G. Landsbergis: ES nesutarus dėl vizų rusams draudimo, Lietuva svarstytų jį regiono lygiu
Papildyta G. Landsbergio citatomis.
„Pirmiausia siekiame europinio sprendimo dėl to, kad jis yra tvariausias, teisiškai teisingiausias. (...) Jeigu tokio nėra randama, neatmetame galimybės ieškoti regioninio sprendimo, kuris įtrauktų Baltijos valstybes, Lenkiją ir, potencialiai, Suomiją“, – žurnalistams po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Seimas yra pripažinęs Rusiją genocidą vykdančia ir terorizmą remiančia valstybe, tos šalies piliečiai, keliaujantys turizmo tikslais į Europos Sąjungą, neturėtų kirsti ES sienų.
G. Landsbergis pabrėžė, kad humanitarinės vizos Rusijos ar Baltarusijos režimų persekiojamiems asmenims, jų šeimos nariams būtų išduodamos.
Pasak ministro, regioninis sprendimas, kuris apimtų visas sieną su Rusija turinčias ES valstybes, galėtų būti panašus į šiuo metu vienašališkai taikomą Estijos.
„Manau, kad jis būtų panašus į tai, ką kalba Estija šiandien – kad tam tikrų grupių asmenims, dėl kurių įleidimo atitikimo mūsų nacionalinio saugumo interesams kiltų abejonių, jie būtų neįleidžiami“, – teigė G. Landsbergis.
Anot jo, kiekvienu atveju ES valstybės pasienietis turėtų klausti Rusijos piliečio, kokiu tikslu jis vyksta, taip pat galėtų pasiteirauti jo požiūrio į Kremliaus veiksmus Ukrainos atžvilgiu.
„Pasienietis turi teisę paklausti, ar jūs remiate karą Ukrainoje, kieno Krymas. Vien nuo šio atsakymo, kad asmuo, kertantis Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Lenkijos sieną pasakytų, kad jo nuomone, Krymas yra neokupuotas, mes galime manyti, jog to asmens įleidimas neatitinka nacionalinių saugumo interesų“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Gali Lietuva tai padaryti ir vienašališkai. Bet, mano nuomone, priemonės veikia efektyviai tik taikant mažų mažiausiai regioninį sprendimą“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad nutraukus oro susisiekimą su Europos valstybių sostinėmis, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija ir Lenkija yra pagrindinis rusų, baltarusių kelias į Europą.
„Per šias valstybes keliu iš esmės atvažiuoja visi turistai, kiti susisiekimo keliai yra per Stambulą, Dubajų, Jerevaną lėktuvais. Įtraukiant papildomą valstybę, galima pasiekti Europą, bet skaičiai yra kur kas mažesni. Priėmus regioninį sprendimą, aišku, keliautojų srautai mažėtų stipriai“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Jo teigimu, sunkiausia būtų sutarti dėl techninių dalykų.
„Norime, kad taisyklės, jeigu būtų sutarta, būtų taikomos vienodai. Kitaip tariant, kad asmuo, kuris buvo neįleistas Estijoje, negautų kitokio atsakymo Latvijoje ar Lietuvoje“, – tvirtino G. Landsbergis.
Pirmas regiono valstybių ministrų pasitarimas šiuo klausimų turėtų vykti kitą savaitę Prahoje.
Sankcijų apmokėjimui už rusiškų prekių tranzitą nėra
Kalbėdamas apie tranzito į Kaliningradą problemą, ministras teigė, kad atsiskaitymai už rusiškų prekių tranzitą nuo rugsėjo 1-osios turėtų vykti be kliūčių, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis.
„Ta informacija, su kuria aš esu supažindintas, sako, kad turėtų būti išspręstas atsiskaitymų klausimus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad sankcijų apmokėjimui už rusiškų prekių tranzitą nėra.
„Apmokėjimams sankcijos neegzistuoja, nėra įvesta. Tai reiškia, kad čia reikalingas komercinis sprendimas, kuris leistų atsiskaityti už suteiktas paslaugas, už atsiskaitymą yra atsakinga pati valstybės įmonė („Lietuvos geležinkeliai“ – BNS), na, galbūt ją prižiūrinti valstybinė institucija – Susisiekimo ministerija“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Tą jie turi padaryti, ar techninių sprendimų egzistuoja? Taip, egzistuoja. Ar aš dabar visus patarsiu – ne, aš jų nepatarsiu. Nenoriu, nematau prasmės, nemanau, kad valstybės institucijos ar politikai turėtų tapti pagalbininkais Rusijai“, – teigė ministras.
Anot jo, atsiskaitymai už nesankcionuotas prekes ir paslaugas tarp Rusijos ir Lietuvos įmonių vyksta iki šiol, tai įrodo, kad apmokėjimas įmanomas.
„Yra gi įmonių nesankcionuotų Lietuvoje, kurios bendradarbiauja su Rusija, tai yra faktas, atsiskaitymai tarp tų įmonių yra įgyvendinami, aš nežinau, ar per Lietuvos bankus, bet jie yra įgyvendinami, įmonė atsiskaito už prekes ir paslaugas, kurios nėra sankcionuotos, vadinasi, tai įmanoma“, – sakė G. Landsbergis.
Lietuvos institucijos ir komerciniai bankai iki šiol aiškinasi, kaip Rusijai atsiskaityti už sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą po to, kai Šiaulių bankas pranešė nuo rugsėjo 1-osios neaptarnausiantis tokių mokėjimų baiminantis, jog tokie veiksmai gali pažeisti tarptautines sankcijas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau patvirtino, kad aptarnaujant tokius mokėjimus gali būti taikomos išimtys, tačiau kiekviena situacija būtų vertinama individualiai, taip pat nurodė vieną tokią išimtį jau pritaikiusi.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę BNS sakė, kad už tranzitą Rusijos ir Baltarusijos įmonės „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) galėtų atsiskaityti ir per užsienyje veikiančius bankus.
VERSLO TRIBŪNA
„Sėkmė – tai ne vienas staigus laimėjimas, ji susideda iš daugybės mažų kasdienių sprendimų“, – sako Audrius Masionis, „Baltisches Haus“ vadovas. Ši mintis puikiai apibūdina ne tik jo vadovavimo principus, bet ir visos įmonės kelią. Per trisdešimt metų „Baltisches Haus“ išmoko augti, keistis neprarasdama savo vertybių ir išlaikyti verslumo dvasią.
„SAGA“ kredito unija kartu su „LKU kredito unijų grupe” suteikė 7,14 mln. eurų sindikuotą kreditą NT plėtros bendrovei „Rewo“. Finansavimas bus panaudotas gyvenamojo projekto „TALINO N4“ vystymui Justiniškių mikrorajone, Vilniuje.
„Minkštųjų“ papildomų naudų bumas baigiasi – geopolitinės turbulencijos laikais darbuotojai vis labiau vertina tai, kas suteikia realų saugumo jausmą, padeda išlaikyti finansinį stabilumą ir užtikrinti asmeninę bei šeimos gerovę. Tyrimai rodo, kad būtent tokias pridėtinės vertės priemones su aiškiai veikiančiais mechanizmais darbuotojai vertina labiausiai, o darbdaviams tai atsiperka didesniu įsitraukimu ir motyvacija.
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
Sankcionuotų prekių tranzitą LTG atnaujino liepos 22-ąją, po Europos Komisijos išaiškinimo, jog geležinkeliu tarp Rusijos ir Kaliningrado gali būti pervežtas ribotas krovinių kiekis.
Nemato realių Kinijos veiksmų dėl susisiekimo
Kinijai rugpjūčio viduryje pareiškus, kad ji nutraukia bendradarbiavimą su Lietuva susisiekimo srityje, užsienio reikalų ministras sako realių veiksmų iš Kinijos kol kas nematantis.
„Ne. Man atrodo, kad dažnai Kinijos reakcijos yra perreagavimai, nes būna stipri reakcija į ganėtinai nedidelį veiksmą iš kitų valstybių ir tada būna didelis klausimas, ką su ta stipria reakcija daryti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė Gabrielius Landsbergis.
„Manyčiau, kad čia yra impulsyvi reakcija labai greitai raguoti į kažkokį veiksnį politinį ar geopolitinį, man atrodo, dėl to ir Lietuvos pozicija tokia buvo: apmaudu, nemanom, kad to reikėjo, nemanom, kad ką nors pažeidėm. Santykiai mūsų su Taivanu yra ekonominiai, tokius mes paskelbėm, kad plėtosim, plėtojam ir ketinam tą daryti. Lygiai taip pat, kaip daro mūsų partneriai, svarbiausi transatlantiniai partneriai – JAV“, – kalbėjo jis.
