Kas tai? Eksperto įžvalgos

Palikti negalima atsisakyti – kur dėsime kablelį, kalbėdami apie sąžiningumo principo reikšmę šiuolaikinėje sutarčių teisėje.

Reklama publikuota: 2022-02-14
„Glimstedt“ vadovaujančioji partnerė, advokatė Prof. Dr. Solveiga Palevičienė.
svg svg
„Glimstedt“ vadovaujančioji partnerė, advokatė Prof. Dr. Solveiga Palevičienė.

Visų aukščiausia didybė – dora ir sąžiningumas. Aukščiausias teismas – sąžinės teismas. (V. Hugo).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) neseniai nagrinėtoje su akcininko ir bendrovės ginču susijusioje byloje, nuosekliai plėtodamas savo praktiką, dar kartą patvirtino sąžiningumo principo viršenybę formalaus teisės normos taikymo atžvilgiu[1]. Šis sprendimas sukėlė nemenkas diskusijas teisininkų bendruomenėje[2]. T. y. ši byla buvo viešai sukritikuota kaip teismo veikimas contra legem – prieš įstatymą, nors joje sprendimą priimdami teisėjai rėmėsi ne siaura teisės norma, o, atsižvelgdami į visą situacijos kontekstą, vadovavosi išimtinai sąžiningumo principu ir būtent šio principo vedami priėmė galutinį sprendimą byloje. 

Taigi čia iškyla klausimas: teisės ir moralė, o gal teisė ar moralė? 

Kita vertus, dar 2012 m. Lietuvos teisės mokslo autoriteto viešai dėstoma pozicija buvo vienareikšmiška, kadangi buvo teigiama, kad „<...> jeigu teisė nėra grindžiama morale, sunku tikėtis, kad tokios teisės bus laikomasi ir kad ji bus gerbiama. Teisė, neturinti moralinio pagrindo, yra visuomenės svetimkūnis. <...> dėsninga, kad teisės ir moralės atskyrimas tampa ir iškreipto teisingumo suvokimo priežastimi: net iš aukštų tribūnų nesidrovima (matyt, nesuvokiant, kas kalbama) deklaruoti, kad, kaip minėta, viskas yra teisinga, jeigu yra atlikta pagal galiojančią pozityviąją teisę. Tačiau tai – tik formalusis teisingumas. <...> Teisės ir moralės atskyrimas atima iš teisės jos moralinį autoritetą ir leidžia manipuliuoti teise bei teisės taikymu nebesibaiminant sulaukti neigiamo moralinio vertinimo ar pasmerkimo. Kartu tai veda prie amoralaus elgesio įteisinimo ir, be jokių abejonių, skatina visuomenės demoralizaciją. <...>“.[3] 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Galimai nevienareikšmę teisininkų bendruomenės reakciją konferencijoje lėmė pati LAT nutartis arba ją kritikavusio teisės mokslų korifėjaus – advokato – nutylėjimas, kad jo kritikuota nutartis priimta byloje, kurioje jis pats atstovavo bylą pralaimėjusiai šaliai, ar net ir kitos viešai neatskleistos priežastys, bet galimai nukreiptos konkrečiam adresatui (pvz., teisėjui, prokurorui, arbitrui ar kitam sprendimo galią turinčiam subjektui). Tačiau tai ir nėra šios publikacijos objektas. Faktas tas, kad teisės mokslo konferencijoje buvo iškelta abejonė, ar sąžiningumo principo taikymas, kaip teismo argumentas, gali būti laikomas kaip teismo sprendimas contra legem – prieš įstatymą. 

Tęsiant mokslinę diskusiją šiuo klausimu, šios publikacijos tikslas – trumpai aptarti sąžiningumo principo teisinę reikšmę šiuolaikinėje sutarčių teisėje bei įvertinti, ką iš tiesų kritikuotoje nutartyje pasakė LAT[4]. 

Kokius pasirinkimus turi Lietuvos teismai, nagrinėdami bylas? 

Lietuvos teismai, spręsdami šalių ginčus, dažnai susiduria su dilema, kuri teisėjui atveria du pasirinkimų kelius, t. y.: 

(i) priimti sprendimą, mechaniškai ir formaliai remiantis tik konkrečia / konkrečiomis teisės normomis, nevertinant sprendimo (ne)pagrįstumo pagrindinių principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) kontekste, – vykdomas vadinamasis formalusis teisingumas arba pozityvusis teisės normos taikymas;

 arba 

(ii) priimti sprendimą, vertinant sprendimo (ne)pagrįstumą tiek konkrečios / konkrečių teisės normų, tiek kertinių civilinės teisės principų (protingumo, teisingumo ir sąžiningumo) kontekste, nesuteikiant galimybės šalims piktnaudžiauti bei manipuliuoti teise, – vykdomas vadinamasis turiningasis teisingumas, užkertantis kelią absurdo situacijoms, taikant teisę.[5] 

Pastaroji dilema ir konkretaus kelio pasirinkimas (teisėjas laisvas pasirinkti vieną ar kitą kelią pagal savo vidinį įsitikinimą) iš tiesų gali lemti itin skirtingus verdiktus toje pačioje byloje. Kurio teisėjo sprendimu ir vykdomu teisingumu pasitikėtumėte labiau? Ar tuo, kuris įvykdė formalųjį teisingumą, t. y. griežtai pagal įstatymo raidę? Ar tuo, kuris pažvelgė į ginčą iš esmės ir priėmė sprendimą, vadovaudamasis taip pat ir teisingumu, sąžiningumu ir protingumu? 

Akivaizdu, kad eidamas formaliuoju keliu teismas mažiau rizikuoja būti apkaltintas šališkumu. Jis tokiais atvejais lieka nešališkas, bet kartu ir visiškai abejingas tikriesiems šalių ketinimams, jų problemoms ir teisingam bylos rezultatui. Griežtas įstatymas, bet įstatymas (lot. dura lex sed lex). Taip sakant, nieko asmeniško. Tačiau eidamas turininguoju keliu teisėjas priverstas prisiimti žymiai daugiau atsakomybės, nes neišvengiamai tampa aktyviu tiesos ir teisingo sprendimo paieškos dalyviu, todėl rizikuoja labiau.

 Tiek teisinis pozityvizmas, tiek turiningasis teisės aiškinimas ir taikymas nėra vieninteliai keliai. Yra pasirinkimų ir kitokių, ne kraštutinių – tokių per vidurį. Dar daugiau, pati teisė – reiškinys dinamiškas, kintantis, todėl jos turinys tiek formaliąja prasme, tiek jos taikymo turinys laikui bėgant kinta, prisitaikydamas prie besikeičiančių gyvenimo realijų. Tai normalu. Kita vertus, esminiai teisės principai, kaip ir fundamentalios gyvenimo vertybės, lieka tos pačios, tik jų reikšmė ir požiūris į juos, priklausomai nuo visuomenės bei valstybės santvarkos, žmonių gyvenimo situacijos, asmens padėties, amžiaus ir statuso, gali keisti atspalvius. 

Pavieniai žmonės, atskirų profesijų atstovai turi teisę rinktis savo požiūrį į teisės vertybes, kuris gerbtinas, puoselėjant toleranciją ir pliuralizmą, kaip esmines demokratijos vertybes, tačiau sprendimus valstybės vardu priimantys subjektai, siekdami likti objektyvūs, nešališki bei priimti pasitikėjimą, pagarbą keliančius ilgalaikius sprendimus, privalo ieškoti tiesos ir teisingiausio sprendimo labai atsargiai, pirmiausia, vadovaudamiesi esminiais teisinės valstybės ir demokratijos principais ir vengdami subjektyvių, tik savo pačių įsitikinimų ar asmeninių interesų, gynimo.[6]

 Kokį kelią ar kelius renkasi Lietuvos teismai ir kaip tų pasirinkimų pasekmės atsispindi konkrečiose bylose? 

Kurį kelią renkasi ir kokį pavyzdį rodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas? Ar sąžiningumas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra vertybė?  

Pagrindinė LAT funkcija yra formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, plėtoti teisę ir tokiu būdu užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje. Vienoda teismų praktika – tai būtina sąlyga asmenų lygybei prieš įstatymą užtikrinti, pasitikėjimo teise ir teisingumu, teisinio tikrumo ir saugumo garantas. Todėl LAT formuojama praktika yra tas pavyzdys, kuriuo turėtų sekti ne tik žemesniųjų instancijų teismai, tačiau ir asmenys, įgyvendindami savo teises. Teismo priimamos nutartys tampa teisiniu „įrankiu“, kuris leidžia prognozuoti teisės praktikos vystymąsi ateityje viena ar kita linkme. 

Nuo pat LAT veiklos pradžios (1995 m. sausio 1 d.) iki pat šių dienų LAT išnagrinėjo daugiau nei vieną tūkstantį civilinių bylų, kuriose (motyvuojamojoje nutarties dalyje) tiesiogiai labai įvairiais aspektais bei rakursais buvo paminėtas ir tiesiogiai buvo vertintas (ne)sąžiningumo kriterijus kaip principas, kaip asmens būdo savybė, kaip verslo veikimo standartas, kaip asmens elgesys tiek šalių teisiniuose santykiuose, tiek civiliniame procese. Tiesiogiai sąžiningumo principas, kaip vienas iš motyvuojamųjų argumentų, įvardintas ne vienoje dešimtyje nutarčių. Atlikta bylų analizė leidžia teigti, jog LAT dažniau yra linkęs rinktis ne formalistinį ir mechanišką teisės taikymą, o gyvą ir realų situacijos vertinimą platesniame teisės (turinčios vertybinį stuburą) kontekste. 

Atskleisdamas sąžiningumo principo turinį, LAT dažnai grįžta prie esminių ir pamatinių Civilinio kodekso (toliau – CK) normų: 

(i) sąžiningumas, kaip bendrasis civilinės teisės principas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus); 

(ii) sąžiningumas, kaip sutarčių teisės principas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, kurioje teigiama, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai), kurio turi paisyti sutarčių šalys, nes tai yra jų pačių elgesio matas, ir kurio turi paisyti patys teismai, taikydami ir aiškindami teisės normas.

 Daugelyje savo nutarčių LAT citavo ir rėmėsi daugiau nei prieš 20 metų teisės mokslininkų išleistu CK komentaru, kuriame, aiškinant sąžiningumo principo turinį, vienareikšmiškai įvardinta, jog sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Sąžiningumas objektyviuoju požiūriu yra toks žmogaus elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo principo reikalavimus. Taigi sąžiningas yra toks asmuo, kuris veikia rūpestingai, teisingai. Objektyviuoju požiūriu asmuo yra sąžiningas ar ne, nustatoma analizuojant atsakymą į klausimą, ar asmuo turėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje. Jis nustatomas analizuojant atsakymą į klausimą, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį, faktines bylos aplinkybes ir t. t. Kitaip tariant, subjektyvusis sąžiningumas yra faktinis sąžiningumas.[7] 

LAT, siekdamas pagrįsti sąžiningumo principo taikymą konkrečioje situacijoje, taip pat ne kartą rėmėsi ir negriežtosios teisės (angl. soft law) šaltiniais, tokiais kaip UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principais (angl. UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts) ir Europos sutarčių teisės principais (angl. The Principles of European contract law, PECL). Šiuose šaltiniuose nurodoma, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir pagal sąžiningą dalykinę praktiką (UNIDROIT 1.7 str., PECL 1:201 str.), o šių principų komentaruose akcentuojama, kad sąžiningumo reikalavimas yra viena iš pagrindinių vertybių visose sutartinių santykių stadijose. 

Kitose nutartyse LAT sąžiningumą įvardijo kaip fundamentalų sutarčių teisės principą, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose. Teismas pabrėždavo, kad sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides reiškia objektyvųjį sąžiningą elgesį, apibūdinantį tai, kad prievolės šalys tarpusavio santykiuose turi vykdyti sutartines prievoles vadovaudamosi tuo, kas laikoma protinga ir teisinga. 

Dar daugiau, sąžiningumo principas – ne tik ginčo sutarties šalių elgesio matas, bet ir teismų diskrecijos ribas apibrėžiantis kriterijus, t. y. kertinis teisminę sutarčių kontrolę legitimizuojantis, tačiau kartu ir ribojantis teisinis veiksnys.[8] 

Taigi, sąžiningumas tiek doktrinoje (Lietuvos ir užsienio teisės), tiek LAT praktikoje suvokiamas kaip fundamentali, bazinė vertybė, pagal kurią asmens elgesys teisiniuose santykiuose turi pasireikšti protingumu ir teisingumu. Protingumas reiškia asmens apdairų, rūpestingą, atidų, teisingą ir sąžiningą elgesį – taip, kaip elgtųsi protingas ir rūpestingas asmuo (lot. bonus pater familias). Teisingumas reiškia protingą skirtingų interesų pusiausvyrą, būtinybę atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko pagrįstus interesus.  

Naujausia LAT formuojama praktika atitinka šiandienines realijas, reaguoja į vykstančius procesus visuomenėje, yra prisitaikanti ir novatoriška, todėl panagrinėsime vieną konkrečią LAT priimtą nutartį, kurioje sąžiningumo principas tapo svertu ir pagrindiniu argumentu, lėmusiu tikrojo, o ne formaliojo teisingumo įvykdymą. Būtent ši nutartis straipsnio pradžioje minėtoje mokslinėje konferencijoje susilaukė kritikos, todėl norėtųsi pratęsti diskusiją ir atsakyti į klausimą, ar kritika iš tiesų buvo pelnyta.

 Byloje buvo spręstas esminis klausimas dėl 2016 m. kovo 21 d. fizinio asmens (ieškovo) ir bendrovės (atsakovo) sudarytos Akcijų pasirašymo sutarties, kuria asmuo įsigijo 400 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Asmuo su bendrove už akcijas, kurios įvertintos 11 584 Eur, turėjo atsiskaityti per 12 mėn. nuo Akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2017 m. kovo 21 d. Šalys numatė du atsiskaitymo etapus: (i) per 30 kalendorinių dienų sumokėti 2896 Eur (realiai ir buvo sumokėta); (ii) iki 2017 m. kovo 21 d. sumokėti 8688 Eur (prievolę įvykdyti asmuo pavėlavo, realiai įvykdė prievolę keliais mėnesiais vėliau – 2017 m. birželio 7 d.).    

Bendrovė, gavusi pradinę sumos dalį (2896 Eur), Juridinių asmenų registre įregistravo padidintą įstatinį kapitalą – 28 960 Eur. Banko pavedimu gavusi likusią pinigų dalį (8688 Eur), kuri, kaip minėta, buvo pervesta keliais mėnesiais vėliau, nei šalių sutarta, bendrovė pinigus priėmė, pretenzijų asmeniui nereiškė ir nei asmeniui, nei bendrovei nekilo jokių abejonių, kad asmuo yra bendrovės akcininkas (su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis). Šią aplinkybę patvirtino byloje pateikta 2018 m. kovo 23 d. ir pačios bendrovės patvirtinta 2017 m. finansinė atskaitomybė, kurios aiškinamajame rašte vienareikšmiškai buvo nurodyta, jog asmuo yra bendrovės akcininkas. Taigi bendrovė nekvestionuodama ir visa apimtimi pripažino asmens nuosavybės teisę į akcijas. 

Tačiau 2019 m. balandžio 25 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo visiško akcijų apmokėjimo, bendrovės pozicija staiga kardinaliai pasikeitė ir tapo priešinga ankstesniam bendrovės elgesiui. Bendrovė pradėjo laikytis naujos (ir siurprizinės) nuomonės, kad asmuo, pavėlavęs sumokėti už akcijas antrąją pinigų dalį (8688 Eur), prarado visas akcininko teises. Savo pozicijai pagrįsti bendrovė rėmėsi ABĮ 45 straipsnio 12 dalies pirmuoju sakiniu, kuriuo įtvirtinta, jog jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Tuo tarpu tos pačios normos antrąjį sakinį, pagal kurį bendrovė pati neatliko tolesnių būtinųjų veiksmų, ignoravo: ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas. Bendrovė per šį terminą neperleido asmens akcijų kitų asmenų nuosavybėn ir nesumažino įstatinio kapitalo, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais vienareikšmiškai rodė, kad asmuo tapo bendrovės akcininku visa apimtimi, nepaisant to, kad formaliai asmuo keliais mėnesiais pavėlavo sumokėti antrąją pinigų dalį (8688 Eur) už akcijas. 

Taigi, byloje susiklostė faktinė situacija, jog asmuo praleido akcijų apmokėjimo terminą (sumokėjo už akcijas ne per 12 mėn., o po daugiau nei 14 mėn.), tačiau bendrovė mokėjimą priėmė, asmenį laikė bendrovės akcininku, o praėjus beveik 2 metams nuo visiško akcijų apmokėjimo bendrovė persigalvojo ir, vadovaudamasi minėta norma (ABĮ 45 straipsnio 12 dalies pirmuoju sakiniu), laikė, kad asmens vėlesnis (nei numatytas įstatyme) akcijų apmokėjimas lėmė asmens, kaip akcininko, statuso praradimą. Esant tokiai realiai gyvenimo situacijai, teismams kilo dilema, ar: (i) vadovautis siauru teisės normos taikymu ir laikyti, kad asmuo, pavėlavęs įvykdyti prievolę per įstatymo numatytą terminą, neteko nuosavybės teisės į 400 vnt. bendrovės akcijų, arba (ii) spręsti ginčą, vadovaujantis sąžiningumo principu, ir laikyti, jog šalių elgesys lėmė, jog asmuo pripažintinas bendrovės akcininku visa apimtimi, nepaisant ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos normos. 

Pirmosios instancijos teismas pasirinko (ii) ginčo sprendimo variantą (siekė vykdyti tikrąjį teisingumą byloje), o apeliacinės instancijos teismas pasielgė priešingai – pasirinko (i) ginčo sprendimo variantą (siekė vykdyti formalųjį teisingumą byloje). Taigi, byloje buvo priimti du kardinaliai priešingi teismų sprendimai. 

Bylai pasiekus kasacinę instanciją, LAT nurodė, kad iš tiesų ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta norma laikytina imperatyvia. Nesilaikant imperatyvo, pagal bendrąją taisyklę turėtų būti taikomos normoje numatytos teisinės pasekmės – vienašalė restitucija, t. y. akcijų grąžinimas bendrovei, laikant apmokėtas akcijas savomis bendrovės akcijomis, asmeniui pinigų už akcijas negrąžinant. Tačiau LAT, atsižvelgdamas į esmines bylos aplinkybes, t. y. kad (i) asmuo akcijas buvo apmokėjęs; (ii) bendrovė apmokėjimą priėmė; (iii) bendrovė ilgą laiko tarpą asmenį laikė bendrovės akcininku visa apimtimi; (iv) bendrovė neatliko jokių veiksmų (akcijų neperleido kitam asmeniui, įstatinio kapitalo nesumažino per 12 mėn. nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos), nusprendė, kad ABĮ 45 straipsnio 12 dalies taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. 

LAT pabrėžė, jog sąžiningumo principas šiuolaikinėje sutarčių teisėje yra vienas iš pamatinių principų. Pagal šį principą sutartys turi būti sudaromos ir vykdomos laikantis sąžiningumo reikalavimo, tačiau ir sutarčių teisėje esantys nukentėjusio asmens gynybos būdai turi būti taikomi ne mechaniškai, o atsižvelgiant į šio principo keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad tam tikras gynybos būdas negali būti taikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo principui. Ši idėja taikytina ir sprendžiant dėl sutarties nutraukimo padarinių, t. y. restitucijos (ne)taikymo. Praktikoje galimos tokios situacijos, kai formaliai egzistuoja sutarties nutraukimo ar kiti pabaigos pagrindai, tačiau restitucijos taikymas lemtų nesąžiningą ir teisei nepriimtiną rezultatą. Todėl tokiais atvejais teismas turi diskreciją nuspręsti, ar konkrečiu atveju restitucijos taikymas atitiktų sąžiningumo principo keliamus reikalavimus.[9]

 Taigi LAT laikė, kad asmuo tapo bendrovės akcininku su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis ir vienašalės restitucijos taikymo galimybės byloje nepripažino kaip neatitinkančios teisingumo ir sąžiningumo principų šioje konkrečioje situacijoje. Akivaizdu, kad šioje byloje LAT pripažino sąžiningumo principo viršenybę teisės normos taikymo atžvilgiu.

 Kaip vertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją? 

Analizuota byla yra turiningojo, o ne formalaus teisingumo įvykdymo pavyzdys. Sąžiningumas šiuo atveju įvertintas kaip fundamentalus principas ir vertybinis kriterijus, neužleidęs byloje vietos tik siauram teisės normos pritaikymui. 

Vertinant šią bylą ankstesnės LAT praktikos kontekste, akivaizdu, kad teismo suformuluota taisyklė, jog sutarčių teisėje esantys nukentėjusio asmens gynybos būdai turi būti taikomi ne mechaniškai, o atsižvelgiant į sąžiningumo principo keliamus reikalavimus, nėra jokia naujiena. Tokia teismo pozicija yra nuosekli, atitinkanti bendrą kasacinio teismo požiūrį į bet kokių sutartinių ginčų sprendimo modelį, reikalaujantį, kad taikytini teisių gynimo būdai kiekvienu atveju būtų protingi, adekvatūs ir proporcingi.[10]  

Dar 2001 m. LAT septynių teisėjų kolegijos nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas sąžiningumo principas svarbus ir tais atvejais, kai sprendžiamas restitucijos klausimas tarp sandorio šalių. Todėl restitucijos taikymas taip pat turi būti grindžiamas sąžiningumo principu plačiąja prasme (CK 6.145 str. 2 d.).[11] Teismų praktikoje pripažįstama, jog kai sandorio šalis (ar jos atstovas) veikė nesąžiningai ir neteisėtai, ji iš savo neteisėtų veiksmų neturi gauti naudos.[12] Būtent nesąžiningai sutarties šaliai tenka sandorio negaliojimo neigiami turtiniai padariniai, apribojant nesąžiningam asmeniui galimybę turėti bet kokios naudos iš jo tokio pobūdžio veiksmų. Priešingu atveju piktavališkai veikusi šalis iš savo nesąžiningų veiksmų gautų naudos, o tai paneigtų bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.[13] 

Tenka pripažinti, kad sąžiningumo principo taikymas ir būtinybė parinkti tinkamą teisių gynimo būdą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei šalių elgesį, suteikia teismams žymiai daugiau diskrecijos ir galima būtų teigti, jog tai kelia grėsmę teisinio stabilumo, apibrėžtumo bei sprendimų numatomumo poreikiui. Ko gero, būtent dėl to tokios teismų nutartys natūraliai ir susilaukia daugiau dėmesio bei kritikos.

Kita vertus, tokia kritika yra daugiau pasitikėjimo teisingumą vykdančių subjektų klausimas, bet ne diskusija dėl to, ar galima leisti nesąžiningai sutarties ar ginčo šaliai piktnaudžiauti savo teise, prisidengiant formaliuoju teisės normos taikymu. Abejonių nekyla, kad sutarčių teisės normos – ar jos būtų kontinentinės teisės ar bendrosios teisės sistemos tradicijų padiktuotos – negali tapti įrankiu vienai iš sutartinių santykių dalyvių siekti naudos kitos sąskaita, paminant teisėtus lūkesčius, bendrąsias sąžiningos dalykinės praktikos taisykles. Todėl, vertinant šiandienines tendencijas įvairių tradicijų šalyse, manytina, tai tik laiko ir formos klausimas, kada ir kaip bei kokiu mastu yra ar turi būti leidžiama pasitikėti teismais, suteikiant jiems veikimo laisvę, sprendžiant dėl to, koks ginčų sprendimas yra teisingiausias konkrečioje byloje, nes akivaizdu, kad visų situacijų teisės normomis, ypač sutarčių teisės srityje, nesureguliuosi. 

Apibendrinant galima teigti, kad į sąžiningumo principo reikšmę sutarčių teisėje yra galimi du požiūriai: pirmasis grįstas formaliu teisės normų taikymu, pripažįstant ribotą sąžiningumo kaip bendro principo reikšmę, o antrasis remiasi vertybiniu-turininguoju teisės aiškinimu, suponuojančiu būtinybę aiškinti ir taikyti normą tik taip, kad ji nereikštų nesąžiningumo nukentėjusios šalies atžvilgiu ir neleistų piktnaudžiauti sutarties šalims teise. Antrojo kelio pasirinkimas yra nepalyginamai sunkesnis ir atsakingesnis, tačiau savo esme – vienintelis, siekiant tokio sutarties šalių interesų balanso, kuris keltų pasitikėjimą teisine valstybe ir jos galia. 

Taigi, LAT žingsnis analizuotoje byloje atskleidžia ne tik platų sprendimą priėmusių teisėjų akiratį, tačiau leidžia suvokti ir tai, kad Lietuva koja kojon žengia kartu su Europos privatinės teisės tendencijomis. Net ir tarptautinėse konferencijose[14] gvildenant analogiško pobūdžio klausimus per kitų Europos valstybių teisinę patirtį aukščiausio lygio pranešėjai pabrėžia, kad ginčus reikia spręsti ne tik pagal įstatymo raidę, tačiau situacijas privalu vertinti taip pat ir platesniu kontekstu, be kita ko, atsižvelgiant į sąžiningumo principą. 

***

[1] LAT 2021 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021.

[2] 2022 m. vasario 4 d. nuotolinė teisininkų konferencija „Privatinės teisės principai šiandienos teisinėje realybėje“ / https://naujienos.vu.lt/teises-mokslo-pavasaris-2022-esminiai-privatines-teises-principai-ir-ju-kaita-siuolaikiniame-pasaulyje/

[3]https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vmikelenas-teise-sau-morale-sau.d?id=58603253&fbclid=IwAR0bvQe37tOinMTvKYNEL1xTdUIeFjABW7F229xWtUPYA_Lh_vzNtplwD1U

[4]Pažymėtina, kad šioje byloje nei straipsnio autorė, nei jos vadovaujama kontora neatstovavo jokiai iš šalių kritikuojamoje byloje. Tai yra autorės – profesorės, kurios alma mater yra tiek VU TF, tiek MRU Teisės mokykla, profesinė nuomonė.

[5]Žr. plačiau: Lastauskienė G. Turiningasis teisinio teksto aiškinimas – panacėja ar pavojus? // Jurisprudencija. 2006, Nr. 8(86); Mikelėnienė D., Mikelėnas V. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. P. 37.

[6] Žr. daugiau: Alexy R. Teisinio argumentavimo teorija. Mokymas apie racionalų diskursą, arba Teisinio pagrindimo teorija. Vilnius, 2005. Barak A. The Judge in a Democracy. Princeton University Press, 2006; Barak A. Purposive interpretation in Law. Princeton University Press, 2005; Barak A. Foreword: a Judge on Judging: the Role of a Supreme Court in a Democracy. Harvard Law Review. 2002, vol. 116.

[7] V. Mikelėnas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos, Vilnius, Justitia, 2001, 77 p.

[8] Žr. pvz. plačiau V. Budreckienė. TEISMO INTERVENCIJOS Į KOMERCINIUS SUTARTINIUS SANTYKIUS LEGITIMUMAS KLASIKINĖJE, SĄRYŠINGOJOJE IR SOCIALINĖJE SUTARČIŲ TEISĖS TEORIJOSE, Social Transformations in Contemporary Society, 2015 (3) ISSN 2345-0126; t. p. S. Palevičienės pranešimas konferencijoje „Civilinės teisės aktualijos“ | Advokatų kontora GLIMSTEDT / CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ (glimstedt.lt)

[9] LAT 2021 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, 44 punktas.

[10] Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad teismo sprendimas dėl sandorio pasekmių turi būti proporcingas pažeidimui atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant taisyklės, kuri buvo pažeista, tikslą; asmenų, kurių apsaugai taisyklė įtvirtinta, kategoriją, sankciją, taikomą už taisyklės pažeidimą; pažeidimo sunkumą; ar pažeidimas buvo tyčinis; ir santykio tarp normos pažeidimo ir sandorio artumą (LAT 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; 2015 m. rugsėjo 30d. nutartis Nr. 3K-3-486-687/2015 ir pan.).

[11]    LAT 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001.

[12]LAT 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2011.

[13]LAT 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2011.

[14] Good Faith in International Arbitration – Myth, Reality, Label… or All of the Above/ February 4, 2022: Swiss Arbitration Association – The ASA Conference / Swiss Arbitration Conferences and Gala Dinner 2022 | ASA Swiss Arbitration Association on Glue Up, žr. čia: https://swissarbitration.glueup.com/event/swiss-arbitration-conferences-and-gala-dinner-2022-43785/

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
„Der Spiegel“: EK leis Maskvai į Kaliningradą vežti visas prekes, bet ribotais kiekiais

Europos Komisija (EK) planuoja paskelbti išaiškinimą, kuris panaikins tranzito iš Rusijos per Lietuvą į...

Logistika
2022.07.01
PSO ragina imtis skubių veiksmų Europoje dėl beždžionių raupų

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paragino imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią...

Verslo aplinka
2022.07.01
Trūkstant blankų Migracijos departamentas laikinai mažina išduodamų pasų skaičių

Trūkstant blankų Migracijos departamentas laikinai mažina išduodamų pasų skaičių, penktadienį pranešė Asmens...

Verslo aplinka
2022.07.01
EK siūloma pirmoji makrofinansinės pagalbos Ukrainai dalis – 1 mlrd. Eur

Europos Komisija penktadienį Ukrainai pasiūlė pirmąją 1 mlrd. Eur vertės dalį iš išskirtinio beveik 9 mlrd.

Verslo aplinka
2022.07.01
EK vadovė ragina Ukrainą paspartinti kovos su korupcija reformas

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, penktadienį Ukrainos parlamentui sakė, kad šalies...

Verslo aplinka
2022.07.01
Rusija grasina uždaryti Bulgarijos ambasadą 3

Rusija penktadienį pagrasino uždaryti savo ambasadą Bulgarijoje ir bulgarų misiją Maskvoje, tvyrant įtampai...

Verslo aplinka
2022.07.01
„Bloomberg“: naujame ES sankcijų pakete turėtų atsirasti patikslinimai dėl tranzito į Kaliningradą 2

Europos Sąjunga pradėjo rengti naują sankcijų Rusijai paketą, kuris turėtų apimti embargą jos aukso pasiūlai,...

Verslo aplinka
2022.07.01
„Deutsche Bank“: Vokietijai gresia recesija

Didžiausio Vokietijos komercinio banko „Deutsche Bank“ ekspertai įspėja, kad Europa susiduria su nauju...

Verslo aplinka
2022.07.01
EK leido netaikyti muitų ir PVM ukrainiečiams gyvybes gelbstinčioms prekėms

Europos Komisija (EK) priėmė sprendimą, kuriuo Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms leidžiama laikinai...

Verslo aplinka
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
A. Januška. Akis, kuri nemato toliau blakstienų 6

„Nekenčiu nežinojimo, menkos vaizduotės, akies, kuri nemato toliau už savo blakstienas. Viskas yra įmanoma.

Nuomonės
2022.07.01
A. Bilotaitė: migrantų srautas sumažėjęs, bet provokacijų gali būti

Neteisėtos migracijos srautai atrodo nuslūgę, bet atsipalaiduoti negalima, nes provokacijų galimybė išlieka,...

Verslo aplinka
2022.07.01
V. Landsbergis: išmokime gyventi be Rusijos Premium

Vytautas Landsbergis, atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, VŽ podkaste apgailestauja, kad mes...

Laisvalaikis
2022.07.01
O. Scholzas: neturėtų būti ribojamas susisiekimas tarp dviejų Rusijos teritorijos dalių 14

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, ketvirtadienio vakarą paragino deeskaluoti situaciją, kilusią dėl...

Verslo aplinka
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Ketvirtadienį nustatyta 412 naujų COVID-19 atvejų 6

Per praėjusią parą nustatyta 412 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo penktadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.07.01
S. Skvernelis: dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui Lietuva išsišoko 59

Lietuva interpretavo Europos Sąjungos (ES) sankcijų vykdymą ir išsišoko iš Bendrijos politikos, teigia...

Verslo aplinka
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Putinas „pasistengė“ NATO labui 2

Pasibaigus istoriniu tapusiam NATO viršūnių susitikimui Madride, Lietuva kiek atsikvėpė – priimtas ilgai...

Nuomonės
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku