Vadovai nuvertina savo verslo žalos riziką kitiems: stebimas dviženklis atvejų augimo skaičius per metus

Didžioji dalis šalies įmonių vis dar renkasi neturėti verslo civilinės atsakomybės (VCA) draudimo ir, sukėlę žalą klientui ar biuro kaimynams, rizikuoja patirti reikšmingų nuostolių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ vienam verslo klientui kompensavo beveik 280 tūkst. eurų siekusią žalą, o bendras žalų skaičius per metus išaugo beveik 16 procentų. 

„Pastebime, kad reikšminga dalis įmonių vadovų mano, jog jų veikla yra pakankamai saugi ir civilinės atsakomybės situacija, pavyzdžiui, sukelti žalą kaimynystėje veikiančioms įmonėms ar sugadinti klientų patikėtą turtą, jiems mažai tikėtina. Tačiau statistika rodo ką kita – žalų skaičius per metus išaugo šeštadaliu. Tai signalas, kad civilinės atsakomybės rizikos versle tampa vis dažnesnės, todėl jų nereikėtų laikyti išimtinėmis ar retai pasitaikančiomis situacijomis“, – sako „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento vadovas Valdemaras Jakubovskis. 

2025 m. „Lietuvos draudimas“ fiksavo 944 VCA žalas – tai yra 15,8 proc. daugiau nei ankstesniais 2024 metais. Iš viso pernai bendrovės registruotų nuostolių suma siekė 1,35 mln. eurų. 2024 metais ji buvo didesnė – apie 2,3 mln. eurų, tačiau šį skirtumą nulėmė du išskirtinai dideli įvykiai, kurių bendra suma sudarė apie 1,2 mln. eurų. Net atmetus šiuos pavienius incidentus, matyti, kad atsakomybės žalų apimtis išlieka reikšminga – 2025 m. vieno įvykio vidurkis viršijo 1,4 tūkst. eurų. 

„Vertinant vien tik vidutinę išmoką, galima neįžvelgti tikrojo masto, tačiau pavieniai atvejai rodo, kad viena žala gali būti verta šimtus tūkstančių eurų. Praėjusiais metais didžiausia išmoka siekė beveik 280 tūkst. eurų – tai labai aiškus pavyzdys, kaip atsakomybės lygis gali išaugti. Tokios sumos daugeliui mažų ar vidutinių įmonių sudarytų reikšmingą dalį metinio pelno ar prilygtų planuotoms investicijoms ir reikšmingai sutrikdytų verslo veiklą“, – sako V. Jakubovskis. 

Ekspertas pastebi, jog pasiskirstymas atspindi ir bendrą ekonominį aktyvumą. Beveik kas trečia žala fiksuota Vilniuje, dar apie 16 proc. – Kaune. Šie du didmiesčiai kartu sudaro beveik 45 proc. visų atvejų. Ten, kur koncentruojasi projektai, rangos darbai, prekyba ir paslaugos, natūraliai atsiranda daugiau situacijų, kuriose kyla atsakomybės klausimai. 

Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovo, didžioji dalis atvejų kyla ne dėl išskirtinių ar dramatiškų situacijų, o dėl kasdienių veiklos epizodų – montavimo metu sugadinamas kliento turtas, nekokybiškas produktas sukelia žalą vartotojams ar trečiųjų asmenų turtui, nuo pastato stogo nučiuožęs sniegas apgadina kliento pastatytą automobilį, o prekybos ar paslaugų erdvėje įvyksta nelaimingas atsitikimas. Prie to prisideda ir įprasti pavojai – gaisrai, užliejimai ar įrangos gedimai, kai žala padaroma tretiesiems asmenims. Vis dažniau kartu su tiesioginiais nuostoliais nukentėjusios šalys reikalauja atlyginti ir negautas pajamas ar papildomas išlaidas, todėl bendra atsakomybės suma gali potencialiai išaugti. 

„Svarbu suprasti, kad dauguma šių situacijų prasideda nuo, atrodytų, nedidelio incidento. Tačiau verslui jos gali tapti rimtu finansiniu iššūkiu, ypač kai atsakomybė apima platesnį nuostolių spektrą. Todėl civilinės atsakomybės draudimas šiandien yra ne apie teorinę apsaugą, o apie labai konkretų finansinį stabilumą – kad net ir sudėtingesnė situacija netaptų smūgiu įmonės veiklos tęstinumui“, – sako V. Jakubovskis. 

Plačiau apie VCA draudimą, jo privalumus ir sąlygas, galima rasti ČIA.