Vilnius steigia ukrainietiškas klases mokyklose, skirs vienkartines išmokas, taikys lengvatas

Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja švietimui Alina Kovalevskaja tvirtino, kad tokios klasės, kur vaikai būtų mokomi ukrainiečių kalba, jau planuojamos bent dviejose sostinės mokyklose – Naujininkų progimnazijoje ir Liepkalnio mokykloje.

„Naujininkų progimnazijoje jau pradeda judėti tos klasės, nes yra įdarbinti mokytojai ukrainiečiai. Kadangi tik kelios dienos, kai mokytojams suteikta galimybė tvirtinti akreditaciją. Mes jau esame gal 30 įdarbinę mokytojų padėjėjais, tai tikrai ta linkme judame“, – ketvirtadienį sostinės savivaldybės tarybos posėdyje teigė A. Kovalevskaja.

Pasak jos, tokias klases steigti ruošiasi ir Vilniaus Liepkalnio mokykla, bendradarbiaujama ir su į Vilnių persikėlusia privačia ukrainiečių mokykla. 

Meras Remigijus Šimašius vėliau teigė, kad atskirai mokyklai tik ukrainiečių kalba sostinėje „poreikio nėra“, ukrainiečiai, pasak jo, nepageidavo ir atskirų ukrainietiškų klasių, tačiau jos steigiamos pradinukams ir besimokantiems iki 8-osios klasės.

„Mano vertinimu, greičiausiai išsirutulios į tai, kad bus de facto mišrios mokyklos, arba lietuvių-ukrainiečių, arba rusų-ukrainiečių pagal situaciją. Jei bus poreikis augantis, natūralu, atsiras ir ukrainietiškos mokyklos“, – tvirtino R. Šimašius.

Anot jo, yra atvejų, kai ukrainiečių vaikai pasirenka rusiškas mokyklas ne todėl, kad mokėtų rusų kalbą, o dėl to, kad jų tėvų draugų vaikai eina į tas mokyklas.

„Praktiškai visų be išimties noras yra integruotis, dažnai – į lietuvių kalba klases, neretai – į rusų arba lenkų. Kartais tai būna iš vidinio nusistatymo, kartais – pagal draugystę, nes žmonės dažnai atvažiuoja kartais turėdami tolimų giminaičių, draugų, šliejasi prie jų, žiūri, kur jų vaikai eina“, – spaudos konferencijoje kalbėjo meras.

Savivaldybė svarsto ir apie vadinamas šeštadienines klases, kur taip pat būtų mokoma ukrainietiškai.

Savivaldybės duomenimis, sostinės mokyklose jau yra beveik tūkstantis moksleivių iš Ukrainos, jie mokosi rusų, lietuvių, lenkų kalbomis. Dar apie 200 lanko darželius.

Meras teigė, kad savivaldybė skaičiuoja, jog teoriškai galėtų priimti iki 4.000 moksleivių, tačiau be didesnių problemų būtų priimti tik apie 2.000 jų.

Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje oficialiai registravosi 30.300 ukrainiečių karo pabėgėlių, apie 12.000 iš jų – Vilniuje.

Skirs vienkartines išmokas ukrainiečiams, taikys įvairias lengvatas

252 Eur vienkartinės išmokos bus skiriamos būtiniausiems poreikiams patenkinti, kol ukrainiečiai sulauks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Siekiant greitesnių sprendimų, parama būtų skirta dar iki oficialios jų registracijos Lietuvoje patvirtinimo, naudojant kitus duomenis. 

Anot R. Šimašiaus, registracijos procedūros gali užtrukti ir kelias savaites, todėl savivaldybė nusprendė socialines išmokas skirti išmokas greičiau, iki kol tai padarys valstybė.

„Šiandien priėmėme sprendimus, kurie yra kūrybingi ir tikiuosi, kad mūsų institucijos taip pat žiūrės kūrybingai į tai, kad registracijos numeris Pabėgėlių registracijos centre atstos gyventojų nuolatinės registracijos numerį, tada galėsime išmokėti tas išmokas. Tikiuosi, kad nacionalinė valdžia irgi pasivys su tuo, nes tas mėnuo, kuomet žmogus neužregistruotas, gali būti labai svarbus žmonėms“, – sakė R. Šimašius.

Politikai patvirtino ir simbolinį 0,57 Eur mokestį ukrainiečiams išsiimant verslo liudijimą, pavedė administracijai ieškoti būdų kompensuoti verslo liudijimų išlaidas asmenims, kurie išnuomojo būstus karo pabėgėliams.

R. Šimašius sako, kad verslo liudijimų lengvatos galios visoms veikloms, bet veikiausiai bus aktualiausios teikiantiems kirpimo, kosmetologijos ir kitas paslaugas, kurias dažniau vykdo moterys, nes atvykstančių vyrų yra mažuma.

Jis taip pat patvirtino, kad savivaldybės ketvirtadienio sprendimai leistų sumažinti verslo liudijimų kainą per pusę būstą karo pabėgėliams nuomojantiems vilniečiams, tačiau tam dar reikės sutarimo su Valstybine mokesčių inspekcija.

Taip pat priimti sprendimai, kurie leistų neimti mokesčio iš Vilniuje apsistojusių Ukrainos gyventojų už vaikų ugdymą ir maitinimą savivaldybės darželiuose, skirti nemokamą maitinimą moksleiviams triskart per dieną, neimti mokesčio už būrelius.

Vilniaus meras pabrėžė, jog Vilnius, remdamas Ukrainą, „daro viską, kas įmanoma, visuose frontuose“: organizuoja ir pagalbos konvojus, skirdamas ir greitosios pagalbos automobilius, ir medikamentų bei kitų priemonių, taip pat didelę reikšmę teikia informaciniam palaikymui.

„Kiekvieną dieną kalbame su Ukrainos, su pasaulio žiniasklaida, siunčiame signalus, kurie rodo, ko reikia Ukrainai, kas yra teisus, kas ne. Būnant Lietuvoje gal tai sunku įvertinti, kiek tai yra prasminga. Bet kalbant su žurnalistais iš Ispanijos, Prancūzijos, Airijos, Italijos, kitų vietų, matosi, kad mūsų pozicija yra labai svarbi“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė meras.

Anot R. Šimašiaus, šiuo metu Vilniuje yra keliolika tūkstančių pabėgėlių, jie kol kas sudaro apie 2% Vilniaus gyventojų, bet rengiamasi didesniems pabėgėlių skaičiams. Meras lygino situaciją su kai kuriais Lenkijos miestais, kur, anot jo, pabėgėliai iš Ukrainos jau sudaro ir apie dešimtadalį gyventojų.

„Iššūkių yra keletas, pirmiausiai – apgyvendinimas. Kol kas vietų apgyvendinimui netrūksta, bet augant atvykstančių žmonių skaičiui, jų gali pradėti trūkti. Todėl labai kviečiu visus registruotis per „Stiprūs kartu“ savo būstus, priimti bėgančius nuo karo“ – sakė meras.

Jis sveikino ir Vyriausybės sprendimus kompensuoti išlaidas už priimtus pabėgėlius.