinčių srities gyventojų.
Anot Rusijos valstybinės žiniasklaidos „RIA Novosti“ iš viso pseudoreferendume Donecke dalyvavo 97,5%, Luhanske – 92,6%, Zaporožioje – 85,4%, Chersono srityje – 76,86% balso teisę turinčių asmenų.
Analitikai šiuos teiginius apie rinkėjų aktyvumą vadina „akivaizdžiai suklastotais“.
Kaip pažymi Karo studijų institutas, net taikos metu ukrainiečiai neina balsuoti taip aktyviai, kaip dabar skelbia okupacinės valdžios pareigūnai – pvz., 2019 m. Ukrainos prezidento rinkimų pirmajame ture dalyvavo 62,8% rinkėjų.
[infogram id="7e084360-b0d9-44db-8202-77e8a0a5fbe4" prefix="hF3" format="interactive" title="Neteisėti Rusijos organizuojami referendumai"]
„Žmonių gelbėjimas teritorijose, kuriose vyksta šis referendumas... yra visos mūsų visuomenės ir visos šalies dėmesio centre“, – per televiziją transliuotame susitikime su pareigūnais anksčiau antradienį sakė Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas.
Tuo metu Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, tvirtino, kad po šių pseudoreferendumų „iš esmės pasikeis teisinė situacija“, o „tai turės pasekmių ir šių teritorijų saugumui“.
Tačiau Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, pakartojo pažadą išstumti Rusijos pajėgas iš savo šalies teritorijos, sakydamas, kad pseudoreferendumai „neturės jokios įtakos“ mūšio lauke.
Šį mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nesėkmių tiek šalies rytuose, tiek pietuose. Pasak stebėtojų, tai paskatino prezidentą V. Putiną skubiai surengti balsavimus ir taip sugriežtinti okupuotų teritorijų kontrolę.
V. Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos visas įmanomas priemones „Rusijos suverenitetui“ ginti. Taip jis leido suprasti, kad po keturių regionų aneksijos Kremlius galėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus, kad atremtų galimus Ukrainos bandymus susigrąžinti teritoriją.
Taip pat skaitykite: Infografika: kas yra taktiniai branduoliniai ginklai ir ar Rusija galėtų juos panaudoti?
„Noriu jums priminti, kurtieji, kurie girdi tik save, Rusija turi teisę prireikus panaudoti branduolinius ginklus“, – antradienį socialinėje žiniasklaidoje pareiškė buvęs Rusijos lyderis Dmitrijus Medvedevas.
Maskva taip pat mobilizuoja apie 300.000 rezervistų, o šis žingsnis sukėlė protestus ir paskatino rusų vyrus, nenorinčius vykti į Ukrainą, bėgti į kaimynines šalis.
Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.
Kartu jie sudaro Kremliui labai svarbią sausumos jungtį tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo 2014 metais ir kurį su žemynine jos dalimi jungia tik tiltas.
